Kaip ir prognozavo sinoptikai, vasariška liūtis Panevėžio rajoną užklupo antradienio vakarą. Dėl itin gausių kritulių ir užsikimšusios lietaus kanalizacijos bei drenažo kai kurios miesto gatvės tapo sunkiai išvažiuojamos, vanduo plūstelėjo net į gyventojų namus. O Karsakiškio seniūnijos gyventojai buvo priversti saugotis iš dangaus krentančių maždaug kiaušinio dydžio ledo gabaliukų. Po tokios krušos žmonės skaičiavo nuostolius: suplūkti daržai, išdaužyti langai ir kiauri namų stogai.
Užsikimšus melioracijos grioviui kai kurių gyventojų daržai tapo kone ežeru.
Maždaug apie penktą valandą vakaro prasidėjusi liūtis su kruša Karsakiškio seniūniją užklupo visu smarkumu: vietomis iš dangaus krito maždaug vištos kiaušinio dydžio ledo gabalai, nuo kurių dužo stiklai, buvo suplėšyti šiltnamiai, apgadintos mašinos ir net namų stogai.
Kaip pasakojo Geležių bendruomenės namų vadovas Virginijus Barolis, bendruomenės namų stogas buvo remontuotas prieš maždaug aštuonerius metus, bet po antradienio vakaro vėl reikės imtis remonto darbų, mat krušos gabaliukai vietomis kiaurai prakirto stogą. Praktiškai visų gyventojų namų stogai, dengti bitumine danga, po krušos tapo kiauri it rėtis.
„Dabar pro kultūros namų stogą kiaurai matosi dangus. Ne vienas gyventojas turės lopytis savo stogą. Ruožais išplukti daržai, pats apvažiavau savo javų laukus, baisu, tarsi žoliapjove nupjauti visi javai, tikrai nebeatsigaus“, – „Sekundei“ pasakojo V. Barolis.
Susitvenkė Krekenavos marios
Kitose rajono vietose buvo kiek ramiau, tačiau dėl itin gausiai iškritusių kritulių kai kurios gatvės tapo sunkiai išvažiuojamos. Kaip pasakojo Krekenavoje, Tilto gatvėje, gyvenanti Irena, su kaimynais dabar juokauja, kad gyvena prie Krekenavos marių, tačiau iš tiesų vietos gyventojams visiškai nelinksma, mat vanduo apsėmė ne tik gyvenamųjų namų rūsius ir garažus, bet ir plūsta į namų vidų. Jeigu mašinos dar šiaip taip įveikia apsemtą gatvę, pėsčiomis keliauti neįmanoma, nes nesimato net šaligatvio bortelių. Pro Krekenavą nuolat važiuoja sunkiasvorės mašinos, tad pėstiesiems, ypač vaikams, eiti itin nesaugu.
„Judėjimas didelis, kai tik pravažiuoja didesnė mašina, milžiniška vandens srovė purslais tyška ant šalia stovinčių namų langų. Viskas aplink apsemta, net iš namų išeiti negalime, nors verk. Gal kurią dieną grįžusi iš darbo pamatysiu, kad mano namai išplaukė Nevėžiu“, – pasakojo krekenaviškė.
Moters teigimu, apie kone ekstremalią padėtį ji pranešusi ir seniūnui, tačiau pagalbos nesulaukė. Nors panaši situacija kartojasi kasmet, niekas spręsti problemos nesiruošia. Vis randama pasiteisinimų, kad nėra lėšų arba prižada sutvarkyti, bet tai ir lieka tik pažadai.
„Vyras bandė su kartimi pravalyti užsikimšusią lietaus kanalizaciją, tačiau čia ne vieno jėgoms. Jau net gėda skambinti seniūnui, bet nežinome ką daryti. Kad nors bent smėlį nuvalytų nuo šulinėlio, bet dabar mums bando įrodinėti, kad nieko negalima padaryti, neva su gamta nepakovosi. Bet kitur kažkaip susitvarkoma“, – piktinosi Irena.
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys „Sekundei“ teigė, kad problema atsirado nuo pernai, kai Švenčiuliškių kaime buvo tvarkomi nuotekų ir vandentiekio tinklai. Tikriausiai darbininkai pažeidė lietaus nuotekų sistemą, todėl dabar gausiai palijus tvinsta Tilto gatvė. Tačiau seniūnas prižadėjo netrukus šią problemą išspręsti.
„Viskas pataisoma, kaip tik dabar ieškau žmonių, galinčių pravalyti užsikimšusią lietaus kanalizaciją. Kita vertus, Tilto gatvė yra žemiausioje vietoje, tad ir vanduo ten renkasi. Kai per tokį trumpą laiką iškrenta tiek kritulių, nieko nepadarysi. Reikia truputį kantrybės ir supratimo“, – sakė V. Kaušakys.
Vanduo apsėmė ir namus
Mieste taip pat kai kurios gatvės buvo virtusios upėmis. Kaip ir kasmet per tokias liūtis, vos išvažiuojamos buvo Ramygalos ir J. Basanavičiaus gatvės, vietomis Parko gatvė, Pajuostės plentas. O „Klevo“ soduose gyvenantys panevėžiečiai net savo namuose buvo priversti braidyti guminiais batais.
Kaip pasakojo Jadvyga Aukštuolienė, tik prasidėjus liūčiai ji metė darbus darže ir nuskubėjo namo, tačiau netrukus pajuto, kad vanduo jau telkšo jos namuose. Net ir maždaug po paros vanduo nenuslūgo.
„Remontą pasidarėme tik prieš porą metų, o dabar viskas nuo vandens permirko ar buvo sugadinta. Tiesiog namuose potvynis“, – braidydama po apsemtus namus rodė pensininkė.
Jos dukros Laimos Matuliauskienės teigimu, mama priversta net namuose avėti guminius tik todėl, kad miesto Savivaldybė neprižiūri savo valdų, mat visai už mamos sklypo esanti žemė ir melioracijos griovys priklauso Savivaldybei. Per kiekvieną didesnę liūtį sklypas, kur stovi jos tėvų namai, būdavo apsemtas, tačiau situacija kasmet tik blogėja. Iš dalies taip yra ir todėl, kad aplink dygsta nauji gyvenamieji namai, melioracijos griovys kasmet vis labiau užželia, o tvarkyti jo nėra kam. Kol sodų bendrija nepriklausė miestui, dar šiek tiek tvarkydavo pati bendrija, o dabar tai tik pačių gyventojų rūpestis.
„Kiek seniau skambindavome į Savivaldybę, mums vis sakydavo, kad tai yra sodų bendrijos rūpestis, dabar, kai priklausome miestui, vis žada sutvarkyti, o kada tai padarys ir kas turėtų tą daryti – neaišku, nes visi kratosi atsakomybės“, – piktinosi L. Matuliauskienė.
Ji teigė, kad savomis jėgomis galėtų šiek tiek išvalyti melioracijos griovį, tačiau reikia, kad tą padarytų ir visi kaimynai, o tai nelabai realu. Kita vertus, jeigu detaliuosiuose miesto planuose numatyta, kad ten, kur eina melioracijos griovys, yra žalioji zona, ja ir turėtų rūpintis miesto valdžia.
„Patys domėjomės galimybėmis iš Savivaldybės išsipirkti tą nedidelį lopinėlį žemės, tačiau mums buvo pasakyta, kad tai neįmanoma. Dabar tapome savotiškais Savivaldybės įkaitais, priklausome miestui, bet net pagrindinės gatvės neapšviestos, žiemą keliai nevalomi, o vasarą skęstame“, – guodėsi „Klevo“ soduose gyvenanti moteris.
Nėra tobulos sistemos
Pagal įstatymą melioracijos grioviai priklauso valstybei, tačiau patikėjimo teise juos valdo Savivaldybė, bet jiems tvarkyti lėšų neturi. Daugelyje savivaldybių melioracijos griovių tvarkymo darbų ėmėsi patys ūkininkai, mat pastarieji gali pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Tačiau dar daug kur po smarkesnių liūčių užsikimšus melioracijos grioviui nustoja veikti visa drenažo sistema.
Kaip teigė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Dirsė, pasaulyje nėra tokios sistemos, kuri sugebėtų per gana trumpą laiką surinkti tokią gausybę kritulių, kiek iškrito antradienio vakarą Panevėžio rajone. Kita vertus, jau nuo 2004 m. drenažas laikomas žemės priklausiniu, tai yra tos žemės savininko turtas ir jį tvarkyti turi pats savininkas. Tik avarinius gedimus gali padėti šalinti Savivaldybės įgalioti specialistai. O finansavimas, lyginant su 2008 m., sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Turint tokį finansavimą per metus galima sutvarkyti tik maždaug apie 30 km melioracijos griovių, o kur dar įvairios kelių pralaidos ir kiti dalykai.
„Po liūties teko važiuoti į Naujamiestį pro Berčiūnus – praktiškai visi grioviai sklidini vandens, ir pats Nevėžis pakilęs. Nėra tokios sistemos, kuri taip greitai surinktų kritulius. Po trijų dienų nebeliks to vandens. Liūtis nebuvo ilga, tad galime tik pasidžiaugti, kad nėra tokios problemos kaip Kroatijoje, kur skęsta ištisi miestai“, – sakė A. Dirsė.
U.Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKATĖ
