Sugriežtinus socialinių pašalpų mokėjimo tvarką, Panevėžyje sumažėjo gaunančiųjų socialinę paramą. Tačiau pastebima, kad gyventojai dar ne visada nori padėti aiškinantis, ar žmogus nebando piktnaudžiauti parama.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė apgailestauja, kad ne visi nori pagelbėti nustatyti piktnaudžiavimo parama atvejus.
Sutaupė kone pusę milijono
Miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, paramos gavėjų sumažėjo apie 800. Todėl ir pašalpų sumokėta apie 400 tūkst. litų mažiau. Jos manymu, tai lėmė griežtesnė tvarka.
Be to, miesto Savivaldybė daugiau bendradarbiauja su kitomis institucijomis. Kas savaitę iš Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos gaunama vidutiniškai po du tris pranešimus apie nelegalų darbą. Tiesa, ne visi nelegaliai dirbantieji yra paramos gavėjai.
Pastebėta, kad bene populiariausia piktnaudžiavimo forma, kai praktiškai nuolat vykdoma veikla, tačiau leidimas išsiimamas tam tikroms dienoms, pusei mėnesio, o kitu laiku dirbama neturint dokumentų ir prašoma socialinės paramos.
Tai paplitę tarp kirpėjų, manikiūrininkių, kitų grožio paslaugų teikėjų, statybininkų. Nustačius tokius atvejus, žmogus turi sugrąžinti, kas jam nepriklausė. Be to, paramos negauna dar pusmetį. Jei turi vaikų, tada socialinė parama skiriama tik jiems.
Pagal naują tvarką pašalpos netenka ir tie, kurie patys išsiregistruoja iš darbo biržos. Pasak Z. Ragėnienės, jei žmogus registruojasi darbo biržoje, vadinasi, jis ieško darbo. Tad ir darbo biržą paprastai palieka įsidarbinusieji. Dabar, nutraukus registraciją dėl tik patiems žinomų priežasčių, socialinė parama gali būti skiriama tik praėjus trims mėnesiams, kai užsiregistruojama iš naujo.
Ne visi bendradarbiauja
Z. Ragėnienė nesiėmė prognozuoti, kiek per metus galėtų sumažėti paramos gavėjų, nes tai sunku nuspėti – veikia daug faktorių. Nėra aišku, kokia bus žmonių migracija, ar nesikeis teisės aktai ir pan.
Pasak Z. Ragėnienės, kartais būna gana sudėtinga gauti informacijos apie paramos prašančius asmenis. Didmiestis nėra kaimo vietovė, kur vieni kitus pažįsta. Informacijos prašoma ir daugiabučių bendrijų pirmininkų. Pavyzdžiui, teiraujamasi, ar su socialinės paramos gavėju negyvena daugiau žmonių, nei jis nurodė prašyme.
Pavaduotojos teigimu, kai kurie pirmininkai žino, kas jų name dedasi, tačiau kartais sulaukiama ir atsakymo, kad tokios informacijos neturi ir net neprivalo žinoti – tai esą ne bendrijos pirmininko darbas.
Dar viena problema irgi susijusi su informacijos gavimu. Skyriaus darbuotojai kol kas negali matyti Valstybinės mokesčių inspekcijos turimos informacijos.
Be to, nėra aišku, kiek miestas per metus sutaupytų pinigų ir kur galėtų juos panaudoti. Kol socialinės paramos skirstymas buvo valstybės deleguota funkcija, nepanaudotas lėšas buvo galima skirti socialinėms miesto reikmėms. Dabar galės šiuos pinigus skirstyti savo nuožiūra.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas sako, kad viskas bus aišku metų pabaigoje – ir kiek sutaupyta, ir kur panaudoti. Be to, pagal skyriaus poreikius buvo numatyta mažiau lėšų nei reikėtų. Jo manymu, paramos gavėjų sumažėjo ne dėl to, kad pinigus skirsto savivaldybės, o todėl, kad buvo pakeisti įstatymai.
Daiva SAVICKIENĖ
