Vienas reikšmingiausių aspektų, kurį derėtų įvertinti apžvelgiant pirmąjį narystės ES dešimtmetį, yra, be abejo, veiksmingas atstovavimas Lietuvos interesams ES teisėkūroje. Tinkamas šalies pozicijos suformavimas, o vėliau jos gynimas ir atstovavimas priimant ES teisės aktus yra pagrindinė prielaida, kad valstybių bendrai sukurti teisės aktai maksimaliai atspindėtų mūsų verslo ar kitų grupių interesus ir nesukeltų papildomos naštos bei problemų vėliau juos įgyvendinant ir taikant.
Negalima paneigti to, kad ir prieš įstojant į ES, ir narystės pradžioje direktyvas ir reglamentus Lietuvos institucijos paprastai suprasdavo kaip duotybę – jų esą neįmanoma pakeisti, prie jų reikia prisitaikyti. Tik pamažu įsisąmoninta, kad ES teisės aktų priėmimo procedūroje galima ir reikia dalyvauti aktyviai ir taip daryti įtaką faktiškai visose srityse (nuo energetikos iki žaislų saugos) Briuselio priimamiems sprendimams.
Institucinė sistema, kuria numatyta formuoti ir rengti Lietuvos pozicijas dėl ES teisės aktų projektų ir dėl dalyvavimo ES teisėkūros procedūrose, buvo sukurta nuo pat narystės pradžios. Ji pagrįsta visų pagrindinių nacionalinės valdžios institucijų (Vyriausybės, atsakingų ministerijų, jų įstaigų ir Seimo) bendradarbiavimu. Tarp institucijų ši sistema veikia jau dešimt metų ir yra optimalus būdas suformuoti, vėliau ES institucijose pristatyti vienais atvejais tvirtą, o kitais atvejais itin lanksčią šalies poziciją derybose su kitomis narėmis.
Pagrindinis šios nacionalinės pozicijų derinimo sistemos trūkumas, žvelgiant iš verslo perspektyvos, yra praktiškai menkai išplėtotas (daugeliu atvejų – apskritai neegzistuojantis) konsultavimasis su verslo subjektais dėl ES teisės aktų projektų, dėl jų galimų padarinių ir dėl verslo ar kitų grupių interesų identifikavimo formuojant Lietuvos poziciją. Kitaip tariant, neveikia normalus mechanizmas, kaip užtikrinti, kad gimsiančio teisės akto adresatai (t. y. verslas, kuris turės įgyvendinti naujai kuriamus įpareigojimus ir jų laikytis) būtų išgirsti dar prieš sukuriant konkretų aktą, siekiant išvengti nereikalingos naštos ar kurioziškų reikalavimų. Valstybei įsiklausyti į verslo poreikius ypač aktualu todėl, kad, atsižvelgiant į Lietuvos ir atitinkamai jos verslų dydį, savo interesais pasirūpinti tiesiai per Briuselyje įsikūrusias europines verslo asociacijas, kurios vienija įvairių ES valstybių narių verslo organizacijas, gali tik didžiosios įmonės. Visi kiti, nesant valstybės noro išgirsti jų nuomonę, pasmerkti gyventi ES reikalavimų kaip neišvengiamos duotybės, o ne kaip bendrai kuriamos tvarkos realybėje.
Narystės pradžioje ES direktyvas ir reglamentus Lietuvos institucijos paprastai suprasdavo kaip duotybę.
Tiek kitų valstybių patirtis (pavyzdžiui, mažutėje Maltoje atsakingas valstybės tarnautojas savo šalies verslo interesą gali identifikuoti paskambinęs keliems pažįstamiems, o Jungtinėje Karalystėje konsultavimasis su verslu ir interesų grupėmis yra privalomas etapas), tiek neseniai praėjęs pirmininkavimo ES Tarybai pusmetis rodo, kad efektyviau konsultuotis su verslu formuojant ES institucijose pristatomas Lietuvos pozicijas būtų naudinga visiems. Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpis taip pat buvo puikus pavyzdys, kad verslo bei valdžios atstovams konsultuotis ir bendradarbiauti įmanoma ir tai gali duoti puikių rezultatų. Pirmieji tokį bendradarbiavimą vertina, nes verslas jiems gali suteikti informacijos apie skirtingų ūkio sektorių veiklą, o antriesiems tai yra galimybė įvardyti problemas bei lūkesčius dėl veikos reglamentavimo ES lygiu.
Be abejo, kad tokios konsultacijos su verslo atstovais būtų veiksmingos, jos turi vykti laiku ir reguliariai. Geresnių rezultatų būtų galima pasiekti, jei sistemingai būtų bendradarbiaujama ir keičiamasi informacija, o ne esant „progai“ ar iš bėdos, kai jau konkretus teisės aktas imamas svarstyti ES Tarybos darbo grupėse. Svarbu ir tai, kad konsultacijose turėtų dalyvauti ir būti išgirsti įvairaus dydžio verslo atstovai, – tik taip būtų visapusiškai įsiklausyta į jų interesus ir priimtos objektyvios išvados, kurių pagrindu gali būti formuojama ir pristatoma Lietuvos pozicija ES Taryboje.
Siekti valstybei kuo labiau naudingų sprendimų ES lygiu nesudėtinga, tik reikėtų efektyviau bendradarbiauti. Šiuo metu aktualiausia išlaikyti jau užmegztus ryšius ir pirmininkaujant užmegztą verslo ir Lietuvos atstovų, kurie formuoja šalies poziciją ES institucijose svarstomais klausimais, bendradarbiavimą. Viskas priklauso nuo abiejų stovyklų.
