Keturi sunkią protinę negalią turintys panevėžiečiai, perkopę per 40 metų, vakar pirmą kartą per pastaruosius keletą metų vienai dienai atitrūko nuo šeimos ir išėjo už namų sienų.
Teatro gatvėje duris atvėrusiame dienos centre kol kas protinę negalią turinčių klientų mažiau nei darbuotojų. U. Mikaliūno nuotr.
Teatro g. Socialinių paslaugų centre pradėjęs veikti dienos centras, skirtas protinę negalią turintiems keturiasdešimtmečiams ir vyresniems, turėtų būti išsigelbėjimas juos namuose lig šiol slaugiusiems artimiesiems.
Už Savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšas įkurtas centras darbo dienomis užims 15-iolika savimi nepajėgiančių pasirūpinti ir nė dienos savarankiškai namuose neišbūnančių vyresnio amžiaus neįgaliųjų.
Pasak centro vadovės Jurgitos Liepinienės, čia sutrikusio intelekto panevėžiečiais bus rūpinamasi, kol jie sulauks pensinio amžiaus.
„Deja, statistika rodo, kad su tokiomis ligomis retas sulaukia pensijos“, – pripažįsta J. Liepinienė.
Anot jos, per dieną, nuo 7.30 iki 17.30 val. neįgaliaisiais bus visiškai pasirūpinta: jie bus vedami į tualetą, maitinami, su jais dirbs užimtumo specialistai.
„Kol kas turime tik keletą klientų, galbūt neįgaliųjų artimieji dar stebi ir tikrina mūsų paslaugų kokybę?“ – svarsto centro vadovė.
Tačiau pora dešimčių tokių pačių neįgaliųjų, perkopusių 21-erius, bet dar nesulaukusių 40-ies – tik jų artimųjų rūpestis. Jiems nėra vietos tokio amžiaus sutrikusio intelekto žmonėms skirtoje vienintelėje Panevėžyje įstaigoje – Jaunuolių dienos centre.
Prognozavo triskart mažiau
Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriuje šiuo metu guli 19 prašymų priimti į Jaunuolių dienos centrą. Tai – tik maža dalis namuose tarp keturių sienų įkalintų neįgaliųjų. Realiai Panevėžyje jų turėtų būti keliskart daugiau.
Šiais metais patenkintas tik vienas toks prašymas – vietą užleido 39-erių lankytoja, artimųjų perkelta į ką tik duris atvėrusią naują įstaigą vyresniesiems.
Kitąmet eilė neturėtų pajudėti iš vietos – Jaunuolių dienos centre nebus nė vieno ugdytinio, švęsiančio 40-metį. 2016-aisiais jubiliejų, po kurio su įstaiga teks atsisveikinti, sutiks du neįgalieji, o dar po metų – trys.
Kai 1996-aisiais Jaunuolių dienos centras kūrėsi, jame tebuvo vos 15-iolika vietų. Manyta, kad tiek jų ir užteks. Dabar įstaigoje dienas leidžia net 50 suaugusių neįgaliųjų. Įstaigos direktorė Lina Trebienė tvirtina, kad tai – jau riba.
„Mus riboja turimos patalpos. Net ir labai norėdami nebeturime kur plėstis“, – teigė L. Trebienė.
Baiminasi antro antplūdžio
Jaunuolių dienos centro tėvų komiteto pirmininkės Ramutės sūnui 40 sukaks po poros metų. Teoriškai tuomet jam teks atsisveikinti su antraisiais namais tapusia įstaiga ir belstis į Teatro g. įsikūrusį dienos centrą žmonėms su protine negalia.
Ramutės negąsdina, kad šioji įsikūrusi kaimynystėje statomų Nakvynės namų. Moteriai daug labiau neramu, ar po dvejų metų pusamžiam jos sūnui ten dar bus vietos.
„Kai įsikūrė Jaunuolių dienos centras, su pirmaisiais lankytojais pasirašė neterminuotas sutartis dėl neįgalių vaikų ugdymo. Tada tikėjomės, kad mūsų atžalos jame liks iki pensijos. Bet prasidėjus tokiam neįgaliųjų antplūdžiui neterminuotos virto terminuotomis – tik iki 40-ies. Nežinia, ar neįvyks taip ir su naująja įstaiga. Gal jau po poros metų ten vietų nebeliks, kaip dabar nebėra Jaunuolių dienos centre?“ – baiminasi Ramutė.
Anot motinos, nepatyrusiesiems sunku suvokt, kaip sunku namuose auginti protinę negalią turintį suaugusį vaiką.
„Tai baisu. Aš dėkoju Dievui, kad mano sūnus dar geba apsitarnauti, į tualetą pats nueina. Bet dauguma turi kompleksinę negalią, sėdi vežimėliuose. Našlė, viena auginanti suaugusį sūnų su sunkia protine negalia, negali net pas gydytoją nueiti, jai į ligoninę gultis reikėtų, bet kas sūnų prižiūrės? Kitai 21-erių sūnų su Dauno sindromu auginti padeda močiutė. Jei ne ji, moteris būtų priversta darbą mesti – tokio vaiko vieno namuose neįmanoma palikti. Labai neteisinga sistema, dalį neįgaliųjų uždaranti namuose“, – pasakoja Ramutė.
Neįgaliųjų neišgirdo
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Panevėžio viltis“ vadovės Danutės Probliauskienės teigimu, protiškai neįgalių panevėžiečių tėvai jau perėję visas įmanomas institucijas įrodinėdami, kad Aukštaitijos sostinėje neįgaliesiems per ankšta.
„Mes nuo 2009-ųjų šaukiame, kad Panevėžyje trūksta įstaigos pilnamečiams, turintiems protinę negalią. Dienos centras 40-mečiams ir vyresniems – didelė parama jų artimiesiems, bet kur dėtis jaunesniems?“ – valdininkų klausia D. Probliauskienė.
Panevėžio neįgaliųjų bendruomenės raštais atakuojami Seimas, Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Švietimo ministerijos baksnojo į miesto Savivaldybę, esą jai privalu pasirūpinti savo gyventojais.
Savivaldybėje dar pernai netgi buvo sudaryta darbo grupė neįgaliųjų problemai spręsti. Didelis šurmulys baigėsi tyliai: socialinėse įstaigose vietų neįgaliesiems nuo 21-erių iki 40-ies nepadaugėjo.
Neįgalius vaikus auginančių tėvų bendruomenė įsitikinusi, kad galėjo būti kitaip.
Mat Algirdo g. veikiantis pačios Savivaldybės Specialiojo ugdymo centras, skirtas neįgaliesiems iki 21-erių metų, buvo pasišovęs įkurti grupę ir vyresniesiems. 40-ies vietų ugdymo įstaigą lanko 32 pačią sunkiausią protinę negalią turintys vaikai.
„Visokiais keliais bandėme įkurti grupę vyresniems nei 21-erių. Tam turime patalpas, ne tiek ir daug reikėtų papildomų lėšų. Savivaldybė paaiškino neturinti tam finansavimo“, – apgailestavo Specialiojo ugdymo centro direktorė Dainė Šilienė.
Jos įstaigos ugdytiniams reikalinga nuolatinė slauga. Tai reiškia, kad jiems sulaukus 21-erių artimiesiems tenka arba mesti darbq, arba samdyti slaugytoją.
„Net ir pasisamdyti prižiūrėtoją ne taip paprasta – slaugyti ir protinę, ir fizinę negalią turintį žmogų reikia ne tik norėti, bet dar ir išmanyti“, – tvirtina D. Šilienė.
Pasirūpins prieš rinkimus
Išdidžiai Teatro g. atidariusios dienos centrą vyresniems neįgaliesiems Panevėžio savivaldybės vadovai pasirūpinti jaunesniais sutrikusio intelekto žmonėmis žada kitąmet, prieš pat Savivaldos rinkimus.
Kaip pasirūpinti namuose įkalintais sutrikusio intelekto žmonėmis pernai sprendusiai darbo grupei vadovavusi administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė tvirtina, jog jos pačios geri norai atsimušė į valdančiosios daugumos sieną.
„Politinėje daugumoje svarstant tą klausimą atsirado svarbesnių reikalų. Kai pradedama kalbėti apie biudžetą, kaskart labiau prireikia gatves remontuoti ar dar ką“, – „Sekundei“ aiškino J. Gaidžiūnaitė.
Dėl papildomų vietų 21-40 metų neįgaliesiems pavaduotoja žada kautis, kai bus svarstomas ateinančių metų biudžetas. Jį miesto Taryba turės svarstyti kitų metų sausį, tai yra likus mėnesiui iki savivaldos rinkimų.
„Aišku, patenkinti visų neįgaliųjų poreikį būtų sudėtinga, bet bent penkių vietų grupę dar galėtume įkurti“, – tvirtina J. Gaidžiūnaitė.
Pavaduotoja įtaria, kad tų, kam tikrai reikalinga vieta neįgaliųjų globos įstaigoje, gali būti mažiau, nei Savivaldybei pateikta prašymų.
Anot jos, kai artimieji išgirsta, kad tokia paslauga jiems kainuos 20 proc. neįgaliojo gaunamų pajamų, ne vienas apsisprendžia jį toliau prižiūrėti namuose.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
