Daugelis žmonių ne iš nuogirdų žino, ką reiškia staigių oro permainų sukeliamos sveikatos problemos.
Tikrai šilti orai, jei tikėsime sinoptikais, nenumaldomai artėja. Kurie iš mūsų organų į tokią permainą sureaguos pirmieji? Ir išvis – ar įmanoma iš anksto apsisaugoti nuo neigiamo meteorologinių svyravimų poveikio sveikatai? Ar vis dėlto suderinti bioritmus, nuo kurių taip smarkiai priklausomas visas mūsų gyvenimas, yra bergždžias darbas?
Veikia visą organizmą
Staigūs atmosferos slėgio, temperatūros, oro drėgnumo pasikeitimai, magnetinės audros, Saulės suaktyvėjimas – tokie dalykai negali nedaryti įtakos žmogaus organizmui. Ir ypač jeigu tas organizmas nebeveikia kaip gerai suderintas laikrodis.
Netikėti, neritmingi oro sąlygų svyravimai pirmiausia kerta per silpniausią grandį, tačiau dažniausias tokios meteorologinės bombos taikinys paprastai būna kaip tik mūsų kūno bioritmai.
Pirmąsyk apie tai, kad kiekvieno mūsų viduje tiksi ypatingas – biologinis – laikrodis specialistai išsiaiškino palyginti neseniai – 7-ajame dešimtmetyje. Apibendrinę ilgamečių tyrinėjimų rezultatus, mokslininkai priėjo išvadą, jog viskas žmogaus organizme: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis, smegenys, net kiekviena atskira ląstelė, turi savą paros, dienų ir net metų ritmą. Po pakilimo periodo seka „atoslūgiai“, po jų – vėl nauji pakilimai… Visai taip, kaip gamtoje šviesa keičia tamsą, šaltį – šiluma, lietų – sausra. Tas ritmas buvo gyvybiškai svarbi sąlyga, kad mes, žmonės, išgyventume kaip rūšis, – bioritmai padėjo mums prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkinio pasaulio sąlygų.
Simptomų nestokojantis negalavimas
Visiškai sveikas žmogus tokių natūralių gamtinių svyravimų nė nejaučia. Tačiau silpnesnės sveikatos piliečiai – visai kas kita. Ypač sunku jiems būna ištverti vadinamuosius pereinamuosius sezonus – rudenį ir, žinoma, pavasarį. Tuomet kad ir menkiausias negalavimas, kaip kad išvaikščiota nesunki infekcinė liga, nuolatinis stresas ir pervargimas, gali ilgam atimti sveikatą.
Medikai tokią būklę vadina desinchronoze – bioritmų išsiderinimu (būtent desinchronozė mus kankina po ilgesnių skrydžių lėktuvu, pakeitus laiko juostą). Jį sukelia hormono melatonino, atsakingo už mūsų gyvenimo ritmą ir prisitaikymą prie paros režimo, išsiskyrimo sutrikimai.
Ir taip jau pasiligojusiam ar tiesiog nusilpusiam žmogui desinchronozė paliečia daugiau mažiau visą organizmą, jau nekalbant apie tuos organus, kurie ir taip nebuvo pačios geriausios formos. Tuomet jau nepajusti sutrikusių bioritmų praktiškai neįmanoma – desinchronozė itin turtinga simptomų, pradedant nepaaiškinamu silpnumu, nuotaikos svyravimais, miego sutrikimais, baigiant pasikeitusiu apetitu, senų negalavimų paūmėjimu (sezoninio lėtinių ligų paūmėjimo rizika padidėja keliskart) ir naujų atsiradimu.
Tiksliausias barometras
Labiausiai desinchronozė iškankina sergančiuosius plaučių uždegimu, bronchų astma, širdies aritmija, hipertonija, bet ypač – opalige.
Pasirodo, mūsų skrandis ir virškinimo traktas yra kone pats jautriausias biologinis barometras, koks tik gali būti. Nors, be opininkų ir hipertonikų, pakrikę bioritmai ne ką mažiau žalos pridaro ir žmonėms, besiskundžiantiems įvairiais judėjimo atraminio aparato sutrikimais, sąnarių ligomis.
Su staigia oro temperatūrų kaita medikai sieja ir įvairių odos ligų paūmėjimus: šylant ar šąlant sutrinka organizmo šilumos apykaitos procesas. Taigi odos ligos, kaip ir dauguma kitų, pasižymi sezoniniu ritmu.
Vadinamosios meteopatinės reakcijos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingai, nuo lengvų funkcinių sutrikimų (tokių kaip galvos skausmai, svaigulys, skausmai širdies plote ir sąnariuose, bendro negalavimo, dirglumo ir greito nuovargio) iki sunkių (staigaus lėtinės ligos paūmėjimo, kraujagyslių krizių, stenokardijos priepuolių ir net infarkto).
Šiluma smūgiuoja širdžiai
Kaip jau minėta, su ypač sunkiomis organizmo reakcijomis orų kaitai jautrūs žmonės susiduria pereinamaisiais sezonais, kai meteorologinių parametrų svyravimai būna ryškiausi.
Pavyzdžiui, artėjant šalto oro frontui bei nusistovint aukšto atmosferos slėgio zonai, ir dar padidėjus geomagnetiniam fonui, labiausiai kankinasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, tulžies bei inkstų akmenlige, žarnyno ligomis ir bronchų astma.
Ir priešingai: užslinkus žemo slėgio zonai ir šilto drėgno oro frontui, ore sumažėja deguonies, ir tai skaudžiausiai kerta žmonėms, sergantiems išemine širdies liga, arterine hipotonija, taip pat lėtinėmis bronchų bei plaučių ligomis.
Kaip pasilengvinti gyvenimą
Visiškai atsiriboti nuo „nesveikų“ orų, deja, neįmanoma. Bet palengvinti sau gyvenimą sunkiausiomis dienomis gali kiekvienas orų kaitai jautrus žmogus.
Tiesa, pirmas dalykas, kurį privalu padaryti, daug kam pasirodys sunkiausias: sureguliuoti savo paros režimą. Eiti miegoti ir keltis, valgyti stenkitės visada tuo pačiu metu. Mokslininkai sako, jog šie visiems įprasti kasdieniai ritualai atlieka savotiško kamertono funkciją – padeda suderinti mūsų organizmą.
Dar viena svarbi taisyklė taip pat daugeliui gali atrodyti nepasiekiama: kad atsispirtumėte permainingų orų poveikiui, negalima persitempti. Taigi žygius profesiniame fronte ir paskutinės minutės naktinius darbus atidėkite geresniems orams tiesiogine šių žodžių prasme!
Kita vertus, tai nereiškia, kad galite kiauras dienas drybsoti negaluodami – nuosaikūs fiziniai krūviai taip pat yra puikus vaistas nuo desinchronozės.
Galiausiai, desinchronozės simptomus palengvins visavertė mityba. Jeigu esate iš tų žmonių, kurie į orų kaitą reaguoja itin jautriai, apie jokias griežtas dietas ir tuo labiau gydomuosius badavimus negali būti nė kalbos (ypač tarpsezoniu!).
Nepamirškite vartoti kompleksinių vitaminų – jie svarbūs jūsų vidinio biologinio laikrodžio priežiūrai.
Puikiausia desinchronozės profilaktikos priemonė yra augaliniai adaptogenai: eleuterokoko, leuzėjos, citrinvyčio, ženšenio, rausvosios radiolės ekstraktai. Vartokite juos 2–3 kartus per dieną 15–30 minučių iki valgio arba 4 valandos po valgio.
O štai piktnaudžiauti kava ir alkoholiniais gėrimais sunkiosiomis dienomis neverta. Mokslininkai išsiaiškino, kad po vienos vienintelės didelės alkoholio dozės mūsų bioritmai iš rikiuotės išeina net trims paroms, sulėtėja reakcija bei adaptacinės organizmo savybės.
Receptai
Tarpsezoniu, nenusistovėjus ar keičiantis orams, sveikatą galite pastiprinti žolelių arbata. Sumaišykite lygiomis dalimis liepžiedžius, raudonėlius, jonažoles, ramunėles, takažoles, šalpusnius, mėtas ir gauromečius. Šaukštelį šio mišinio supilkite į sietelį ir įmerkite į karšto vandens stiklinę. Leiskite nusistovėti 3 minutes ir gerkite 15–20 minučių po valgio.
Darbingumą padidins, protą praskaidrins stiklinė šilto bulvių nuoviro (to, kurį paprastai išpilame nusunkę bulves), išgerta rytą tuščiu skrandžiu.
Taip pat galite kas 2 valandas išgerti po 2 šaukštus šviežių vynuogių sulčių arba suvalgyti po 8–10 didelių vynuogių. O priešpiečiams išgerkite stiklinę šilto pieno su kiaušinio tryniu ir cukrumi (pagal skonį).
Parengė Sergejus STONKUS
