Už Europos Sąjungos paramą šilumos trasas pradėjusi rekonstruoti Savivaldybės įmonė „Panevėžio energija“ beveik keturis šimtus vartotojų iki rugsėjo paliko be karšto vandens. Nei šilumininkė, nei Savivaldybė nemato reikalo ieškoti galimybių bent kompensuoti gyventojams už patiriamus nepatogumus.
Už Europos Sąjungos paramą šilumos trasas pradėjusi rekonstruoti Savivaldybės įmonė „Panevėžio energija“ beveik keturis šimtus vartotojų iki rugsėjo paliko be karšto vandens. Nei šilumininkė, nei Savivaldybė nemato reikalo ieškoti galimybių bent kompensuoti gyventojams už patiriamus nepatogumus.
Prekybos, Radviliškio, Stoties gatvių 12-a daugiabučių karšto vandens neturi nuo gegužės 19-osios. Kai kurie gyventojai, pavargę po kelis kartus per dieną šildyti puodus vandens, jau įsigijo kelis šimtus litų kainuojančius elektrinius boilerius. Kiti sugalvojo, kaip nešildomose voniose įsirengti dušus be papildomų išlaidų – puoduose sušildytu vandeniu apsilieja iš laistytuvų.
Patarimais, kaip išgyventi be karšto vandens tris mėnesius, dalijosi mikrorajono daugiabučių pirmininkai, susirinkę pasitarti, kaip pamokyti „Panevėžio energiją“.
Įspėjimas neįtikino
Pranešimus apie vasaros nepatogumus bendrijų pirmininkai iš įmonės gavo dar vasario pradžioje.
„Iškabinau skelbimą, namo susirinkimą sušaukėme – žmonės nepatikėjo, kaip gali taip būti! Kad dėl vamzdynų profilaktinio patikrinimo kasmet kelias dienas be karšto vandens tenka praleisti, visi suprantame, bet kad šiais laikais visą vasarą šitaip – neįtikėtina“, – stebėjosi Stoties g. 41-ojo namo pirmininkė Aldona Sangavičienė.
Anot pirmininkės, prisitaikyti prie tokio priverstinio taupymo sunkiausia jaunoms šeimoms.
„Šiomis dienomis kaimynė berniuką pagimdė. Kaip ta šeima su naujagimiu be karšto vandens išsivers?“ – apgailėjo A. Sangavičienė.
Prekybos g. 13-ojo namo pirmininkė Kristina Muralienė augina ketverių metų sūnų.
„Šildomės vandenį elektra kelis kartus per dieną, o savaitgaliui reikia prisišildyti, kad ir nusimaudyti užtektų. Kiek mes už elektrą sumokėsime?“ – nerimavo jauna mama.
Pasipiktinę pirmininkai skundais užvertė „Panevėžio energiją“. Iš jos atstovų teigia neoficialiai išgirdę „paguodą“: įmonė, jei norėtų, ne trims mėnesiams, o dvejiems metams juo be karšto vandens galėtų palikti. Esą tiek laiko turėtų užtrukti šilumos trasų rekonstrukcijos darbai.
Renovuoti punktą brangu
Gyventojai įtaria, jog „Panevėžio energijos“ baudžiami už tai, kad jų namai lig šiol nerenovavę šilumos punktų. Dar vasarį įmonė atsiųstuose pranešimuose jiems siūlė, jei nenori vasarą likti be karšto vandens, renovuoti punktus.
Anot pirmininkų, tai – ne išeitis. Daugiabučių bendrijos šios renovacijos kratosi dėl jos brangumo: modernizuoti šilumos punktą kainuotų apie 25 tūkst. Lt, o dauguma be karšto vandens paliktų namų maži, vos 22 butų.
„Mūsų gyventojams 1000 Lt butui – jau dideli pinigai“, – sako A. Sangavičienė.
Radviliškio g. 14-ojo namo situacija bene labiausiai absurdiška. Jo gyventojai sutiktų renovuoti punktą, bet negali – Savivaldybė daugiabutį yra įtraukusi į namų renovacijos antrąjį etapą ir šiuo metu rengiamas jo modernizavimo investicinis projektas. Namą planuojama ne tik šiltinti, bet ir rekonstruoti jo šilumos sistemą.
Kreipiasi į vartotojų gynėjus
Žmones piktina, kad „Panevėžio energija“ su savo klientais elgiasi itin įžūliai.
„Normali, save gerbianti įmonė už tokius nepatogumus vartotojų ne tik atsiprašytų, bet ir kompensaciją pasiūlytų. Ar „Panevėžio energija“ neturėtų apmokėti žmonėms už nusipirktus elektrinius boilerius?“ – monopolininkę sąžiningo verslo taisyklių moko daugiabučių pirmininkai.
Jie pamena, kad net sovietmečiu ilgiausiai be karšto vandens yra tekę išbūti dešimt dienų. Tiek tuomet užtrukdavo profilaktinė šilumos vamzdynų patikra.
Kad dabar, XXI a., šilumininkė negalėtų surasti techninių galimybių keičiant vamzdyną nutiesti laikiną trasą, kuria į namus atitekėtų karštas vanduo, vartotojų neįtikina.
„Panevėžio energijai“ su klientais, paliktais be karšto vandens, nesileidžiant į kalbas dėl kompensacijos ar laikinos trasos, panevėžiečiai jau renka parašus ir ketina kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Seimo kontrolieriaus įstaigą.
Jų prašoma įvertinti, ar „Panevėžio energijos“ vadovai tinkamai atlieka savo tarnybines pareigas.
„Panevėžio energijos“ veiksmai stebina ir yra nesuprantami. Gyvename aukštų technologijų ir technikos amžiuje, manome, kad yra visos galimybės, kol atliekamas šilumos trasų remontas, per savaitę bent porą kartų daugiabučiams tiekti karštą vandenį. Vis dėlto gyvename ne viduramžiais, ne pokariu, neįvyko jokia stichinė nelaimė ar sunkiai pataisoma avarija“, – piktinosi pirmininkai.
Nepatogumai ES sąskaita
„Panevėžio energijos“ atstovai neslepia, jog toks ažiotažas jiems nėra netikėtas.
Įmonės Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Povilas Žalkauskas pripažįsta, kad Panevėžyje pirmas toks atvejis, kai tiek laiko vartotojai paliekami bet karšto vandens.
Nepatogumas esą neišvengiamas dėl nuo gegužės pradėtos šilumos trasų rekonstrukcijos. Ją planuojama atlikti etapais ir užbaigti tik kitąmet. 1854 metrų vamzdynų rekonstrukcija kainuos 3,7 mln. Lt. Pusę šios sumos „Panevėžio energijai“ finansuos Europos Sąjungos paramos fondai.
Nuo gegužės iki rugsėjo pagal planą keičiami S. Kerbedžio g. esantys vamzdynai, kuriais šiluma ir karštas vanduo tiekiami Radviliškio, Stoties, Prekybos, S. Kerbedžio, Nevėžio gatvių daugiabučiams.
Pasak P. Žalkausko, kad visi šio mikrorajono vartotojai neliktų be karšto vandens, aikštelėje prie geležinkelio stoties įrengta laikina kilnojamoji katilinė.
Tačiau ji karštu vandeniu aprūpina tik tuos namus, kurių šilumos punktai modernizuoti. Į juos „Panevėžio energija“ tiekia tik tiek karšto vandens, kiek reikia namui savo punkte pašildyti šaltam, iš „Aukštaitijos vandenų“ atitekančiam geriamajam vandeniui.
Nemodernizavę šilumos punktų daugiabučiai karštą vandenį pasišildo ne patys, o jį gauna tiesiai iš „Panevėžio energijos“ katilinių. Tokiuose namuose iš karšto vandens čiaupų bėga tas pats vanduo, kuris tiekiamas ir į butus šildančius radiatorius.
Tiesiai iš „Panevėžio energijos“ karštą vandenį gaunantys vartotojai už jį ir daugiau sumoka. Nerenovavusiesiems šilumos punktų kašto vandens kub. m kainuoja 22,59 Lt, renovavusiems – 19,90 Lt.
Anot P. Žalkausko, geležinkelio pašonėje pastatytos laikinos katilinės per maži pajėgumai, kad galėtų daugiabučiams tiekti tokį kiekį karšto vandens.
Kompensuoti nenusiteikę
Dar 2000-aisiais Panevėžyje buvo nuspręsta raginti daugiabučius modernizuoti šilumos punktus. Aukštaitijos sostinė tuomet buvo likusi viena tik iš dviejų šalies miestų, kuriuose karštas vanduo į butus atiteka ne pašildytas namo šilumos punktuose, o tiesiai iš šilumininkės katilinių.
Per 14-iolika metų punktus modernizavo apie 80 proc. miesto daugiabučių.
P. Žalkauskas teigia dabar nematantis jokių techninių galimybių rekonstruojant trasą tiekti karštą vandenį nerenovavusiems šilumos punktų namams.
„Negalime net laikinų vamzdžių nutiesti – susidarytų ilgas vamzdynas, būtų daug problemų dėl gatvių, komunikacijų kirtimo. Aišku, tai labai brangiai kainuotų, o apmokėti tektų visų vartotojų sąskaita“, – tvirtina „Panevėžio energijos“ atstovas.
P. Žalkauskas guodžia, kad iš 371 buto, likusio be karšto vandens, dviem namams, S. Kerbedžio g. 24-ajam ir Vienybės g. 12-ajam, jo tiekimas bus atnaujintas nuo liepos 8-osios. Kitiems teks laukti iki rugsėjo 4-osios.
„Geriau tiek laiko pakentėti, nei žiemą daugiabučiams likti nešildomiems. Jei trasų nesuremontuosim, gali kilti problemų šildymo sezono metu. Vamzdynai seni, juos būtina keisti“, – teigia P. Žalkauskas.
Gyventojų pageidavimas už patiriamus nepatogumus gauti kompensaciją, anot įmonės atstovo, neįgyvendinamas.
„Nėra jokių teisės aktų, kur būtų numatyta už tokį dalyką kokia kompensacija. Jie turėjo galimybę renovuoti šilumos punktus. Dar vasarį tai siūlėme, tik vienas namas tą padarė ir dabar turi karštą vandenį“, – tvirtina P. Žalkauskas.
Į pirtį už dyka neleis
„Panevėžio energijos“ valdybos narys, įmonės pagrindinės akcininkės miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka vietoj kompensacijos gyventojams siūlo tiesiog susitaikyti su padėtimi.
„Kažkodėl visiems atrodo, kad kažkas turi kompensuoti, o paskui rėkia, kodėl karšto vandens ir šildymo kainos didelės“, – stebisi A. Stoka.
Pasiūlymas pačiai Savivaldybei ištiesti pagalbos ranką dubenyse besimaudantiems žmonėms ir bent sudaryti galimybę lengvatinėmis sąlygomis kartą per savaitę išsiperti Savivaldybei priklausančioje viešojoje miesto pirtyje, vedėjui pasirodė keistas.
„Koks čia baisumas vasarą be karšto vandens? Matot, labai jau gerai gyvenam. Visi turi galimybę pasišildyti – turi elektrą, yra virduliai“, – mano A. Stoka.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
