Savivaldybės taryba dar šią savaitę tvirtins Miesto tvarkymo ir švaros taisykles, griežtu tonu įspėjančias privačių valdų savininkus, daugiabučių bendrijas ištisus metus prižiūrėti savo teritorijas.
Apsileidėliams sklypų savininkams grasinama baudomis, nors pačios Savivaldybės tvarkomuose žaliuosiuose plotuose žolė kai kur jau peraugusi net suolus. U.Mikaliūno nuotr.
Taisyklių nepaisantiems apsileidėliams gresia bauda iki 2000 Lt, nors pačios Savivaldybės tvarkomuose žaliuosiuose plotuose žolė kai kur jau peraugusi net suolus.
Greta prižiūrimų ir bent porą kartų per mėnesį šienaujamų daugiabučių kiemų vešintys Savivaldybės žalieji plotai bado akis.
Trečius metus iš eilės iš miesto biudžeto 250 ha želdynų šienauti numatyta 400 tūkst. Lt. Šienapjūtės sąskaita taupo ne viena Aukštaitijos sostinė. Alytus 216,75 ha žaliųjų plotų pjauti šįmet atseikėjo 349,60 tūkst. Lt.
Panevėžio pievas šįmet šienaus viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi Kauno įmonė „Irgita“. Jos šienpjoviai jau imasi darbo.
„Pirmiausia pjauname plotus prie centrinių gatvių, po to lįsime į teritorijas tarp daugiabučių. Konkurso laimėtojai dirba tik pirmąsias dienas, jie dar sunkiai orientuojasi mieste, tai vieno, tai kito kampelio nenupjauna. Kol įsivažiuos, vykstame į vietą parodyti, kur šienauti“, – „Sekundei“ teigė Miesto ūkio skyriaus specialistė Irena Krivickienė.
Pernai Savivaldybė jai priklausančius plotus prie daugiabučių namų teišgalėjo nupjauti vos porą kartų. Ne dažniau šienpjoviai į juos užsuks ir šią vasarą.
I. Krivickienės teigimu, dažniau pjauti pievų miegamuosiuose rajonuose nėra iš ko. Trūkstant lėšų pernai stengtasi neapleisti nors miesto centro – Laisvės a. ir Senvagės prieigos per sezoną nupjautos aštuonis kartus.
Mato neišnaudotą darbo jėgą
Savivaldybės griežtas tonas gyventojams, bet menkas dėmesys jai pačiai priklausantiems želdiniams keistas už savo lėšas valstybinę žemę aplink daugiabučius tvarkantiems panevėžiečiams.
36-ių butų Marijonų g. 31-ojo namo bendrija už aplinkos tvarkymą kiemsargiui vasarą per mėnesį moka 200 Lt. Už tokį atlygį kartą per savaitę renkamos šiukšlės ir kas antrą savaitę pjaunama žolė. Daugiau reikalauti iš kiemsargio bendrija nedrįsta – jai priskirta tvarkyti teritorija gerokai didesnė nei aplinkinių namų ir jos kasdienė priežiūra atsieitų keliskart brangiau.
„Kaip Savivaldybė gali įsakmiai reikalauti iš gyventojų, jei pati nesitvarko? Mano šeima per metus turi rasti 80 Lt namo aplinkai tvarkyti, nors tikrai turėtume kam juos išleisti“, – sako B. Valkiūnienė.
Bendrijos pirmininkės nuomone, Savivaldybė, reikalaujanti kitų tvarkytis, pati turėtų rodyti pavyzdį gyventojams.
„Bendro naudojimo žalieji plotai turėtų būti pavyzdingai prižiūrėti, nepaisant, yra tam pinigų ar ne. Jos plotai turėtų būti jei ne gražesni, tai bent nenusileisti daugiabučių teritorijoms. Savivaldybė turi rodyti pavyzdį, o ne tik reikalauti“, – įsitikinusi B. Valkiūnienė.
Anot pirmininkės, neturtingos bendrijos, kur gyvena daug sunkiai besiverčiančių žmonių, kiemsargių nesamdo, bet organizuoja talkas ir tvarkosi pačios. Tokia praktika kurį laiką naudojosi ir Marijonų g. 31-asis namas.
B. Valkiūnienę stebina, kodėl visas problemas nurašanti ribotiems finansiniams ištekliams Savivaldybė nesusizgrimba pasinaudoti pigia darbo jėga ir įdarbinti socialiai remtinuosius.
„Miestas yra bendruomenė, todėl jei vieni dirba ir moka mokesčius, kiti, kurie semiasi iš to iždo, turėtų atidirbti“, – paprasta logika vadovaujasi namo pirmininkė.
Vežti į šiukšlyną per brangu
Dvidešimt daugiabučių kiemų Marijonų g. rajone tvarkantis individualiosios įmonės savininkas skaičiuoja, kad jo paslaugos bendrijoms per mėnesį atsieina nuo 250 iki 300 Lt. Už tokį atlygį vyras tvarko kiemus ir kas antrą savaitę pjauna žolę. Smulkiojo verslininko nuomone, savo plotų, kol neperauga žolė, nešienaujanti Savivaldybė neteisinga ne tik gyventojų atžvilgiu. Karolis tvirtina, kad kiemsargiai jos tiesiog stumiami nusižengti viešajai tvarkai.
„Mano įmonė nupjautą surinktą žolę ir lapus pūdo, o gautą trąšą parduoda. Bet kur deda žolės ir lapų kalnus kiti kiemsargiai, neįsivaizduoju, nes konteinerių žaliosioms atliekoms nėra“, – stebisi verslininkas.
Savivaldybės raginimai maišus su žaliosiomis atliekomis vežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles Savitiškio, Pilėnų ir Senamiesčio gatvėse, Karolio nuomone, visiškai neapgalvoti. Įmonės savininkas skaičiuoja, kad rudenį vien lapų iš 20-ies namų surenka 2000 maišų po 240 litrų. Anot vyriškio, vieno tokio maišo savikaina neįskaičiuojant transporto išlaidų siekia 1,5 Lt, todėl jis abejoja, ar yra kiemsargių, paraidžiui vykdančių Savivaldybės nurodymą.
Kur išpilti žolę ir lapus, šlavėjams dar teks sukti galvas. Miesto ūkio skyriaus specialistės Vilijos Gylienės teigimu, žaliųjų atliekų konteinerių šiais metais įrengti nenumatyta.
„Tokiems konteineriams reikalingos specialios aikštelės su danga. Bet tokie konteineriai nepatiktų aplinkiniams gyventojams“, – mano V. Gylienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
