Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje pradėjo smarkiai užkalkėjusių kojų arterijų kraujotaką atkurti be skalpelio. Tokia galimybė atsirado įstaigai gavus modernią medicinos įrangą, naudojamą angiografijos diagnostinėms ir gydomosioms procedūroms atlikti.
Praėjusį ketvirtadienį Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas A.Pranculis nauja modernia angiografijos įranga atliko pirmąsias smarkiai užsikimšusių kojų arterijų kraujotakos atkūrimo procedūras. Jas stebėjo gausus būrys jo kolegų iš įvairių šalies ir Latvijos ligoninių. U.Mikaliūno nuotr.
Pirmosios procedūros Lietuvoje
Praėjusį ketvirtadienį stebėti pirmųjų kojų arterijų angioplastikos procedūrų atvyko būrys intervencinės radiologijos specialistų iš įvairių mūsų šalies ir Latvijos ligoninių.
Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Andrius Pranculis naujuoju aparatu penkiems pacientams – trims vyrams ir dviem moterims nuo 60 iki 70 metų – sėkmingai atkūrė smarkiai užkalkėjusių kojų arterijų kraujotaką. Pacientams per kirkšnį į šlaunies, blauzdos ar pakinklio, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra užkalkėjimas, arteriją buvo įvesti kateteriai su specialiais balionėliais ir išplėstos pavojingai susiaurėjusios arterijos.
Pasak nuolat naujovėmis besidominčio ir jas vieno pirmųjų praktikoje pritaikančio specialisto, kojų arterijų plėtimas angiografu nėra naujiena. Tačiau iki šiol tokiu būdu buvo galima padėti tik tiems pacientams, kurių arterijos nebuvo labai susiaurėjusios. Tiems, kurių arterijų užsikimšimo spindis buvo didelis, tekdavo gultis ant operacinio stalo. Kraujagyslių chirurgai darydavo atvirą pjūvį.
Kaip žinia, po tokių operacijų didesnė komplikacijų tikimybė, ilgesnis gijimo laikas. Be to, lieka randų ant kojų. Šiuolaikinės medicinos įranga suteikia galimybę didesnei daliai ligonių, kad būtų atkurta sutrikusi kraujotaka, taikyti minimaliai invazines procedūras.
Jos trunka nuo pusvalandžio iki valandos – gerokai trumpiau nei operacija. Paciento kūne lieka tik viena ar dvi adatos dūrio dydžio skylutės.
Svarbiausia, kad sumažėja komplikacijų rizika. Tai ypač svarbu senyvo amžiaus žmonėms. Medicinos mokslo įrodyta, kad vyresniems nei 70 metų pacientams atvirosios operacijos yra kur kas rizikingesnės nei jaunesniems. Todėl atvirąsias rekonstrukcines operacijas gydytojai, jei tik įmanoma, stengiasi pakeisti mažiau invazinėmis.
„Tai, ką mes pradėjome daryti, nėra revoliucija, o tik evoliucija“, – sakė A. Pranculis.
Gydytojo teigimu, šis gydymo metodas dar tik pradedamas taikyti Europoje. Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, paklaustas, ar jam nedrebėjo rankos atliekant pirmąsias procedūras, juolab kad buvo stebimas didelio būrio kolegų, tik šyptelėjo.
Jis sakė, kad prieš tai buvo išstudijavęs metodiką. Kasdien intervencines diagnostines ir gydomąsias procedūras atliekančiam gydytojui nebuvo sudėtinga praktiškai pritaikyti žinias.
„Medicinos įranga, kuria dirbau, moderni. Taigi problemų nebuvo“, – teigė gydytojas.
Panevėžio ligoninė naujas kojų arterijų angioplastikos procedūras planuoja atlikti visiems pacientams, kuriems yra galimybių išvengti atvirų pjūvių. Gydytojai įvertins, koks gydymo metodas ligoniui tinkamiausias. Tačiau neabejojama, kad kraujagyslių chirurgams rečiau teks operuoti pacientus, kurių užsikimšusios kojų arterijos.
Dažniau serga vyrai
Kojų arterijas dažniausiai pakenkia aterosklerozė. Dėl riebalų, ypač cholesterolio, rūkymo jos pradeda siaurėti. Susiaurėjusiose vietose kaupiasi kalcio druskos, todėl kraujagyslės sukietėja. Susiaurėjus iki kritinės ribos, jų spindis užsikemša sukrešėjusiu krauju, ir toje zonoje, kurią maitina ši arterija, kraujotaka nutrūksta. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogui gali tekti amputuoti koją, kraujagyslės užsikimšimas gali baigtis ir mirtimi.
Pasak A. Pranculio, tarp pagyvenusių žmonių sergamumas periferinių arterijų ligomis didėja. Dažniau serga vyrai, nes jų daugiau rūko nei moterų. Tačiau gydytojas mano, kad laikui bėgant vyrų ir moterų sergamumo dažnumas taps vienodas. Šiais laikais dažna dailiosios lyties atstovė traukia dūmą arba yra tai dariusi ilgai.
Apskritai rizika susirgti kojų arterijų užkalkėjimu, neskaitant rūkymo, didesnė vyresniems kaip 50 metų žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, sergantiems širdies ligomis. Esant kojų arterijų susiaurėjimui ar užakimui atsiranda skausmas kojose – tai pagrindinis signalas, pranešantis, kad delsti nebegalima, būtina kreiptis į gydytojus.
Inga SMALSKIENĖ
