Prieš įvedant eurą stengiamasi kuo daugiau žmonių supažindinti su pinigų keitimo tvarka, išsklaidyti nuogąstavimus. Tačiau vakar Panevėžyje apsilankę valstybinių institucijų atstovai gyventojų neįtikino, kad prie euro bus gyventi geriau.
Pasiklausyti, kaip keisis gyvenimas įvedus eurą, atėjo nemažai panevėžiečių, tačiau ne vienas mano, kad naujieji pinigai paprastiems žmonėms sukels tik problemų. U.Mikaliūno nuotr.
Atskleidė naudą
Finansų ministerijos Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tadas Šuliauskas sako, kad dėl euro įvedimo žmonių santaupos nenukentės. Jo teigimu, apskaičiuota, kad euro įvedimo sąnaudos sudarys iki 2 mlrd. litų, o nauda – beveik 40 mlrd. litų, bus sukurta daug darbo vietų.
T. Šuliauskas stengėsi išsklaidyti mitą, kad pinigų keitimas lems drastišką kainų šuolį. Jo tikinimu, kitose šalyse vartotojų lūkesčiai dėl infliacijos buvo didesni nei pati infliacija. Be to, ar turime eurą, ar ne, kainų pokytis vis tiek yra. Pavyzdžiui, 2008 metais infliacija viršijo 11 procentų, o dabar – kiek daugiau nei procentu.
Dar vienas mitas – identiteto praradimas. Pasak T. Šuliausko, Vytis ir toliau bus ant lietuviškų euro monetų.
Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Rimantas Pilibaitis panevėžiečiams paaiškino praktinius euro įvedimo aspektus. Jo teigimu, jau šių metų gruodį bus galima įsigyti pažintinius euro monetų rinkinius. Jie kainuos apie 40 litų.
Nuo sausio 1 iki 15 dienos bus naudojamos abi valiutos. Galėsime atsiskaityti ir eurais, ir litais, tačiau grąžą gausime tik eurais.
Visuose komercinių bankų skyriuose pinigai bus keičiami pusmetį, kai kuriuose – ir metus, o Lietuvos banke – neribotą laiką. Lietuvos pašte ir kai kuriose kredito unijose pinigus bus galima išsikeisti 60 dienų.
Litai į eurus bus keičiami nemokamai – už 3,4528 lito, gausime 1 eurą. Apskaičiuota, kad už 10 litų turėtume gauti 2,90 euro, už 100 litų – 28,96 euro. Atlyginimai, pensijos, kitos išmokos bus apvalinamos gavėjo naudai.
Pavyzdžiui, jei darbo užmokestis yra 1 540 litų, eurais tai būtų 446,01482, tačiau žmogus turėtų gauti ne 446,01 euro, o 446,02 euro, tai yra centu daugiau.
Pasak R. Pilibaičio, jokie mokesčiai negalės būti didinami motyvuojant euro įvedimu. Indėliai bus perskaičiuojami automatiškai.
Turintieji paskolas litais gali šiek tiek laimėti. VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos) bus keičiamos į EURIBOR (vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos). R. Pilibaičio teigimu, pastarosios yra mažesnės.
„Paskolų turėtojams yra prielaidos, kad mažės palūkanos“, – sako jis.
Beje, esamų sutarčių dėl euro įvedimo nereikės perrašyti – bus tęstinumas.
Laukia sankcijos
R. Pilibaitis perspėjo dėl sukčių. Jo teigimu, pinigai bus keičiami tik nustatytose vietose ir niekas į namus nevaikščios jų keisti, niekas nesurašinės banknotų serijų, numerių, neprašys telefonu pasakyti, kiek turi santaupų, ir panašių dalykų.
Pristatyta ir kaip atrodys naujieji pinigai. Smulkiosios monetos – 1, 2, 5 euro centai – bus vario spalvos, 10, 20, 50 centų – aukso spalvos, 1 ir 2 nominalo euro monetos bus dviejų spalvų – sidabro ir aukso. Penkių eurų monetos nebus. Eurų banknotai visose šalyse vienodi. Kuo didesnis nominalas, tuo didesnės banknotas. Visi eurai galioja visoje ES.
Finansų ministerijos atstovas T.Šuliauskas (kairėje) ir Lietuvos banko atstovas R.Pilibaitis panevėžiečiams pristatė euro naudą ir kaip bus keičiami pinigai po Naujųjų. U.Mikaliūno nuotr.
Kurį laiką – nuo maždaug rugpjūčio mėnesio iki kitų metų vidurio – bus privaloma kainas skelbti litais ir eurais. Vyks aktyvi kainų stebėsena, bus organizuojami patikrinimai, pažeidėjams bus taikomos griežtos sankcijos.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis sako, kad kainos turi būti aiškios ir neklaidinamos. Pavyzdžiui, jei vitrinoje bus penkios skirtingos prekės ir tik viena kaina, vadinasi, jos visos turi tiek kainuoti. Jei kokiai nors prekei iš šios vitrinos bus kitokia kaina – bus pažeidimas.
Įvedus eurą planuojama daugiau nei 30 tūkst. kainų perskaičiavimų patikrinimų visoje šalyje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas regionams.
Be to, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, daugiau dėmesio sulauks mažos kavinės, kirpyklos, autoservisai ir pan. Verslininkus tikrins 17 valstybinių institucijų atstovai. Tam, kad nebūtų trukdoma prekybai, tikrinama bus ne ilgiau kaip 30 minučių.
Pasak M. Močiulskio, tikslas yra ne nubausti, o nedelsiant, per keletą minučių, pašalinti pažeidimą. Prasižengusi įmonė dar kartą bus tikrinama ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Jo teigimu, prasižengusiųjų laukia griežtos sankcijos. Fiziniams asmenims numatomos sankcijos nuo įspėjimo iki 1 558,1 euro baudos, o juridiniams asmenims maksimali bauda gali būti didesnė nei 2 800 eurų. Be to, visi pažeidimai bus viešinami, tad gyventojai galės matyti visą informaciją.
Be to, verslas turės nurodyti dvejopas kainas ir reklamose. Pavyzdžiui, per akciją parduoda prekę už 800 litų, o visa kaina – 1 000 litų, tai šalia galutinės kainos turės būti nurodyta ir kaina eurais. Kitais atvejais galutinė kaina taip pat turės būti nurodoma eurais.
Naudos nesitiki?
Tačiau nemažos dalies susirinkusių į informacinį renginį panevėžiečių svečių iš Vilniaus kalbos neįtikino. Jų manymu, kiekvienas pinigų keitimas žmonėms buvo nuostolingas.
Viena panevėžietė piktinosi, kad svečiai daug ir gražiai kalbėjo, tačiau neužsiminė apie dabartines kainas. Esą jau dabar viskas brango, o pakuotės mažėjo. Tad, jos manymu, euro įvedimas dar labiau nuskurdins žmones.
R. Pilibaitis sako, svarbiausia, kad patys vartotojai būtų reiklūs ir tokių prekių nepirktų. Jo teigimu, konkurencija rinkoje didelė, ir verslininkai, įvertinę pirkėjų elgesį, turėtų suprasti, kad negalima nepagrįstai didinti kainų.
Valstybinių institucijų atstovų teirautasi, kaip gauti duomenys apie galimą naudą Lietuvai – juk prognozuojama milijardinė nauda ir tūkstantinės darbo vietos.
Pasak R. Pilibaičio, euras kaip valiuta nėra pagrindinė to priežastis. Jis tik priemonė siekti tų tikslų. Banko analitikų tyrimas rodo, kad artimos ekonominiu išsivystymu šalys skaičiuoja naudą, o patį tyrimą galima rasti banko svetainėje.
Žmonės domino, ar bus nemokamai keičiamos namuose laikomos didelės pinigų sumos. Pavyzdžiui, ar nemokamai būtų pakeisti 100 tūkst. litų.
Atstovų iš Vilniaus teigimu, pinigai bus keičiami neribojant jų kiekio, tačiau bankas gali pareikalauti pranešti apie keitimą prieš keletą dienų – gali neturėti reikiamos sumos.
Panevėžiečius domino, kodėl euro neturi kitos didelės išsivysčiusios šalys. Pasak R. Pilibaičio, tokios šalys kaip Lenkija, Švedija, Didžioji Britanija – didelės valstybės ir jos nėra tiek priklausomos nuo užsienio išteklių kaip Lietuva.
„Jos kol kas gali išspausti tam tikrų privalumų ir iš nuosavos valiutos“, – aiškino jis.
Tačiau atrodo, kad kalbos apie euro privalumus panevėžiečių neįtikino. Politikas Povilas Vadopolas pateikė pavyzdžius, kad kitose šalyse keičiant pinigus nukentėjo paprasti žmonės. Jis nemanė, kad Lietuvos verslininkai bus sąžiningesni. Po jo žodžių panevėžiečiai nebeuždavė klausimų ir kone visi išėjo.
Daiva SAVICKIENĖ
