Šalies vadovo rinkimai ir inauguracija yra gera proga atnaujinti ministrų kabinetą. Ne tik naujai senai prezidentei, bet ir pačiai Vyriausybei.
Įgaliojimus būtina grąžinti naujai išrinktam arba antrai kadencijai perrinktam šalies vadovui. Tai daugiau formalumas, nes parlamento sudėtis nesikeičia, tačiau procedūrinė būtinybė iš naujo gauti įgaliojimus ministrų kabinetui gali paskatinti ir politinius žaidimus. Šiuo atveju galima „pasidalyti atsakomybe“ ar prisidengti formalia būtinybe iš naujo patvirtinti Vyriausybę, todėl prezidentui ar premjerui nereikia ieškoti daug argumentų, kodėl siūlo atsistatydinti konkrečiam ministrui.
Dabar bus gera proga tiek Daliai Grybauskaitei, tiek socialdemokratams padėti naujas kortas ant politinės įtakos stalo ir iš naujo susitarti dėl tolesnio politinio sugyvenimo principų. D. Grybauskaitė gali rodyti didesnę iniciatyvą, nes jai teks planuoti ne tik tai, su kokia Vyriausybe dirbti iki 2016 m. parlamento rinkimų, bet ir po jų.
Socialdemokratai taip pat pradės justi, kad jų kadencija ritasi į antrą pusę ir reikia galvoti, kaip geriausiai išnaudoti likusius dvejus metus iki Seimo rinkimų. Politinės valdžios dalybos gali įgyti didesnę reikšmę – per likusią parlamento kadencijos dalį bus bandoma suspėti, ko nepavyko iki šiol.
Atnaujintoje Vyriausybėje ne tik prezidentė, bet ir kai kurie socialdemokratai nenorėtų matyti Vytenio Andriukaičio. Tačiau išstumti ministrą bus per daug sudėtinga – nors jam jau grėsė interpeliacijos, o kritikos jo veiklai negaili nei opozicijos, nei valdančiųjų (ypač Darbo partijos) atstovai, V. Andriukaitis šiuo metu yra vienas populiariausių socialdemokratų. Tokį populiarumą tikriausiai lemia tai, kad jis bene vienintelis iš šios partijos ministrų nuoširdžiai ir nuosekliai atstovauja ideologiškai socialdemokratinei linijai – visomis pastangomis bando apriboti privačių medicinos įstaigų veiklą ir didinti valstybės vaidmenį.
Savanoriškai ir priverstinai
Pirmasis akivaizdus pokytis Vyriausybėje greičiausiai bus savanoriškas. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas jau kurį laiką, matyt, gyvena noru išbandyti Europos Parlamento kėdę. Po reitingavimo J. Olekas liko tik ketvirtas, tačiau tikėtina, kad Z. Balčyčiui po kelių mėnesių gali būti pasiūlyta užimti Europos komisaro postą. G. Kirkilas šiuo metu yra trečias socialdemokratų sąraše ir būtų pirmasis „atsarginis“. Tačiau iki šiol jis neslėpė, kad mieliau imtųsi ministro darbo. Jei G. Kirkilo nuomonė nepasikeis, ši rokiruotė atitiks tiek socialdemokratų, tiek prezidentės interesus.
„Tvarka ir teisingumas“ gavo dvi vietas, todėl išvykti į Briuselį galėtų ir dabartinis aplinkos Ministras Valentinas Mazuronis. Vis dėlto jam svarbiau likti Lietuvoje – reikia pagaliau iš R. Pakso perimti vadovavimą partijai.
Kitus kandidatus pakeisti bus gerokai sunkiau. Bene didžiausias klausimas kils dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) išlikimo koalicijoje ir dabartinio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus galimybių tęsti darbą. Socialdemokratai mielai susigrąžintų Energetikos ministeriją į savo globą, be to, jau net viešumoje pasirodė ženklų, kad premjeras Algirdas Butkevičius nesutaria su dabartiniu energetikos ministru. Tad, iš koalicijos pašalinus LLRA, liktų laisva viena labai svarbi ministerija.
Prezidentė D. Grybauskaitė gali bandyti dar kartą socialdemokratams priminti, kad Darbo partiją įtraukti į koaliciją buvo klaida.
„Jau anksčiau LLRA galėjo būti pašalinta iš koalicijos, tam nė prezidento rinkimų nereikėjo laukti, – mano politologė Jūratė Novagrockienė. – Dabar aplinkybės dar palankesnės. Tačiau klausimas nebus toks paprastas. Viena vertus, sumažėjus koalicijos partnerių skaičiui Vyriausybei gali būti lengviau surasti sprendimus ir kompromisus kai kuriais jautriais klausimais. Kita vertus, turint galvoje sudėtingus santykius su Lenkija, gali būti vengiama išmesti LLRA, kad Vyriausybė nesulauktų priekaištų iš Varšuvos, neva nenorima spręsti tautinių mažumų problemų ir todėl atsikratoma šia partija.“ Tiesa, politologė sutiko, kad iš koalicijos pasitraukus LLRA su tautinių mažumų teisėmis susiję projektai gali būti kaip tik priimti paprasčiau: „Dirbtinai keliama įtampa šiais klausimais ir sunku priimti sprendimus įprastais būdais. Todėl tikėtina, kad pasitraukus LLRA tautinių mažumų įstatymas ar kiti aktai būtų priimti paprasčiau.“
Be to, anot J. Novagrockienės, Darbo partija yra sunkiai prognozuojama partnerė, todėl socialdemokratams LLRA turėti koalicijoje naudinga – tai sumažina riziką, kad „darbiečiams“ pasielgus netikėtai koalicijoje neužteks paramos Vyriausybės sprendimams.
Kita vertus, LLRA atstovai taip nori išlikti koalicijoje, kad mielai pakeistų J. Neverovičių į bet kurį kitą ministrą siekdami įtikti A. Butkevičiui. Šis klausimas premjerui bus didelis galvos skausmas. Žinant, kaip jis mėgsta visoms suinteresuotoms šalims išlikti geras, bus sunku išlaviruoti tarp partijos kolegų ir LLRA. „Tam reikia didelės politinės valios. O dalis stiprių socialdemokratų gali išvykti dirbti į Europos Parlamentą ir atsitraukti nuo nacionalinio lygmens sprendimų. Todėl socialdemokratams gali neužtekti valios atsisakyti LLRA kaip koalicijos partnerės“, – mano J. Novagrockienė.
Interesų pergrupavimas
Socialdemokratai norėtų susigrąžinti ir kitų ministerijų vadovų portfelius. Labai didelė pagunda yra Žemės ūkio ministerija, kuri tradiciškai laikoma pelninga ir svarbia institucija, nes sprendžia dėl didelės ES paramos žemės ūkiui ir kitus žemdirbiams svarbius klausimus. Prieš artėjančius 2016 m. rinkimus tai gali būti labai aktualu – ši ministerija padėtų kaupti politinį kapitalą ir tapti reikšmingu bastionu būsimuose rinkimų mūšiuose. Dabar jai vadovauja Darbo partijos atstovas Virgilijus Jukna. Ilgą laiką apie šį ministrą viešumoje tvyrojo tyla, tačiau prieš keletą mėnesių kilo skandalas paaiškėjus, kad gana keistomis aplinkybėmis Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovu paskirtas Darbo partijos byloje teisiamos Vitalijos Vonžutaitės vyras Sergejus Fedotovas. Ši istorija gali būti pretekstas socialdemokratams susigrąžinti koalicijos partnerės uzurpuotą instituciją. Darbo partijos pozicijos šiuo metu tikrai nestiprios, todėl ji nepajėgs tam smarkiai priešintis – grasinti pasitraukti iš koalicijos gali, bet tokiu atveju rizikuotų iki rinkimų būti visiškai pamiršta.
Kita vertus, jei socialdemokratai nenorės skatinti didelio konflikto, mainais į Žemės ūkio ministeriją Darbo partijai gali pasiūlyti iš lenkų atgautą energetikos ministro kėdę arba bent jau pažadėti LLRA turėtas viceministrų pozicijas kitose ministerijose.
Politologas Mažvydas Jastramskis pabrėžia, kad jau prieš prezidento rinkimus koalicijoje išryškėjo glaudesnis socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos bendradarbiavimas: „Nuo tada, kai Rolandas Paksas paskelbė palaikąs Zigmanto Balčyčio kandidatūrą, o ne Artūrą Paulauską, galima kalbėti, kad socialdemokratai ir „Tvarka ir teisingumas“ vieni kitais pasitiki labiau.“ Be to, prezidentė D. Grybauskaitė gali bandyti dar kartą socialdemokratams priminti, kad Darbo partiją įtraukti į koaliciją buvo klaida, todėl jie turi progą perkurti koaliciją.
