Sekmadienį vykęs referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir dar dėl kelių Konstitucijos straipsnių pataisų žlugo dėl rekordiškai menko gyventojų aktyvumo. Panevėžio miesto ir rajono gyventojus taip pat mažai domino balsavimas.
Gyventojų referendume buvo klausta kelių skirtingų dalykų, bet atsakymą buvo galima pateikti tik vieną. U.Mikaliūno nuotr.
Panevėžys – aktyviausias iš didmiesčių
Birželio 29-osios referendumas, kuriame piliečiams buvo pateikti net keli tarpusavyje nesusiję klausimai, o prašoma vieno atsakymo, neįvyko. Valstybė referendumui buvo skyrusi 13,5 mln. litų.
Referendume dalyvavo tik 15 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Įdomu tai, kad „taip“ balsavo 269 tūkst. 920 rinkėjų – mažiau, nei buvo surinkta parašų, kad referendumas įvyktų.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įdomumo dėlei ketina pasidomėti, kiek iš 300 tūkstančių gyventojų, pasirašiusių už referendumą, sekmadienį atėjo pareikšti savo valios. Iš visų balsavusiųjų už tai, kad būtų draudžiama žemę parduoti užsieniečiams ir sumažinti reikalavimai referendumams skelbti, balsavo 70,78 proc.
Panevėžio mieste savo valią pareiškė 16,01 proc., Panevėžio rajone – 17,49 proc. rinkėjų. Už tai, kad žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams, bei už siūlomas Konstitucijos pataisas balsavo 80,15 proc. į rinkimų apylinkes mieste atėjusių gyventojų, prieš pasisakė 17,54 proc. Panevėžio rajone atitinkamai 72,31 proc. ir 24,21 proc. Nei mieste, nei rajone neužregistruota su balsavimu susijusių skundų, incidentų.
Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų aktyvumas buvo dar mažesnis. Vilniuje referendume dalyvavo 11,44 proc., Kaune – 13,77 proc., Klaipėdoje – 12,32 proc., Šiauliuose – 15,34 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių.
Aktyviausiai savo nuomonę reiškė Ignalinos rajono gyventojai. Čia balsavo 23,78 proc. rinkėjų. Antroje vietoje – Pakruojo rajonas, kur balsavo 22,37 proc. rinkėjų.
Tačiau referendumo rezultatai neturės jokios įtakos. Tam, kad jis būtų pripažintas įvykusiu, reikėjo, kad balsuoti būtų atėję daugiau kaip 50 proc. rinkėjų.
Referendumo organizatoriai teigia, kad jis neįvyko dėl to, kad vasara, kai daugelis atostogauja, blogas laikas klausti tautos nuomonės. Be to, esą valdantieji ir opozicija gyventojus atkalbinėjo dalyvauti referendume, žmonės, anot jų, netgi buvo gąsdinami.
Politologai sako, kad referendumas neįvyko ir dėl organizatorių klaidų. Pavyzdžiui, į vieną suplaktų kelių klausimų.
Konstitucijos 9 bei 147 straipsnius referendumu siūloma keisti nustatant, kad referendumas skelbiamas ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių reikalavimu. Konstitucijos 47 straipsnį siūloma keisti nustatant, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip uždraudžiant žemę parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Atsakymas gali būti tik vienas – taip arba ne.
Politologai teigia, jog kai kurie organizatorių agitaciniai pareiškimai dalį visuomenės atgrasė. Vienas iš referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams organizatorių Pranciškus Šliužas vienos televizijos surengtuose debatuose pareiškė, kad jam patiktų, jei filme „Niekas nenorėjo mirti“ ištarta frazė dabar būtų perfrazuota taip, kad „visus, kurie parduoda žemę užsieniečiams, būtų galima sušaudyti“.
P. Šliužas sakė, kad būtų pasiruošęs ir pats tai padaryti. Policija svarsto, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokio jo elgesio.
Rinkimų apylinkėse – nuobodulys
Nors rinkimų apylinkės buvo atidarytos nuo ankstaus ryto, Panevėžio mieste ir rajone jų duris iki 10 valandos pravėrė vos vienas kitas gyventojas. VRK duomenimis, iki 10 valandos mieste balsavo tik 2,13, o rajone – 2,15 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Daugiau jų sulaukta artėjant vidurdieniui ir vakare. Tačiau rinkimų apylinkių darbuotojai vis tiek nuobodžiavo.
Pavyzdžiui, Panevėžio Rožių rinkimų apylinkėje iš daugiau nei 4000 balsavimo teisę turinčių žmonių artėjant 14 valandai buvo balsavę tik 265, arba 6,13 proc. visų rinkėjų. 2020 rinkėjų turinčioje V. Žemkalnio rinkimų apylinkėje likus pusvalandžiui iki antros valandos dienos savo valią buvo pareiškę 267 žmonės. Panašus skaičius iki to laiko balsavo ir dar keliose rinkimų apylinkėse, turinčiose 2000–4000 rinkėjų.
Paįstrio rinkimų apylinkėje, turinčioje 1366 rinkėjus, 13 valandą buvo atėję pareikšti valios vos daugiau kaip 100 gyventojų. Piniavos rinkimų apylinkės, kurioje 1677 rinkėjai, darbuotai tuo metu 100-ojo balsuotojo dar nebuvo sulaukę.
„Keista, kad ir kaimo žmonės nesuinteresuoti išreikšti savo valios“, – stebėjosi Panevėžio rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Regina Viškelienė.
Kad referendumas neįvyks, beveik neabejojo ir balsuoti atėjusi bei prieš žemės pardavimą užsieniečiams pasisakiusi Piniavos gyventoja Dalia Misevičiūtė.
„Netikiu, kad referendumas įvyks, bet jaučiau pareigą ateiti ir pasakyti, kad esu prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Gėda, kad norime parduoti Lietuvą užsieniečiams. Esu pasipiktinusi V. Landsbergiu, kuris ragina neprieštarauti žemės pardavimui“, – kalbėjo ji.
Moteris turi žemės, kurią nuomoja žemės ūkio bendrovei. Ji sakė, kad už jokius pinigus neparduotų savo turto užsieniečiams.
Balsuotojai painiojosi ir sielojosi
Paįstrio rinkimų apylinkėje balsavęs Armandu prisistatęs jaunuolis sakė, kad balsavo už žemės pardavimą užsieniečiams, tačiau nepanoro aiškinti motyvų. Atviresni buvo Rožių rinkimų apylinkėje balsavę panevėžiečiai Arūnas ir Vaida Narbutai. Sutuoktiniai sakė pritarę Konstitucijos straipsnių pataisoms ir užbraukę langelį „taip“, nes nenori, kad Lietuvos žemę supirktų kinai ar kiti užsieniečiai.
Toje pat rinkimų apylinkėje balsavusi jauna pora, nepanorusi prisistatyti, irgi pasisakė prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Paklausti, kurį langelį užbraukė, atsakė, kad tą, kuriame buvo įrašytas žodis „ne“. Suvokę, kad suklydo, jaunuoliai labai sutriko.
„Reikės įspėti pažįstamus“, – ištarė amo netekusi mergina.
Rožių rinkimų apylinkės darbuotojai spėjo, kad susipainiojusių bus ir daugiau.
„Žmonės neįsigilina į balsavimo biuletenio tekstą. Nenorintieji, kad žemė būtų parduodama užsieniečiams, spontaniškai braukia „ne“ langelį, o turėtų braukti „taip“ langelį. Juk klausiama, ar pritariate išdėstytoms Konstitucijos pataisoms“, – pasakojo jie.
Rinkimų apylinkių darbuotojai pasakojo, jog senyvi žmonės, net jiems ir paaiškinus, ko jų klausiama, kokį langelį reikėtų braukti, jeigu jie pritaria ar nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams, laikėsi savo ir tikino, jeigu jau nenori, kad Lietuva būtų parduota, reikia braukti langelį „ne“.
Kai kurie referendumo dalyviai stebėjosi, kad siūlomos net kelios pataisos, o atsakymo prašoma vieno.
„Mano vienokia nuomonė gali būti dėl referendumo skelbimo supaprastinimo, kitokia – dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Bet atsakymas į abu klausimus gali būti tik vienas“, – trūkčiojo pečiais panevėžietė Eleonora.
Tekstas – organizatorių kūrybos vaisius
VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, tekstą siūlė iniciatyvinė grupė, o VRK tik žiūrėjo, ar jis atitinka lietuvių kalbos reikalavimus, įstatymus. Komisija referendumo organizatoriams siūlė išskirti klausimus, kad gyventojai kiekvienu galėtų pareikšti savo nuomonę, tačiau pasiūlymas buvo atmestas.
„Jiems taip patogiau ir lengviau buvo surinkti tuos 300 tūkstančių parašų, reikalingų referendumui skelbti. Juk vieną žmogų galima patraukti tuo, kad būtų supaprastinti reikalavimai referendumui skelbti, kad pakaktų 100 tūkstančių parašų, kitą – kad neparduoti žemės užsieniečiams, trečią – siūlymu apriboti Seimo valdžią. Žmonės pasirašė, o paskui pradėjo galvoti, kad pasirašė ir už nepriimtiną dalyką“, – „Sekundei“ teigė VRK pirmininkas.
Kai jau 300 tūkst. parašų gulėjo ant VRK stalo, ji sulaukė apie 200 pasirašiusiųjų prašymų atšaukti jų parašus, tačiau to padaryti jau nebuvo galima.
Z. Vaigauskas nemano, kad referendumui galėjo koją pakišti vasaros laikas. Jis priminė, kad 1992 metų birželį lietuviai aktyviai dalyvavo referendume dėl tarybinės armijos išvedimo iš Lietuvos teritorijos.
Vienu klausimu referendumas galėjo įvykti
KTU profesorius, politologas Algis Krupavičius mano, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žlugo referendumas, yra ta, kad jo organizatoriams neužteko jėgų surengti geros agitacinės kampanijos. Iš esmės jos net nebuvo. Be to, pasak jo, sunku tikėtis, kad žmonės eis balsuoti prieš žemės pardavimą užsieniečiams, kai ir valdančioji koalicija, ir opozicija, ir prezidentė pasisako už pardavimą.
Politologas teigė, kad organizatoriai būtų pasiekę, kad kvota referendumui skelbti būtų sumažinta iki 100 tūkst., jei būtų siūlę už šį klausimą balsuoti atskirai.
„Šiuo klausimu juos rėmė ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai. Taigi organizatoriai padarė klaidą, supindami kelis klausimus“, – kalbėjo jis.
A. Krupavičius neneigia, kad vasara ne pats geriausias laikas referendumams rengti, bet nemano, kad šiuo atveju tai lėmė žlugimą.
U.Mikaliūno nuotr.:
Inga SMALSKIENĖ
