Stresų ir įtampos išvargintiems žmonėms siūloma originali idėja – juoko joga. Atradusieji neįprastą užsiėmimą visame pasaulyje buriasi į klubus ir bando mokytis juokdamiesi atsipalaiduoti, pamiršti dienos rūpesčius, pasijusti pakylėti.
Panevėžyje susirinkę susipažinti su juoko joga žmonės tryško atvirumu, klegėjo, pasidavė apėmusiai nuotaikai, atliko iš šalies žiūrint keistokai atrodančius pratimus, šypsojosi, kikeno ir garsiai kvatojosi, žiūrėjo vieni kitiems į akis.
Lietuvai – pasaulio patirtis
Panevėžyje apsilankęs juoko jogos pradininkas Baltijos šalyse, sertifikuotas juoko jogos treneris Stepas Šafranauskas ne tik visus norinčiuosius supažindino su neįprastu užsiėmimu, bet ir ragino burtis į juoko jogos klubą. Tokių, anot svečio, pasaulyje veikia bene šeši tūkstančiai, jų yra šešiasdešimtyje šalių.
„Labai norėčiau, kad Lietuvos žmonės atrastų juoko jogos teikiamą naudą, džiaugsmą. Pats susipažinęs su juoko joga supratau, kad ja užsiimdamas esu toks, kokį save norėčiau atkovoti iš kasdienybės, rūpesčių“, – sako S. Šafranauskas.
Andragogo, save vadinančio gebėjimų ir elgsenos ugdymo treneriu S. Šafranausko darbas – seminarai, mokymai, asmenybės lavinimas, kūrybiškumo ugdymas. Nuolat besimokantis, naujų veiklos krypčių ieškantis treneris ir juoko jogą prisimena atradęs ieškodamas, kaip savo vedamus mokymus paversti naudingesniais, įdomesniais.
„Į vieną rengiamą komandinį seminarą norėjau įtraukti juoko elementų. Ėmiau gilintis į juoko sampratą, bandžiau sudėlioti programą ir aptikau informaciją, kad pasaulyje esama juoko jogos judėjimo. Teliko pasisemti to, kas jau yra sukurta.“, – teigia S. Šafranauskas.
Jis pasakoja, kad juoko jogos sistemą prieš dvidešimt metų sukūrė indas medicinos mokslų daktaras Madanas Katarija. Jis domėjosi juoko teikiama nauda, jo tendencijomis pasaulyje. Gydytojas pastebėjo, kad šiandienos pasaulyje juoko mažėja – dar prieš kelis dešimtmečius suaugę žmonės kasdien juokdavosi maždaug po penkiolika minučių, o dabar vos penkias. O reikėtų bent dešimt.
Indas sukūrė juoko be priežasties praktiką, įkūrė klubą, su bičiuliais rytais eidavo į parką ir mokėsi juoktis. Jo sistema ne tik sudomino tautiečius, bet ir išplito daugelyje pasaulio šalių.
S. Šafranauskas to mokėsi Europos juoko jogos kongrese Ispanijoje iš paties pradininko M. Katarijos. Savaitę trukusiuose pradedančiųjų mokymuose jis sako atradęs tai, ko stigo – pasisėmęs pasitikėjimo savimi, išmokęs kitaip reaguoti į įvairius reiškinius.
Naudingas net dirbtinis juokas
Juoko jogos sistemos S.Šafranauskas mokėsi iš jos kūrėjo – indo medicinos mokslų daktaro Madano Katarijos. S.Šafranausko albumo nuotr.
Treneris pabrėžia, kad juoko joga – ne mokymas juoktis, o kitoks požiūris į juoką. Susidomėjusiesiems šiuo užsiėmimu jis pirmiausia siūlo susipažinti su juoko kilme. Pateikia informacijos, kad juoktis moka ne tik žmonės, bet ir kai kurie gyvūnai – beždžionės, šunys, žiurkės, spėjama, kad ir delfinai.
Pirmykščiai žmonės, manoma, leisdavo panašius į juoką garsus užplūdus emocijoms, kai išvengdavo pavojaus. Kita juoko kilmės koncepcija teigia, kad suaugusieji juokdamiesi nesąmoningai imituoja vaikų leidžiamus garsus.
„Tyrimais įrodyta, kad naudingas yra tiek natūralus, pokšto ar situacijos sukeltas juokas, tiek dirbtinis, – teigia S. Šafranauskas. – Vadinasi, kai skatiname ar imituojame juoką, patiriame tiek pat naudos, kaip ir juokdamiesi natūraliai. Tuo ir remiasi juoko joga.“
Treneris pabrėžia, kad reikia skirti juoko jogą nuo juoko terapijos. Pastaroji – populiari praktika užsienio ligoninėse: ligoniai juokinami pokštais, anekdotais, komedijomis, klounų pasirodymais ir, pastebėta, sparčiau sveiksta. O juoko joga pagrįsta ne juokinimu, bet juoko be priežasties praktika – juokiamasi dirbtinai ir pamažu juokas tampa spontaniškas, natūralus.
Didžiulė nauda sveikatai
Kalbėdamas apie juoko teikiamą naudą S. Šafranauskas tvirtina, kad ją būtų sunku pervertinti – žmonėms juokiantis gerėja tiek jų fizinė, tiek psichologinė būsena. Anot jo, juokiantis išsiskiria endorfinai – natūralūs laimės hormonai, streso žudikai. Žmogus pasijunta pakilios nuotaikos, akimirksniu atitrūksta nuo problemų.
Be to, juokas didina savivertę, sužadina kūrybiškumą, pasijuokus mažiau vadovaujamasi stereotipais – prasiplečia požiūris. Treneris mano, kad juokas – geriausias būdas mažinti atstumą tarp žmonių: „Juk negalima pyktis ir juoktis vienu metu.“
Be to, juokas atpalaiduoja raumenis, stiprina imuninę sistemą, juokiantis į kraują patenka daugiau deguonies, pagerėja kraujotaka, stabilizuojamas kraujospūdis, stimuliuojama smegenų veikla. Jis mažina depresijos požymius, stresą, skausmą.
„Svarbu ir tai, kad juokas yra geras, naudingas fizinis pratimas, – tikina pašnekovas. – Juokiantis dirba maždaug keturiasdešimt raumenų grupių. Lyginama, kad dešimt minučių juoktis – tas pats, kaip dešimt minučių irkluoti valtį.“
Moko atsiverti
S. Šafranauskas atskleidžia, kad užsiėmimuose derinami įprasti jogos kvėpavimo pratimai ir juokas. Imamasi ir aktyvios mankštos, ir juoko meditacijos, atliekami kūno atpalaidavimo pratimai.
Paprastai juoko jogos sesija trunka keturiasdešimt penkias minutes – per jas juokas imituojamas pratimais, jais stengiamasi pasiekti meditacijai tinkamą būseną, jei pavyksta, tada juokiamasi be priežasties, susitelkiama į juoką. Paskui atsipalaiduojama, grįžtama į natūralią būseną, pasikalbama apie juoko jogos filosofiją.
Juoko mankšta dovanoja netikėtų atradimų. Panevėžyje susirinkę susipažinti su juoko joga žmonės paneigė mitus apie lietuvių susikaustymą, uždarumą. Jie tryško atvirumu, klegėjo, pasidavė apėmusiai nuotaikai, atliko iš šalies žiūrint keistokai atrodančius pratimus, šypsojosi, kikeno ir garsiai kvatojo, žiūrėjo vieni kitiems į akis.
Užsiėmimuose – įvairios emocijos
Jau ne vienerius metus vedantis juoko jogos užsiėmimus ir su ja supažindinančius seminarus treneris pasakoja, kad pirmosios pažintys su šia veikla būna neprognozuojamos.
„Kokios bus reakcijos, kokia nauda, visiškai priklauso nuo susirinkusiųjų. Niekada nežinau, kaip kas bus – kiek grupių, tiek skirtingų seminarų. Viskas labai priklauso nuo to, kaip žmonės jaučiasi būdami vieni su kitais. Susirinkus nepažįstamiems asmenims užsiėmimai vyksta lyg ir vangiau, o nuolat dirbant su ta pačia grupe po kelinto užsiėmimo žmonės visiškai atsipalaiduoja. Taigi iš vieno ar pažintinio juoko jogos užsiėmimo naudos mažai, norint ją pajusti reikia viso ciklo – nuolatinės komandinės veiklos“, – aiškina S. Šafranauskas.
Jo teigimu, nuolatiniai užsiėmimų dalyviai patiria įvairių įspūdžių, emocijų, Būna, kad kokiame dešimtame užsiėmime plūstelėja neigiamų emocijų – kai kuriuos apima pyktis, liūdesys, pasipila ašaros. Tai rodo, kad žmonės sugeba visiškai atsipalaiduoti, kad juos apima asmenybę išlaisvinantys potyriai. Prasimuša tai, ko jie nėra atskleidę, išsakę. Tada svarbu nestabdyti jausmų – kokie kyla, tokius atskleisti.
Atsakymas nesėkmėms: „Cha cha cha“
Treneris pasakoja, kad ne visiems žmonėms lengva pasiekti juoko jogoje reikalingos būsenos, ypač pirmą kartą ne visiems pavyksta nestabdyti, nevaržyti savęs, tinkamai nusiteikti, pasistengti pabūti vaikais.
Pašnekovas pažymi, kad ne visiems lengvai pavyksta juoktis nei iš šio, nei iš to: „Atrodytų, nesunkus pratimas – garsiai pasakyti „Cha cha cha“. Kita vertus, lyg ir nesmagu, lyg ir kvaila – kas čia per nesąmonė, ką kiti pagalvos. Juoko jogos užsiėmimuose reikia atsisakyti tokių baimių, pamiršti apribojimus.“
Panirus į juoko jogą, anot S. Šafranausko, nuolat patiriama jos nauda, veiksmingumas. Žmonės ne tik išmoksta pratimus atlikti per komandinius užsiėmimus, bet ir randa būdų juoko jogą pritaikyti įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, juoko mantrą, pasak trenerio, galima panaudoti bet kada. Nesėkmės akimirkomis, kai kas nors sunervina ar kai situacija atrodo be išeities, reikia giliai kvėpuojant garsiai ar bent mintyse sušukti: „Cha cha cha cha cha!“
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
