Daugelis ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų suka galvą, kur vasarą palikti atžalas, mat mieste liepos ir rugpjūčio mėnesiais dirbs tik šeši lopšeliai-darželiai. Pageidaujančiųjų lankyti vasarą veiksiančias įstaigas – apie 1500, o vietų – tik 1100. Tiesa, tėvai raminami, kad nė vienas vaikas neliks už durų, mat kasmet norinčiųjų vasarą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas yra daugiau nei faktiškai jų ateina.
Jeigu miesto Taryba pritars, darželinukų tėvai jau nuo rugsėjo 1-osios už vieną vaiką mokės maždaug trisdešimčia litų daugiau. A. Repšio nuotr.
Tačiau dar didesnis siurprizas laukia rudenį – darželinukų tėvams teks gerokai patuštinti kišenes, mat brangsta mokestis ir už maistą, ir už įstaigos reikmes, nebeliks kai kurių lengvatų.
Kaip „Sekundei“ teigė miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Satkauskienė, jeigu miesto Taryba patvirtins, tėvai už vaikų maitinimą lopšeliuose-darželiuose ir įstaigos reikmes daugiau mokės jau nuo naujųjų mokslo metų. Tai yra neišvengiama, nes pastaruoju laiku maisto produktų kainos parduotuvėse nuolat kyla, o mokestis už vaikų maitinimą nesikeitė jau beveik septynerius metus. Įsigyti kokybiškų produktų tampa vis sudėtingiau.
„Didinti mokestį už maitinimą prašė ikimokyklinių įstaigų vadovai, nes nebegali įpirkti kokybiškų maisto produktų. Vien per pastaruosius dvejus metus kai kurie produktai, ypač pieno, brango nuo 7 iki kone 30 procentų. Net Vyriausybė maždaug 24 procentais padidino finansavimą nemokamam vaikų maitinimui“, – sakė Z. Satkauskienė.
Planuojama, kad mokestis turėtų kilti apie 15 proc.: už pietus vietoj 3,38 Lt teks mokėti 3,88 L, už pusryčius ir vakarienę – 1,79 Lt, o ne 1,56 Lt kaip buvo. Tad jeigu vaikas darželyje valgo tris kartus, per mėnesį tėvams teks mokėti apie 159 litus.
Neliks lengvatų
Ne gana to, brangsta mokestis ir už įstaigos reikmes – vietoj 1,5 Lt už kiekvieną lankytą ar nelankytą dieną teks atseikėti jau po du litus. Nors dar visai neseniai, maždaug prieš pusantrų metų, šis mokestis buvo pakeltas visu litu.
Z. Satkauskienės teigimu, kelti mokestį už įstaigos reikmes verčia tam tikros aplinkybės: nuo 2013-ųjų Savivaldybė moka tik pusę sumos už komunalines paslaugas, kitą pusę turi sumokėti pačios švietimo įstaigos iš tų lėšų, kurias suneša tėvai. Šildymo, elektros, vandens, komunalinių paslaugų kainos auga, tad praktiškai nelieka pinigų kitoms įstaigų reikmėms: nedideliam remontui, mokymo ir auklėjimo priemonėms, žaislams, būtinam inventoriui.
„Žiūrime į priekį: kai Lietuva įsives eurą, šis mokestis sieks vos pusę euro. Apskritai Panevėžio darželius lankančių vaikų tėvai moka mažiausiai, palyginti su kitais miestais. Pavyzdžiui, Šiauliai ir Klaipėda turi maisto gaminimo mokestį, Vilniuje mokestis už įstaigos reikmes siekia 50 Lt per mėnesį“, – kalbėjo specialistė.
Be to, nebeliks kai kurių lengvatų. Iki šiol pusę sumos už vaikų maitinimą mokėdavę kariškiai nebeteks šios privilegijos. Pokyčių sulauks ir neįgalius vaikus auginantys tėvai – už savo atžalų maitinimą jiems teks mokėti pusę kainos. Planuojama, kad tai padės sutaupyti apie 120 tūkst. litų per metus.
„Naikinti lengvatas kariškių vaikams reikėjo jau seniau, bet tik dabar tą galime padaryti. Taip pat pusę kainos prašysime sumokėti ir tėvų, auginančių neįgalius vaikus. Mat Savivaldybė ir taip skiria gana daug lėšų tokiems vaikams ugdyti – jiems teikiama logopedo, kineziterapeuto ir daugybės kitų specialistų pagalba. Šie vaikai taip pat gauna įvairias socialines išmokas, tad jų tėvai bent iš dalies turėtų prisidėti prie savo atžalų maitinimo“, – paaiškino Z. Satkauskienė.
Planuojama, kad sutaupytos lėšos bus skiriamos socialiai remtiniems vaikams maitinti. Pernai tokių buvo 1523, o šiemet, balandžio mėnesio duomenimis, 1512. Jų maitinimui iš Savivaldybės biudžeto kasmet tenka atseikėti daugiau kaip milijoną litų.
„Turime gana daug socialiai remtinų vaikų, tad keldami mokestį už maitinimą ir sau užsikrauname nemenką naštą. Todėl ir mokestį galime kelti tik 15 proc. ir tik tuo atveju, jeigu mažiname lengvatas“, – kalbėjo Z. Satkauskienė.
Laukiama euro
Jeigu miesto Taryba palaimins, darželinukų tėvai jau nuo rugsėjo 1-osios mokės maždaug trisdešimčia litų daugiau už vieną vaiką. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai viliasi, kad brangstantis mokestis už darželius neištuštins įstaigų ir tėvai supras, kad tokie pokyčiai būtini.
Kaip teigė darbo grupės, rengusios projektą dėl užmokesčio už vaikų maitinimą ir įstaigos reikmes, lopšelio-darželio „Sigutė“ vadovė Berutė Laureckienė, kelti maitinimo mokestį reikėjo jau anksčiau. Vaikams reikalingas tik kokybiškas ir šviežias maistas, bet už tokią sumą labai sunku įpirkti kokybiškų produktų. O turint galvoje, kad Lietuva netrukus įsives eurą, maisto produktai gali dar labiau brangti.
„Vis sunkiau darosi surasti kokybės ir kainos santykį. Patys tėvai mato, kaip per pastaruosius metus pabrango maisto produktai, tad neišvengiamai ir mokestis už vaikų maitinimą darželiuose turi kilti. Aišku, daugeliui šeimų toks sprendimas sukels tam tikrų problemų, bet, kita vertus, mokestis nebus labai didelis, turint galvoje, kad prieš euro įvedimą ir taip kils kainos“, – tvirtino B. Laureckienė.
Jos teigimu, Panevėžyje yra vienas mažiausių mokesčių už įstaigos reikmes, todėl jį didinti taip pat atėjo laikas. Tėvai turi suprasti: jeigu nori, kad atžalos mokytųsi šiuolaikiškoje ir saugioje aplinkoje, turi prisidėti finansiškai.
„50 centų didėjantis mokestis neturėtų išgąsdinti, o mes už tuos pinigus galėsime įsigyti įvairesnių mokymo priemonių, po truputį atnaujinti lauko įrenginius ir žaidimų aikšteles, vaikai bus ugdomi gražesnėje ir jaukesnėje aplinkoje. Grįžusieji iš užsienio ar kitų miestų dažnai stebisi, kad mokestis Panevėžyje už darželį gana mažas, tad viliamės, kad net ir šiek tiek padidintas jis neišgąsdins įstaigas jau lankančių vaikų tėvų“, – teigė B. Laureckienė.
Nusiskundimų nėra
Jūratė Vaitiekūnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja, maisto produktų inspektorė
Per pastaruosius metus nesame gavę jokių nusiskundimų dėl miesto ikimokyklinėse įstaigose ruošiamo maisto ar kad jame būtų kokių nors netinkamų maisto priedų. Anksčiau gaudavome tėvų skundų, dažniausiai tada, kai darželyje vaikas sunegaluodavo. Tačiau to priežastis – ne maisto saugumo pažeidimai, o įvairūs nora ar roto virusai.
Skirtingai nei Vilniuje, kur neseniai kilo skandalas dėl vaikams tiekiamo netinkamo maisto, Panevėžyje produktai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tiekiami ne centralizuotai – kiekviena įstaiga pasirenka įmonę, kuri tieks reikalingus produktus. Maistas ruošiamas tik įstaigose, todėl visada būna šviežias, lengviau kontroliuoti mikrobiologinę taršą.
Lina DRANSEIKAITĖ
