Duomenų logistika

Pastaruosius metus Lietuvoje sėkmingai steigti ir plėsti užsienio bendrovių paslaugų centrai. Kita didelį plėtros potencialą turinti IT paslaugų niša yra duomenų centrai.

Ankstesnės kadencijos Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo išdėsčiusi viziją, pagal kurią Lietuva per ateinantį dešimtmetį turėtų virsti regio­niniu IT paslaugų centru. Skeptikai kalbėjo, kad skambus tikslas baigsis pritraukus kelis didesnius užsienio paslaugų centrus, o Lietuva vis tiek liks, vieno garsaus dainininko žodžiais tariant, „maža agrarinė valstybė“.

Akivaizdu, kad pesimizmo šiame teiginyje per daug. Praėjusiais metais IT paslaugų eksportas buvo viena iš sparčiau augusių eksporto rūšių – palyginti su 2012 m., jis ūgtelėjo 28 proc. ir sudarė apie 315 mln. litų. Pagrindinės rinkos buvo Danija, Singapūras ir Suomija. Pastaroji iš trečios vietos išstūmė JAV. Toliau sąraše rikiavosi Vokietija, Švedija, Latvija ir Jungtinė Karalystė. Įspūdingiausias IT paslaugų eksporto šuolis, kurį galima skaičiuoti kartais, užfiksuotas į Šveicariją, Kazachstaną ar Airiją.

Tiesa, IT dalis siekia tik apie 1 proc. viso paslaugų eksporto, o apie du trečdalius sudaro logistikos ir kelionių paslaugos. Kad IT sritis galėtų užimti svaresnę dalį, jos metinis prieaugis turėtų būti skaičiuojamas ne procentais, o kartais.

Kol kas didžiausias IT paslaugų eksporto potencialas susijęs su sparčiausiai pastaruosius keletą metų augusiais paslaugų centrais. Padėtis galėtų pasikeisti į Lietuvą priviliojus stambią skaitmeninių technologijų bendrovę, norinčią įsteigti didelį duomenų centrą.

Konkurencija dėl darbuotojų

Per pastaruosius kelerius metus šalyje sparčiausiai plėsti IT paslaugų centrai. Prieš ketverius metus pritrauktuose „Barclays“ ir „Western Union“ nuo kelių šimtų darbuotojų padaugėjo iki kelių tūkstančių. Jų pavyzdžiu pasekė ir kitos užsienio kapitalo įmonės, pavyzdžiui, finansinių paslaugų centrą, aptarnaujantį 15 užsienio šalių, įsteigė „Danske Bank“.

Asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio teigimu, didžiąją dalį IT paslaugų eksporto Lietuvoje sudaro būtent tokių centrų veikla. Be to, kaip rodo pastarųjų kelerių metų statistika, tokiems centrams, kurie siūlo šiek tiek didesnius už rinkos vidurkį atlyginimus, nesunku rasti darbuotojų.

Pašnekovo nuomone, dėl šios priežasties centrai ir jų teikiamų paslaugų eksportas turi bene geriausias plėtros galimybes ir artimiausioje ateityje. Tačiau jų laimima konkurencinė kova dėl darbuotojų didina spaudimą vietos įmonėms. Specialistų, kurie galėjo būti įdarbinti, trūkumas skaičiuojamas tūkstančiais. Todėl duomenų centrai, kuriems prižiūrėti reikia kur kas mažiau darbuotojų, yra patraukli plėtros alternatyva.
Lietuva kaip vieta duomenų centrams steigti turi kelis pranašumus. Pavyzdžiui, jie turi būti įkurti 1 tūkst. kilometrų atstumu vienas nuo kito, tad šiuo atžvilgiu mūsų šalis gali būti vidurio taškas tarp Suomijos ir Vokietijos. Be to, šalia yra Rytų valstybės, tad Lietuvos geografinė padėtis leidžia tokias paslaugas pasiūlyti tiek Rusijos, tiek Vakarų Europos bendrovėms.

Konkurencinga darbo jėgos kaina ir aukštos kvalifikacijos inžinerinių specialybių darbuotojai taip pat yra pranašumas. Pagaliau tenka įvertinti ir gerai išplėtotą optinių duomenų kabelių tinklą, kuris netolimoje ateityje bus sustiprintas dar viena svarbia duomenų arterija „Baltic Highway“.

Tačiau yra ir trūkumų. Didžiausias jų – palyginti didelė elektros energijos kaina, taip pat nepakankamai išplėtotas energijos iš atsinaujinančių šaltinių tiekimas.

Kryps į užsienį

Gegužės pradžioje „Lietuvos energijos“ antrinė įmonė Duomenų logistikos centras atidarė pažangų duomenų centrą „Data Inn“. Jį išskiria du parametrai: itin žemas energinio našumo rodiklis (PUE), siekiantis 1,3 (rodiklio vidurkis pasaulyje yra 1,65), ir sertifikatas „Tier III“, kuris rodo, kad šio centro veiklos patikimumas siekia 99,982 proc. laiko.

Kaip aiškino Duomenų logistikos centro komunikacijos projektų vadovas Paulius Jakutavičius, šios ypatybės yra pagrindiniai „Data Inn“ konkurenciniai pranašumai: mažesnė serverių palaikymo kaina ir kai kuriems verslo klientams itin aktualus aukštas jų pasiekiamumo lygis. Tiesa, papildomų duomenų valdymo ar analizės paslaugų bendrovė teikti neketina, o norėdami įsikurti šiame centre klientai iš esmės turi pasirūpinti nuosavais serveriais.

Per artimiausius dvejus metus planuojama „Data Inn“ išplėsti nuo 100 iki 300 serverių spintų. Didžiausias šio duomenų centro pajėgumas gali siekti 600 serverių spintų, kurios turėtų užimti 3,2 tūkst. kv. metrų plotą, o viso centro galia sieks apie 6 MW. Pirmo etapo investicijos sudarė 10 mln., o visas projektas turėtų kainuoti 42 mln. litų.

„Kol kas sunku atsakyti, kada „Data Inn“ pasieks maksimalų pajėgumą, – tai priklausys nuo rinkos padėties. Išplėtę centrą daugiau orientuosimės į stambesnius klientus, kitų šalių įmones ir paslaugas užsieniui teikiančias Lietuvos bendroves, pavyzdžiui, e. parduotuves“, – sakė P. Jakutavičius.

Šio duomenų centro galimybes turėtų dar labiau išplėsti kitas bendrovės vykdomas projektas „Baltic Highway“. Tai didelės spartos (iki 9,6 terabito) duomenų perdavimo tinklas, turėsiantis sujungti Taliną su Frankfurtu per Rygą, Vilnių, Varšuvą ir Berlyną. Jis dar labiau pagerins šalies interneto tinklų infrastruktūrą ir padidins Lietuvos galimybes tapti duomenų tranzito šalimi.

Stambaus investuotojo paieškos

Tokį šalies įvaizdį neabejotinai galėtų įtvirtinti Kruonio technologijų parke įrengtas duomenų centras. Maždaug prieš penkerius metus atkeliauti į Lietuvą svarsčiusi interneto milžinė „Google“ dėl biurokratinių kliūčių pasitraukė ir pasirinko Suomiją. Teigiama, kad bendrovės investicijos į duomenų centrą minėtoje šalyje siekė apie 2,5 mlrd. litų.

Sutvarkius ir parengus reikalingą infrastruktūrą šiuo metu ieškoma naujo investuotojo, kurio norai ir galimybės būtų panašios kaip „Google“. Kruonio technologijų parkas dideliam duomenų centrui patrauklus dėl vietos, infrastruktūros, elektros energijos tiekimo galimybių. Į šį parką galėtų būti investuojama apie 650 mln. litų.

Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ laikinojo vadovo Arvydo Arnašiaus teigimu, Kruonio technologijų parke galėtų įsikurti bendrovė, kuri būtų pajėgi pastatyti 100–200 MW galios duomenų centrą. Tiesa, pašnekovas nenurodė, į kurias konkrečiai įmones nusitaikyta su pasiūlymu, tik užsiminė, kad investuotoją privilioti užtrunka nuo pusantrų iki penkerių metų.

„Į Kruonį norėtume pritraukti vieną ar du didelius duomenų centrus, kurie paskatintų naujų paslaugų, pavyzdžiui, tyrimų ar duomenų analizės centrų, atsiradimą. Tokia tendencija matoma Skandinavijos šalyse, kur duomenų centrus yra įsteigusios „Google“, „Facebook“ ar „Microsoft“, – kalbėjo A. Arnašius.

Faktas, kad Lietuvoje atidaroma ir mažesnių duomenų centrų, pasak jo, taip pat labai svarbus. Pirmiausia, tai rodo, kad valstybė tinkama tokio tipo paslaugoms plėsti. Antra, tai prisideda prie bendrų šalies technologinių galimybių plėtros, nes paskatina teikti su pagrindinėmis susijusias paslaugas.

Daugeliu atžvilgių Lietuva yra palanki vieta duomenų centrams steigti, bet yra vienas svarbus trūkumas – palyginti aukšta elektros energijos kaina. A. Arnašiaus teigimu, siekiant pritraukti stambų investuotoją, tai taip pat galėtų būti derybų klausimas nustatant tam tik­ras subsidijas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifo. Esą tokia praktika taikoma Estijoje ir Suomijoje, ji suderinta su Europos Komisija.

Platesnio spektro paslaugos

Ne vienus metus IT paslaugų rinkoje veikianti antrinė „Teo“ įmonė „Baltic Data Center“ (BDC), teikianti duomenų centrų ir informacinių sistemų paslaugas, jau turi nemažą užsienio klientų būrį. Kaip teigė BDC generalinis direktorius Aleksandras Samuchovas, praėjusiais metais apie 40 proc. visų įmonės pajamų gauta iš eksporto: „Esame patyrę dirbti su gretimomis rinkomis – Baltijos šalimis, Švedija, dažniausiai su tomis įmonėmis, kurios turi verslus Lietuvoje.“

Jo nuomone, duomenų centrų paslaugų paklausa vietos rinkoje patenkinta, todėl plėtros galimybės siejamos su užsienio rinkomis – tiek Vakarų Europos, tiek Rytų šalimis. Beje, šiuose regionuose Lietuva gali demonstruoti skirtingus pranašumus. Vakarų Europos bendrovėms svarbus efektyvumas – pigesnė kvalifikuota darbo jėga, o įmonėms iš Rytų rinkų labiausiai rūpi saugumas ir stabilumas.

Tiesa, BDC klientams gali pasiūlyti ne vien vietą duomenims kaupti, bet kitų įvairių paslaugų. „Duomenų centrus vertiname tik kaip platformą kitoms infrastruktūros priežiūros paslaugoms teikti. Mes išskirtiniai, nes galime teikti visą verslui reikalingų IT infrastruktūros paslaugų paketą, patirties įgijome įgyvendindami tarptautinius projektus, prižiūrime sudėtingas sistemas“, – teigė A. Samuchovas.

Anot pašnekovo, tik duomenų kaupimas didelės pridėtinės vertės klientams nekuria, didžiausią teikia sistemų priežiūra, saugumo sprendimai, duomenų analizė. Savaime suprantama, kad už tokio tipo paslaugas jie moka papildomai.

Be to, įsigalint debesijos technologijoms, duomenų centrai tampa prieinami vis smulkesniems klientams – jie gali rinktis specialistų parengtą infrastruktūrą ir mokėti tik už tiek, kiek ja naudojasi. „Ne tik stambus, bet ir vidutinis verslas domisi mūsų teikiamomis paslaugomis – jau suprantama, kad specializuotas IT paslaugų teikėjas dirba ir kokybiškiau, ir kainuoja pigiau, negu tam naudojami vidiniai organizacijos ištekliai“, – sakė A. Samuchovas.