Nuskambėjo trumpiausios metų nakties akordai – Lietuvos miestuose ir kaimuose triukšmingai atšvęstos Joninės.
Į šventę plūdo minios panevėžiečių.
Turėtų tapti tradicija
Vienas iš išskirtinių Panevėžio Skaistakalnio parke vykusios Vasarvidžio šventės akcentų – pirmą kartą surengtas gardžiausio pyrago konkursas. Pyragų vertinimo komisijos pirmininkei, muzikologei, televizijos laidos „Ryto suktinis“ kūrėjai Zitai Kelmickaitei labai patiko toks panevėžiečių sumanymas, ji tik stebėjosi, kad pyragų kepėjų būta mažoka.
„Na, kaip pirmam kartui atleistina. Bet ateityje, kai konkursas taps tradiciniu – o tokiu jis tikrai turėtų tapti, – dalyvių suskaičiuoti greičiausiai nebus įmanoma. Juk pyragus gali kepti ir konkursui siūlyti namų, gatvių bendrijų, įvairiausių kitų kolektyvų nariai, šeimos, giminės, kolegos, draugai“, – mano Z. Kelmickaitė.
Sužavėta sumanymo rengti pyragų kepimo, jų vertinimo ir ragavimo šventę muzikologė teigia, jog tai – puikus bendruomenės telkimo pavyzdys.
Komisijoje kartu su miesto meru Vitalijumi Satkevičiumi, bendrovės „Maxima“ vyriausiąja technologe Danute Gaideliene, menininke iš Estijos Eva Valjaots ir Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriumi Arūnu Astramsku pyragus ragavusi Z. Kelmickaitė tikina, jog neskanių tarp jų tikrai nebuvo. Visi pyragai – nuo paprasto trupinto iki sudėtingai pagaminamo Napoleono – buvo išvaizdūs ir gardūs, kiekvienas kuo nors ypatingas, išskirtinis.
Visi pyragai pavyko
Ant Skaistakalnio parke pastatyto ilgo, balta staltiese dengto stalo pirmiausia buvo paklotas „Maximos“ prekybos tinklo konditerijos meistrų specialiai Vasarvidžio šventei iškeptas vienas ilgiausių Lietuvoje kada nors iškeptų – net 40 metrų ilgio – karamelinis pyragas.
Toliau rikiavosi konkurso dalyvių pyragai – komisija iš jų išrinko „Pyragų pyragą“, keptą Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos kolektyvo – nugalėtojams skirta 500 litų premija.
Panevėžiečių keptų pyragų ragavo ir juos gyrė komisijos pirmininkė Zita Kelmickaitė.
Nominacijoje „Vasaros spalvos“ nugalėtojomis tapo jaunos kepėjos Rasa ir Sonata, joms buvo skirta 200 litų premija, tiek pat buvo skirta nominacijos „Tikras lietuviškas“ nugalėtojai Panevėžio gamtininkų vietos bendruomenei, bei „Kultūros sostinės“ pyragą iškepusiam pilietiniam judėjimui ,,Kartu“.
Nugalėtojai išrinkti ir nominacijose „Vasarvidžio pyragas“, „Skaistakalnio populiarusis“, „Emigranto svajonė“, „Vaikystės pyragas“. Buvo skirti ir papildomi prizai.
Konkurso vertinimo komisijos pirmininkė Z. Kelmickaitė pasakoja, kad ji Vasarvidžio šventėje ne tik pyragus valgė ir juos vertino. Muzikologė stebėjo ir muzikinių kolektyvų pasirodymus, vaikščiojo po Skaistakalnio parką, su žmonėmis bendravo ir džiaugėsi, kad dažnai buvo atpažįstama, kalbinama, nusifotografuoti drauge prašoma.
„Žmonės sakė žiūrintys „Ryto suktinį“, tad, atrodo, dirbu ne veltui. Klausiau panevėžiečių, ką norėtų pamatyti artimiausiose laidose, – daugelis prašė tik šviesių, optimistiškų pasakojimų. Ir iš tiesų jau reikėtų baigti apie visokius juodulius rašyti, rodyti ir pasakoti. Ar ne smagiau ir jūsų skaitytojams bus bent iš laikraščio puslapių sužinoti apie parke vykusią puikią šventę, smagų pasibuvimą tarp žmonių. Tegul gailisi neatėjusieji!“ – kalbėjo Z. Kelmickaitė.
Jai patiko, kad dauguma šventės dalyvių buvo geros nuotaikos, gražiai pasipuošę. „Sugižusių ir susmegusių nemačiau“, – sako nenuilstanti moteris.
Vieno tik viešnia pasigedo – gausesnių mugės stalų. Sako grįžusi atgal į sostinę su numatytais išleisti pinigais – skanių sūrių, skilandžių, dešrų ir kitokių lauktuvių taip ir neradusi nusipirkti.
Viliojo žolynų kvapai
Skaistakalnio parke ne tik Jonams ir Janinoms, bet ir visiems panevėžiečiams, regis, nieko nestigo.
Kokia Vasarvidžio šventė be vainikų ir žolynų! Garsios krašto žolininkės norintiesiems pasakojo, kokiomis žolelėmis gydytis, kokiomis burti ar mylimąjį vilioti.
Keturiasdešimties metrų ilgio karamelinis pyragas buvo išdalintas šventės dalyviams.
Vaistažolėmis ir visais kitais vasaros pievų bei miškų žolynais besidomintieji tikrai turėjo kur akis paganyti. Žmonės galėjo ir kvapnios arbatos atsigerti, ir daug paslapčių sužinoti.
Žolininkė iš Trakiškio Danutė Kirsnienė siūlė paragauti šalavijų, kraujažolių ir kmynų arbatos, kuri puikiai padėtų kitą rytą, per daug gausiai prie Joninių stalo pasivaišinus. Pasirodo, žolės ne tik įvairias ligas gydo, bet gali pagelbėti ir daugelyje gyvenimiškų situacijų. Pavyzdžiui, audrai įsisiautėjus, griaustiniui piktai griaudžiant, reikia perplėšti debesylo lapą per pusę ir uždėti ant jo žarsteklį – žaibas tikrai netrenks.
Kalakutus riebius pavyks užauginti dilgėlėmis su raugintu pienu šeriant, nuo darbų pajuodusias rankas, suskilusius kulnus gerai nušveičia parstupu vadinamo augalo lapai.
Ant žolininkių stalų puikavosi ir kupolės vainikai, sveikatos žolių puokštės.
Tarp muzikos garsų
Giedromis dienomis nelepinantis birželis panevėžiečius pradžiugino – Skaistakalnio parke švenčiant Vasarvidžio iškilmes prastu, lietingu oru jų nesugadino. Iš pradžių vangiai į senąjį parką rinkęsi panevėžiečiai šventei įsibėgėjant užpildė visus takus ir takelius. Žmonių suėjo devynios galybės.
Skaistakalnio parke vykusį koncertą vedė žinomi televizijos veidai Loreta Sungailienė ir Vytenis Pauliukaitis.
Bene didžiausias būrys susirinko prie scenos – žmonės klausė muzikos ir dainų, stebėjo šokėjus, plojo išmoningiems koncerto vedėjų Loretos Sungailienės ir Vytenio Pauliukaičio šmaikštavimams.
Koncertas užsitęsė iki vėlumos. Žiūrovai negailėjo plojimų folkloro ansambliams „Nalšia“, „Raskila“, grupėms „Kitava“, „Žalvarinis“ ir kitiems.
Kartu su Kriviu buvo uždegta Skaistakalnio aukuro ugnis, Vasarvidžio šventės laužai, upe plaukė vainikai, Nevėžyje liepsnojo įspūdingo dydžio ugnies skulptūros, dangų apšvietė fejerverkai.
Kaip sakė nė vienos Skaistakalnio parke vykstančios šventės nepraleidžiančios panevėžietės Irena Savickienė ir Ona Juškienė: „O kada labiau tinka linksmintis ir džiaugtis, jeigu ne ilgiausią metų dieną, trumpiausią naktį.“
Taip, ko gero, manė ir šimtai kitų panevėžiečių, gausiai susirinkusių į kultūros sostinės Vasarvidžio šventę.
U.Mikaliūno nuotr.:
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
