Panevėžio rajono savivaldybė apsisprendė, kaip plėtos rekreacines ir priemiestines gyvenamąsias teritorijas. Taryba patvirtino šių teritorijų intensyvios plėtros specialiuosius planus.
Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas S. Glinskis teigia, kad specialieji planai gyventojams ne trukdys, o padės. U.Mikaliūno nuotr.
Tik siūlo, bet neperša
Už juos rankos nekėlė tik du politikai. Vienas iš jų, opozicijos lyderis Romas Kiltinavičius, piktinosi, kad Savivaldybė pati nusprendė, kur ir kas gali būti statoma, įrengiama, o su gyventojais nesitarė.
„Kas buvo skelbiama internete, ar seniūnai supažindinti? Reikėjo žmones sukviesti ir paaiškinti, kas planuojama jų seniūnijoje. Ar dabar nebus taip, kad Savivaldybė žmogui pasakys: statom elektrinę ir žinokis“, – kalbėjo jis.
Rajono meras Povilas Žagunis sako, kad tokiems nuogąstavimams nėra jokio pagrindo. Pasak jo, pasitiesę ant stalo minėtus planus žmonės labai aiškiai matys, kur turėtų eiti kelias, kur komunikacijos, kur gali būti statomas vienas ar kitas objektas.
„Planai perėjo visus numatytus viešinimo etapus, buvo suderinti su įvairiomis institucijomis“, – pridūrė jis.
Rajono Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Glinskis stebėjosi, kad kai kurie politikai, neįsigilinę į reikalo esmę, kalba apie nesamas grėsmes. Jo teigimu, šie planai netrukdys žmonių ūkinei veiklai, o atvirkščiai, padės ją plėtoti, pritraukti investuotojų.
„Žmogus, turintis sklypą toje vietoje, kurioje numatyta, pavyzdžiui, poilsinė, kaimo turizmo sodyba, turės daugiau galimybių gauti Europos Sąjungos paramą“, – aiškino architektas.
Anot S.Glinskio, rekreacinių teritorijų specialusis planas parengtas atsižvelgiant į kiekvienos seniūnijos specifiką, t. y. jos turimus vandens telkinius, kultūros paveldo objektus ir kitus niuansus, lemiančius kultūrinio patrauklumo rekreacinei veiklai plėtoti potencialą.
Plane numatytos paplūdimių, poilsio, nakvynės, maitinimo vietos, kaimo turizmo sodybos, aerodromai aviacijos sportui, hipodromai ir kiti objektai. Pavyzdžiui, rekreacijos atžvilgiu patrauklus Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kaimas, turintis kultūros paveldo, kaimo turizmo sodybą, Lėvens upę. Pasak S. Glinskio, iki šio kaimo kažkada bus pratęstas vakarinis miesto aplinkkelis.
Karsakiškio seniūnijoje rekreaciniai objektai numatyti Startų sodininkų bendrijoje, vandens telkinių turinčiame Tiltagalių kaime ir kitose vietovėse. Pačiame Karsakiškyje suplanuota plėtoti poilsį gamtoje, numatytos galimos vietos, kur galėtų atsirasti kaimo turizmo sodybų, sportinės rekreacijos objektų.
Nuo miesto nutolusioje Vadoklių seniūnijoje, turinčioje didžiausią rajone ežerą Juodį, Jotainių tvenkinį, yra nemažai lankytinų objektų: Alančių dvaras, Jotainių dvaras, istorinių paminklų. Šioje seniūnijoje numatyta plėtoti vadinamąjį kultūrinį turizmą, poilsį gamtoje. Aplink Juodžio ežerą suplanuotos stovyklavietės, kempingai, tarp jų ir kemperiams.
S. Glinskio teigimu, rekreacinių teritorijų specialusis planas naujų apribojimų nesukuria. Galioja tik anksčiau tam tikrų institucijų patvirtinti aplinkosaugos, paveldosaugos apribojimai.
Specialusis planas nekeičia rajono Savivaldybės 2008 metais patvirtinto bendrojo plano. Architekto teigimu, kokią veiklą iki šiol žmogus vykdė, tokią jis ir toliau galės vykdyti, žemės naudojimo pobūdis nesikeis.
Jis akcentavo, kad specialiajame plane numatytos rekreacinių objektų vietos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Anot architekto, niekas neateis pas žmogų ir nelieps jo žemėje statyti kaimo turizmo sodybos, jeigu pastarasis to nenori. Tačiau, jeigu nori, jam bus lengviau gauti europinę paramą užsiimti kaimo turizmu.
Negalės nepalikti vietos gatvei
S. Glinskis paaiškino, kodėl prireikė rengti priemiestinių gyvenamųjų teritorijų: Šilagalio, Pažagienių, Velžio, Velželio, Dembavos, Paežerio, Vaivadų, Paliūniškio Piniavos ir kt., intensyvios plėtros specialųjį planą. Pasak vyriausiojo architekto, 2008 metais parengtas pirmasis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas neišsprendė susisiekimo sistemų tinklo bei žemės naudojimo pobūdžio nustatymo.
Panevėžio priemiesčio rytinėje miesto pusėje išsidėsčiusios gyvenvietės smarkiai plečiasi, čia sulaukiama daugiausia pageidavimų keisti žemės paskirtį įvairioms statybos rūšims. Tam, kad intensyvios plėtros teritorija būtų plėtojama sistemingai, racionaliai, reikalingas šios teritorijos specialusis planas, kuriame būtų detalizuoti bendrajame savivaldybės teritorijos plane numatyti sprendiniai.
Taigi specialusis planas lemia teritorijos susisiekimo sistemą, užstatymo intensyvumo pobūdį, pakelės aptarnavimo struktūrą, infrastruktūros tvarkymo kryptis.
S. Glinskio teigimu, nauja tai, kad šiame plane numatyti inžinerinių tinklų koridoriai. Sklypo savininkai turės palikti vietos komunikacijoms: elektrai, dujoms, vandeniui bei gatvėms.
„Be tokių koridorių negali vyksti normali gyvenviečių urbanizacija. Jeigu sklypų savininkai nenumatys ir nepaliks vietos inžineriniams tinklams, tai kiti sklypų savininkai neturės galimybės vykdyti statybų savo valdose, nes prie jų tiesiog neturės priėjimo“, – aiškino architektas.
Inga SMALSKIENĖ
