Tyrimų bendrovė „Gartner“ yra suskaičiavusi, kad iki 2020 m. prie interneto bus prijungta 26 mlrd. prietaisų. Tai reiškia, kad vienam Žemės gyventojui teks daugiau kaip trys tokie įrenginiai, o internetu informacija keisis ne tik žmonės. Kokių naujų galimybių mums tai suteiks? Kaip atrodys į vieną tinklą sujungtų daiktų pasaulis? Ar telefonas taps pagrindiniu šio pasaulio valdymo bei informacijos centru?
Apie daiktų internetą (Internet of Things) – galimybę bet kurį prietaisą prijungti prie interneto ir taip jį padaryti išmanųjį – kalbama maždaug dešimtmetį. Iki šiol ši idėja sunkiai skynėsi kelią ir iš dalies įgyvendinta tik keliais atvejais, pavyzdžiui, prie tinklo prijungus spausdintuvą. Daugelis kitų mūsų kasdien naudojamų daiktų su internetu vis dar nesusieti. Jau artimiausioje ateityje viskas pasikeis. Išskirtinos kelios pagrindinės plėtros kryptys.
Pirma, daugiausia diskutuojama dėl žmogaus galimybės su prietaisais keistis vertinga informacija. Kad tai vyktų, reikės universalaus bei patogaus valdymo įrenginio, ir tikėtina, kad tam vartotojai rinksis telefoną. Dabar maigome viryklės mygtukus, o ateityje ją ar bet kurį kitą prietaisą galėsime valdyti mobiliuoju įrenginiu naudodami atskiras programėles.
Antras didelį susidomėjimą keliantis technologijų raidos aspektas – daiktų „bendravimas“ tarpusavyje. Įsivaizduokite, kad elektros skaitiklis rodmenis pats įrašo į virtualią sąskaitą, o elektros tiekėjas apskaičiuoja mokėtiną sumą ir ši nuskaitoma iš jūsų banko sąskaitos. Daugiau jokių rūpesčių dėl smulkių įmokų.
Trečia sritis – tai įrenginiai, kuriuos žmogus nešiojasi su savimi. Tai gali būti žingsniamačiai ar pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukę „Google“ akiniai, kurie renka informaciją ir ją perduoda telefoną ar kitą prietaisą. Tokios nešiojamosios technologijos pagerintų gyvenimo kokybę, o ypač padėtų gyventi sveikiau ar apsaugoti nuo staigių sveikatos sutrikimų. Šiuo metu nagrinėjama, kaip sukurti telefono programėlę, kuri žmogų įspėtų apie gresiantį infarktą.
Pasaulį sujungę nematomi tinklai suteiks naujų galimybių – sprendimus priimsime būdami geriau informuoti.
Apskritai ryškėjantis pagrindinis įvairių programėlių tikslas – surinkti informaciją, kuri jų naudotojams leistų geriau susigaudyti aplinkoje. Naudosimės dviejų tipų technologijomis: prie interneto prijungtais ir nuotoliniu būdu valdomais daiktais ir mus stebinčiais telefonais ar kito tipo įrenginiais. Pirmu atveju galėsime patogiau valdyti įvairius prietaisus tiesiai iš savo kišenės. Antru atveju mums taps prieinama informacija, kurios iki šiol nepastebėjome ar neturėjome galimybių rinkti. Remiantis šiais duomenimis padarytos įžvalgos leis priimti geresnį, patogesnį ar sveikesnį sprendimą: kokius maisto produktus pirkti, kada daryti mankštą, kokį maršrutą į darbą pasirinkti.
Šiuo metu pasaulyje kelią skinasi ir vadinamoji švyturių (beacon) technologija, kuri iš esmės pakeis mus supančią aplinką ir realų pasaulį pavers interaktyviuoju. Ši naujovė atitinka dabartinę socialinių tinklų ir daiktų tinklų idėją – viskas ateityje bus susaistyta nematomų tinklų, o proga prisijungti kiekvieno jų atvers naujų galimybių.
Pirmas šio vadinamojo švyturių tinklo panaudojimo būdas – siųsti vartotojams informaciją jiems atsidūrus tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, kuponus, nuolaidas ar pasiūlymus parduotuvėje. Antras būdas – pateikti kontekstinę informaciją. Štai apžiūrint parodą nereikėtų skaityti šalia paveikslo pakabinto aprašymo, nes jis būtų atsiunčiamas tiesiai į telefono ekraną vos priartėjus prie meno kūrinio.
Informacijos švyturiu, kuris sukurtų virtualų tinklą, gali tapti ir draugas. Jam esant netoli mūsų, į telefoną ateitų pranešimas. Taip galėtume kurti mažus uždarus socialinius tinklus. Vaikui į kišenę įdėję tokį informacijos švyturį, atžalą galėtume palikti prekybos centro žaidimo aikštelėje, o patys tuo metu ramiai apsipirkti, nes visą laiką žinotume, ar mažylis vis dar ten, kur turėtų būti.
Žinoma, kyla duomenų saugumo, valdymo klausimų. Tačiau aišku viena: pasaulį sujungę nematomi tinklai suteiks naujų galimybių – sprendimus priimsime būdami geriau informuoti, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu sužinosime, kiek pieno liko namie ar kuris vynas labiau tinka prie planuojamos gaminti vakarienės. O prietaisai stebės mūsų gyvenimus ir įspės apie gresiančias problemas – infarktą ar eismo grūstis.
