Praėjusį sekmadienį Krekenavos seniūnijoje, Švenčiuliškių kaime, sugriuvusi ir paskandinusi prieplauką, apgadinusi kelią Krekenava–Burveliai–Kėdainiai užtvanka nebus atstatoma. Vakar posėdžiavusi Panevėžio rajono ekstremalių situacijų komisija priėjo išvadą, kad bent jau šiuo metu tai nerealu.
Sekmadienį apie vidurdienį sugriuvo Krekenavos seniūnijos Švenčiuliškių kaime kelis dešimtmečius stovėjusi užtvanka. U.Mikaliūno nuotr.
Užtvankai atstatyti reikėtų daug pinigų. Nei Savivaldybė, nei Panevėžio miškų urėdija, nei Krekenavos regioninis parkas, kurio teritorijoje ji yra, tam lėšų neturi. Kita vertus, užtvanka niekieno, taigi nė viena institucija nesuinteresuota investuoti ne į savo objektą.
„Mūsų sprendimas jokiu būdu nėra verdiktas. Užtvankos atstatymo klausimas liks atviras. Galbūt ateityje atsiras finansinių galimybių ją atkurti, bet dabar tai nerealu. Sovietmečiu tokiems statiniams pastatyti užtekdavo tūkstančio kito rublių, o dabar tam prireiktų kelių dešimčių, o galbūt ir šimto tūkstančių litų“, – teigė rajono Savivaldybės vyriausioji ekologė Sigita Biveinienė.
Sugriuvusios užtvankos ji nevadina hidrotechniniu statiniu, nes ji neturėjo vandens reguliavimo įrenginių.
Krekenavos užtvankos vietoje likusią daubą bei aplinką, išgriuvusius medžius, išvirtusias šaknis apsiėmė sutvarkyti miškininkai. Pasak Panevėžio miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Gintaro Raškausko, bus pastatyti užtvarai, kad žmonės negalėtų privažiuoti prie daubos.
Netoli užtvankos už Europos Sąjungos pinigus poilsiavietę įrengianti Krekenavos parko administracija pastatytą pontoninį lieptą ketina perkelti prie kurio nors kito vandens telkinio. Parko direktorės Almos Kavaliauskienės teigimu, akmenimis grįstoje krantinėje bus pastatyta pavėsinė, staliukai.
„Be abejo, kad poilsio atžvilgiu ši vieta nebebus tokia patraukli. Avarija pakenkė kraštovaizdžiui, tačiau visiškai jo nesugadino. Sutvarkius aplinką, manau, žmonės vis tiek lankys ją“, – kalbėjo direktorė.
A. Kavaliauskienė sako, kad tokios nelaimės buvo galima tikėtis. Apie 1971-uosius statyta užtvanka daug metų nebuvo remontuojama, pastaruoju metu buvo smarkiai apirusi. Parko direkcija ne vienerius metus rašė raštus Panevėžio miškų urėdijai, prašydama ją tvarkyti.
„Manėme, kad užtvanka yra miškininkų žinioje. Juk ir tvenkinys Bartašo vardu pavadintas tuo metu dirbusio girininko garbei“, – pasakojo ji.
G. Raškauskas teigia, kad miškininkai kasmet šiek tiek patvarkydavo užtvankos prieigas: atveždavo žvyro, palygindavo kelią, bet iš esmės netaisė, nes nėra jos savininkė.
Vakar suardytame kelio Krekenava–Burveliai–Kėdainiai ruože visą dieną dirbo kelininkai. Pasak jų, šiandien apgadintas kelio ruožas jau bus sutvarkytas. Tiesa, asfalto jame dar nebus.
Stipriai apgadinta apie 20 metrų kelio dangos. Sekmadienį policijos pastatyti eismą draudžiantys ženklai buvo išmėtyti ir kai kurie vairuotojai rizikavo važiuodami suardytu keliu. Kelininkai nuostolį skaičiuoja keliomis dešimtimis tūkstančių litų.
Žuvis išgraibstė rankomis
Užtvanka sugriuvo sekmadienį, apie vidurdienį. Karštą dieną prie tvenkinio buvo daug žmonių. Liudininkai pasakojo išgirdę sprogimą primenantį garsą. Tada pamatė, kad tvenkinio, kurio gylis siekė apie 5 metrus, vanduo pradėjo greitai slūgti ir pliūptelėjo kelio, kuris skyrė tvenkinį ir Nevėžio upę, link.
Per keliolika minučių iš beveik 1 ha ploto tvenkinio išbėgo apie 25 tūkstančius kubinių metrų vandens. Didžiulė srovė laužė medžius, pylimus, suardė asfaltą, apgadino prieplauką, vanduo sutekėjo į už 400 metrų tyvuliuojančią upę.
Atvykusios specialiosios tarnybos teritoriją aptvėrė „Stop“ ženklais, eismas buvo nukreiptas per Linkaučių kaimą. Ugniagesiai ir miškininkai nupjovė penkis pavojingai pasvirusius medžius.
Į avarijos vietą atvykę narai apieškojo užlietą teritoriją. Baimintasi, kad gali būti nuskendusių žmonių. Tą dieną skenduolių nerasta. Pirmadienį informacijos apie dingusius ar žuvusius asmenis negauta.
Nors užtvankos teritorija buvo aptverta, gausiai susirinkę žmonės nepaisė draudimų. Kai kurie puolė į dumbliną tvenkinį ir rankomis gaudė žuvį. „Žvejai“ gyrėsi ištraukę nuo kelių šimtų gramų iki kelių kilogramų sveriančių lydekų, ešerių, lynų ir kitų.
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys pasakojo,kad žmonių nuo avarijos vietos neįmanoma buvo atplėšti iki pat vakaro.
Panevėžio regiono gamtos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vadovas Antanas Gailiušis nemano, kad avarija gamtai padarė daug žalos. Pasak jo, didžioji dalis žuvų pateko į Nevėžį, augmenijai išsiliejęs vanduo ir purvo lavina nepakenkė. Kolegai pritaria ir Panevėžio rajono savivaldybės ekologė S. Biveinienė. Jos teigimu, nukentėjo tik kraštovaizdis.
Revizuos hidrotechninius statinius
Rajono Savivaldybės žinioje yra 13 hidrotechninių statinių: užtvankų, vandens pralaidų ir kt. Jie yra prižiūrimi, paremontuojami. Rajono Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Eugenijus Lunskis vakar Architektūros ir Žemės ūkio skyriams nurodė atlikti minėtų statinių reviziją ir kartu su seniūnijų atstovais apvažiuoti teritorijas, kuriose gali būti bešeimininkių užtvankų.
Komisija užtvankos griūtį Krekenavoje pavadino ekstremaliu įvykiu. Kadangi avarija savo mastu neprilygsta ekstremaliai situacijai, Savivaldybė negali prašyti valstybės finansinės paramos. Krekenavos regioninio parko direktorė mano, kad gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų žmonių pamėgtai užtvankai atstatyti galimybės minimalios.
Fonas
Ne pirmas incidentas
Beveik prieš trejus metus, 2011-ųjų liepą, Krekenavos seniūnijos Rūtakiemo kaime prakiuro užtvanka. Pro atsivėrusią skylę iš maždaug 6 hektarų tvenkinio išbėgo vanduo.
Tvenkinys nuseko iki 1,5 metro gylio.
Gyventojai puolė rankomis gaudyti žuvų. Kai kurie nepaisė net budinčių aplinkosaugininkų.
Šiems į pagalbą teko kviestis policiją. Pas vieną damą automobilyje jie rado 22 lydekas, 11 lynų, 15 kuojų, 6 ešerius.
Inga SMALSKIENĖ
