Nevalingi garsai gali būti organizmo bandymas įspėti, kad kas nors negerai.
Knarkimas naktį turbūt vienas labiausiai pažįstamų garsų ir dažniausiai byloja apie vienokius ar kitokius sutrikimus.
Jei knarkiama kasnakt ir esant bet kokios pozos, tai jau rimtos ligos – miego apnėjos – požymis, o tam tikrais atvejais knarkimas gali sukelti impotenciją ar net tapti staigios mirties priežastimi.
Knarkimas – tai miego metu kvėpavimo takuose kylantis garsas, neretai lydimas trumpalaikio kvėpavimo sustojimo. Nustojus kvėpuoti, atsiranda deguonies trūkumas, sulėtėja širdies ritmas, krenta kraujospūdis ir tik tada smegenys siunčia komandą įkvėpti. Širdis, kompensuodama deguonies trūkumą, ima labai stipriai plakti, kyla kraujospūdis. Iš pradžių tokie kvėpavimo sustojimo epizodai būna reti, vėliau jie dažnėja, todėl gali vystytis arterinė hipertenzija (kraujo spaudimo padidėjimas), išeminė širdies liga, galvos smegenų insultas. Be to, miegant gali ištikti staigi mirtis.
Prasta miego kokybė
Knarkimo garsą sukelia gomurys, liežuvio šaknis, antgerklis. Žmogui giliau įmigus, atsipalaiduoja gerklės raumenys, liežuvio šaknis liečia gomurį, o jis, einant orui, virpa. Knarkiantis žmogus miega neramiai, dažnai prabunda, nepailsi. Dieną jis būna mieguistas, irzlus, neretai vargina galvos skausmai, mažėja darbo našumas. Naktį nukenčia ir šalia jo miegantis žmogus – knarkimas erzina, neleidžia atsipalaiduoti, normaliai išsimiegoti, pailsėti.
Ligos dažniausiai pažeidžiami 40–50 metų ir vyresni žmonės, ypač aukšti ir stambūs vyrai. Knarkimo riziką didina kvėpavimo takų patologija (iškrypusi nosies pertvara, lėtinė sloga, adenoidai, polipai, navikai, padidėjusios tonzilės), įgimtas kvėpavimo takų defektas (ilgas liežuvėlis, žemai nusileidęs minkštasis gomurys), nutukimas, migdomųjų vaistų, alkoholio vartojimas.
Reikalinga gydytojo apžiūra
Knarkimas nėra normalus dalykas, todėl, kaip ir kitas ligas, jį būtina gydyti. Pirmiausia reikalinga ausų, nosies ir gerklės gydytojo konsultacija, nes nemaža dalis knarkiančiųjų serga įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaikus reikia tirti ir gydyti dėl adenoidų bei lėtinio tonzilito. Pasveikus praeina ir knarkimas.
Viena iš gydomųjų priemonių – gerklės skalavimas aliejiniais skysčiais. Jie tonizuoja ryklės raumenis, sutepa ryklės audinius, sumažina burnos sausumą miegant.
Gydytojui rekomendavus, galima vartoti vaistus, praplečiančius kvėpavimo takus ir lengvinančius kvėpavimą.
Norint išvengti knarkimo, labai svarbu normalizuoti kūno svorį, vengti alkoholio ir migdomųjų vaistų vartojimo, miegant keisti kūno padėtį (dažniau gulėti ant šono ir pilvo), miegoti ant aukštesnės pagalvės. Be to, specialistai pataria didinti liežuvio ir žandikaulio raumenų tonusą – atlikti specialius pratimus.
Parengė K. Juškaitė
