Intensyviai vykstant priėmimui į aukštąsias mokyklas, būsimieji studentai ne vien mąsto, kaip įgyvendinti savo svajonę mokytis trokštamos specialybės, bet ir atkreipia dėmesį, ar studijos kokybiškos, ar jas baigę turės darbo. Tam įtakos turi ir aukštosios mokyklos skiriamas dėmesys praktikai, bendradarbiavimas su įvairių sričių verslu.
Panevėžio kolegijos praktinio mokymo vadovo Juozo Bečelio teigimu, šios aukštosios mokyklos parengtus specialistus galima aptikti kone kiekvienoje miesto įmonėje. U.Mikaliūno nuotr.
Įgyja praktinių žinių
Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikianti Panevėžio kolegija gali pasiūlyti daugiau nei 20 studijų programų. Ši aukštoji mokykla daug dėmesio skiria studentų praktikai ir su socialiniais partneriais yra sudariusi daugiau nei 170 bendradarbiavimo įvairiose srityse sutarčių.
Pasak Panevėžio kolegijos praktinio mokymo vadovo Juozo Bečelio, studentai įmonėse atlieka realias praktikas. Per jas pasirašomos trišalės – studento, kolegijos ir įmonės – sutartys. Bendrovėms tai puiki proga rasti naujų, motyvuotų, gerų specialistų – susipažįstama su jaunuoliais, įvertinamos jų galimybės.
Patys studentai taip pat gali įvertinti, ar jiems patinka dirbti konkrečioje įmonėje, ar rado savo vietą. Toks bendradarbiavimas naudingas tiek įmonėms, tiek praktikantams, nes ne vienas dar nebaigęs mokslų jau būna priimamas dirbti.
Praktikos užduotys pritaikomos konkrečioms įmonėms, nagrinėjami konkretūs klausimai ir problemos. Ir pati Panevėžio kolegija turi modernias laboratorijas praktiniams darbams atlikti.
Pasak J. Bečelio, kolegijos studentai praktikas atlieka daugelyje įmonių – pradedant „Palink“, „Lietkabeliu“, „Panevėžio energija“, IT sistemų bendrovėmis ir baigiant įvairiomis biudžetinėmis įstaigomis.
Labai glaudžiai bendradarbiaujama su Panevėžio, prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Pernai, pasiūlius naują studijų programą – teisę, Panevėžio kolegija pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Miesto apylinkės teismu.
Studentai dalyvauja viešuose teismuose, susipažįsta su teismų darbu. Neseniai šiame teisme surengta jau trečioji kolegijos studentų plakatų paroda teisės tema.
Pasak J. Bečelio, didžioji dauguma kolegijos absolventų lieka dirbti mieste.
„Buhalterį ar finansininką galima aptikti kone kiekvienoje miesto įmonėje“, – praktinio mokymo vadovas sako, kad kolegijos absolventai yra paklausūs specialistai.
Verčia pasitempti
Įmonėse stažuojasi, pažįsta jų specifiką ir kolegijos dėstytojai. J. Bečelio teigimu, naujos technologijos labai sparčiai žengia į priekį. Tad jei dėstytojai nekeltų kvalifikacijos, greitai atsiliktų nuo rinkos realijų, o tai atsilieptų ir studijoms. Naujausių žinių neturintis dėstytojas negalėtų jų perteikti savo studentams.
„Nauji produktai ir technologijos įmonėse atsiranda labai sparčiai“, – tvirtina praktinio mokymo vadovas.
Panevėžio kolegijos studentai praktinius darbus atlieka moderniose kolegijos laboratorijose.
Toks bendradarbiavimas svarbus ne vien dėl patirties įgijimo, susipažinimo su naujomis technologijomis ir įrenginiais, bet ir dėl to, kad dėstytojai susipažįsta su verslininkais, jų įmonėmis, o pastarieji – su akademine bendruomene.
Dar viena svarbi bendradarbiavimo sritis – teminės ekskursijos į įmones siekiant sužinoti, kokia jų specifika.
Kolegijoje sudaromos baigiamųjų darbų komisijos. Mažiausiai trys jos nariai yra verslo atstovai, trys – dėstytojai. Tokios komisijos pirmininku paprastai renkamas praktikas.
„Tai verčia pasitempti ne vien studentus, bet ir dėstytojus. Jie žino, kad darbus vertins žinovai“, – pabrėžė J. Bečelis.
Jo teigimu, Panevėžio kolegija, rengdama naujas studijų programas, siekia neatsilikti nuo rinkos realijų. Įstaigoje yra studijų programų komitetai, juose aktyviai dalyvauja ir socialiniai partneriai. Rengiant naują studijų programą, yra privalomi dalykai ir specifinės kompetencijos, kurias apibrėžia patys – kokių reikia, kiek reikia. Tai itin svarbios norint parengti darbo rinkai būtiną specialistą.
Pavyzdžiui, rengiantis studentams pasiūlyti naują studijų programą – energetinių sistemų automatinis valdymas – buvo aplankytos šioje srityje dirbančios įmonės, konsultuotasi, ką jų specialistai mano apie naujos specialybės būtinumą, kokių kompetencijų būsimieji studentai turėtų turėti ir pan. Kolegija rengia ir socialinių partnerių apklausas įvairiais klausimais.
Abipusė nauda
Kolegijos socialiniai partneriai supažindinami su aukštosios mokyklos studijų programomis, moderniomis laboratorijomis, kokias galimybes gali teikti verslui. Bendradarbiaujama ir su vidurinėmis, profesinėmis mokyklomis. Pasak J. Bečelio, siekiama, kad savo krašto studentai žinotų apie galimybes studijuoti arčiau namų. Organizuojami teminiai susitikimai – kalbama apie kolegiją, studijas, supažindinama su mokymosi sąlygomis.
Į kolegiją atvykę gimnazistai apžiūri praktinio mokymo centrą, sužino apie specialybes, klausosi paskaitų apie burnos higieną, priklausomybes, atsinaujinančius energijos šaltinius, karjeros planavimą ir kt.
Kolegijos dėstytojai irgi vyksta į mokyklas ir pristato studijų programas, supažindina su priėmimo ir studijų sąlygomis.
Prireikus bendradarbiaujama ir kitaip. Praktinio mokymo vadovo teigimu, mokyklose išplėtoti atskiri dalykai, pavyzdžiui, kompiuteriniai tinklai. Prireikus pagalbos, studentai siunčiami atlikti ten praktikos ir pagelbėti prižiūrėti tuos tinklus. Be to, kolegija organizuoja kvalifikacijos tobulinimo seminarus mokytojams apie inovatyvius mokymo būdus.
Moksliniai tyrimai
Dar viena galimybė, kuria gali pasinaudoti verslas, – teikiamų paslaugų sąrašas. Šiuo metu paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal projektą „Inočekiai LT“.
Teigiama, kad verslui tai puiki galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu ir įsigyti aukštosios mokyklos teikiamų paslaugų. Panevėžio kolegija paslaugas teikia pagal šešias studijų programas – keturias socialinių mokslų krypties ir dvi – technologinių.
Kolegija gali atlikti vartotojų pasitenkinimo, lojalumo, konkurencinės aplinkos tyrimus, sumaniosios specializacijos krypčių pritaikomumo tyrimus, reklaminių kampanijų (planų, strategijų) rengimą, naujų turizmo rinkos produktų kūrimo tyrimus, alternatyvių energijos šaltinių taikymo pastatuose tyrimus, pastatų energinių savybių tyrimus.
„Tai galimybė pigiau atlikti mokslinius tiriamuosius darbus. Mes turime laboratorijas, o patyrę dėstytojai gali atlikti tyrimus“, – sako J. Bečelis.
Šiemet pirkti paslaugas ir gauti finansavimą gali ne tik smulkiosios, vidutinės įmonės, bet ir viešosios įstaigos. Paraiškas galima teikti iki šių metų liepos 21 dienos, tačiau pasiekus nustatytą sumą, paraiškų priėmimas bus stabdomas. Tad siūloma paskubėti.
Norintys pasinaudoti šia parama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai paraiškos pateikimo dieną turi būti veikiantys ilgiau kaip pusmetį, o metinė apyvarta – ne mažesnė kaip 10 tūkst. litų per pastaruosius prieš paraiškos pateikimą finansinius metus arba per pareiškėjo veiklos laikotarpį, jei jis veikia trumpiau nei metus.
Maksimalus darbuotojų skaičius – 250, metinės pajamos neturi viršyti 138 mln. litų. Didžiausia galima projekto vertė yra ne mažiau nei 20 tūkst. litų, o pats pareiškėjas privalo prisidėti 20 procentų projekto vertės.
Daiva SAVICKIENĖ
