Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus ilgametės vedėjos N. Stakytės pareigos buvo pažemintos po to, kai ji nesusivaldė prieš televizijos kamerą.
Dvidešimt vienerius metus Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriuje dirbanti ir 11 metų jam vadovavusi Nijolė Stakytė neteko pareigų, kai per vieną televiziją buvo parodytas reportažas, kuriame ji samprotavo apie Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijoje gyvenančią daugiavaikę šeimą.
Penktą dešimtį įpusėjusi moteris ir keleriais metais vyresnis jos vyras turi 10 vaikų, iš jų 8 nepilnamečiai. Dvylikos asmenų šeima gyvena sukiužusios trobos viename gale, dviejuose tamsiuose, mažuose kambariuose. Jie mažai primena gyvenamąsias patalpas: visur nešvaru, lovos apkrautos skudurais. Vaikai purvinais drabužiais, suskretę. Ankštame, apie 20 kvadratinių metrų, būste gyvenantys žmonės miega po kelis lovoje. Ši šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukti dėl socialinių įgūdžių stokos.
Rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vadovės paklausę, ar gali vaikai gyventi tokiomis baisiomis sąlygomis, žurnalistai išgirdo, kad čia nieko baisaus nėra.
„Gali, vaikai ir pamiškėje auga. O kas ten? Utėlės? Utėlių nėra. Blusos?“ – kalbėjo ji.
Vedėja aiškino, kad vaikai sveiki, pamaitinti, mylimi, niekas jų neskriaudžia. Kalbėdama su žurnalistais ji pajuokavo, kad esą gerai, jog šeima dauginasi, kitos to nebedaro.
Laidą pamatę Panevėžio rajono savivaldybės vadovai iš karto reagavo. Pirmadienį N. Stakytė buvo iškviesta pas administracijos direktorių Vitalijų Žiurlį. Buvo sprendžiamas klausimas dėl jos pareigų pažeminimo ar net atleidimo iš darbo. Tačiau po pokalbio nuspręsta pačios griežčiausios bausmės netaikyti. Vedėja ir pati prašė, kad būtų palikta dirbti skyriuje eiline darbuotoja.
Nuo vakar N. Stakytė eina vyriausiosios specialistės pareigas. Laikinai skyriui vadovauti paskirta šiame skyriuje vyriausiąja specialiste dirbusi Irena Matuzevičienė.
V. Žiurlio teigimu, pastaraisiais metais Vaikų teisių apsaugos skyriuje kildavo vidinių nesutarimų tarp vedėjos ir pavaldinių. Vedėja buvo gavusi kelias nuobaudas, kai Vaikų teisių kontrolieriaus tarnyba priėjo išvadą, kad ji netinkamai atliko savo pareigas. Viena nuobauda N. Stakytei skirta dėl Panevėžio rajone įvykusios tragedijos, kai septyniolikametė raguviškė pagimdė namuose, o paskui pati kartu su tik gimusiu kūdikiu nusižudė.
Vedėją išsekino įtampa
N. Stakytė vakar „Sekundei“ sakė esanti dėkinga administracijai, kad jai suteikė galimybę dirbti skyriuje vyriausiąja specialiste.
„Aš myliu savo darbą, nors pastaruoju metu, neslėpsiu, buvau pervargusi, įsitempusi. Pastaruoju metu visiškai nebegalėjau atsipalaiduoti. Sulauki skambučio iš policijos naktį dėl incidento kurioje nors šeimoje ir nebegali užmigti“, – kalbėjo ji.
N. Stakytė neneigia, kad jai nederėjo tokiu tonu bendrauti su televizijos žurnalistais. Buvusi vedėja sakė tuo metu tiesiog nesusivaldžiusi. Ji susierzino sužinojusi, kad seniai globojama šeima vėl neišvengs viešumo. Be to, tuo metu jau buvo beprasidedanti pietų pertrauka, ji ruošėsi pietauti.
N. Stakytė teigė nežinojusi, kad tuo metu, kai samprotavo apie minėtą šeimą, buvo filmuojama.
„Aš tikrai nesu abejinga šios daugiavaikės šeimos problemoms. Galėjau daug papasakoti, kaip mes jai stengiamės padėti, kiek kartų buvo siūlytas būstas. Atimti vaikus iš tėvų lengviausias, bet blogiausias būdas. Juo labiau kad šioje šeimoje nėra girtaujama. Galbūt mes kažko nesugebame ar nemokame, jeigu ta šeima iki šiol taip gyvena“, – svarstė buvusi rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vadovė.
Iš seniūno pasiūlymo pasijuokė
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sako, jog jau prieš kelerius metus siūlęs, kad šioje šeimoje nuo 9 valandos ryto iki 17 vakaro dirbtų socialinis darbuotojas, kuris tėvus mokytų švarintis ir apskritai tvarkytis buityje. Tačiau tuomet iš seniūno pasiūlymo visi tik pasijuokė.
„Tai – netipinė probleminė šeima ir pagalbos būdai jai turi būti netipiški. Kas iš to, kad dabar atvežam jai drabžių, įkalbam apsitvarkyti, nuprausti vaikus, po dienos jų namuose ir vėl ta pati netvarka“, – „Sekundei“ teigė A. Jacevičius.
Pasak seniūno, tai, kad dvylikos asmenų šeima glaudžiasi ankštoje palaikėje troboje, ne seniūnijos ar rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus kaltė. Šeima jau seniai galėjo apsigyventi normaliame būste, tačiau kategoriškai nesutiko kraustytis iš Pakryžių.
Rajono Savivaldybė jiems siūlė socialinius būstus Vadoklių seniūnijos Alantės, Mikėnų kaimuose, Ramygalos seniūnijos Daniūnų kaime, Velžio seniūnijoje, Liūdynėje, Krekenavos seniūnijoje, Linkaučiuose. Bet nė vienas iš siūlomų būstų, nors iš jų trys buvo nuosavi namai su ūkiniais pastatais, šeimai netiko. Sutuoktiniai aiškino, kad jiems bus per toli lankyti giminaičius, nenorėjo, kad vaikai keistų mokyklą. Jų pageidavimu pernai seniūnija ieškojo jiems būsto gretimose apylinkėse: Limeikių, Pavašuokių, Jasvilonių kaimuose, bet tinkamo neatsirado. Niekur nedirbantys, tik iš pašalpų, kurių gauna apie 4 tūkstančius litų, gyvenantys sutuoktiniai pageidauja, kad būtų suremontuotas namas, kuriame jie dabar gyvena. Tačiau jis toks sukiužęs, kad remontuoti netikslinga. Jį reikėtų perstatyti iš naujo. Savivaldybė tokių galimybių neturi.
Beje, namas nėra nei Savivaldybės, nei šeimos nuosavybė. Būsto savininkui mirus atsirado jo turto paveldėtojai, kurie seniūnijos reikalauja iškeldinti šeimą arba nupirkti jų paveldėtą būstą.
Panevėžio rajono valdininkai šeimai į namus pristato ir ES paramą maisto produktais, ir užsieniečių dovanotos labdaros.
Užsispyrėliai rado užtarėjų
Prieš kelerius metus dėl šios šeimos buvo smarkiai susikibę ne tik Panevėžio rajono politikai. Dėl šios šeimos, tiksliau, jų vaikų, rungėsi ir rajono mokyklos. Mokykla, kurią lanko šeši šios šeimos vaikai, nieku gyvu nenorėjo atiduoti tiek mokinio krepšelių kitai mokyklai.
Mokyklai netekus tiek vaikų, iš kurių keli mokosi pagal adaptuotą programą ir atsineša didesnį nei įprasta mokinio krepšelį, tektų atleisti iš darbo keletą mokytojų.
Pedagogai apie neva per prievartą iškeldinti norimą šeimą surašė raštą opozicijoje dirbusiems Panevėžio rajono savivaldybės politikams. Šie iškart sumojo, kad iš tos istorijos galima sau susirinkti taškų artėjantiems rinkimams. Juolab kad šeimai siūlomas namas Mikėnuose prieš daug metų Savivaldybės buvo nupirktas iš tuomečio vicemero Vytauto Rapolo Gritėno giminių.
„Jeigu jie neturėtų užtarėjų, gal dar kaip nors įkalbėtume kraustytis į Mikėnus, bet dabar, kai už juos mūru stoja mokykla ir kai kurie politikai, neįmanoma“, – tuomet skėsčiojo rankomis rajono Savivaldybės administracijos direktorius V. Žiurlys.
Tiesa, mokyklos pedagogai neigė daugiavaikę šeimą ginantys todėl, kad išlaikytų savo darbo vietas. Jų teigimu, kitoje mokykloje, kurią turėtų lankyti šeimos atžalos, jiems nebūtų tokių gerų sąlygų ugdytis kaip čia.
Šeimos gyvenimo sąlygos, primenančios viduramžių laikų varguomenės, nepasikeitė iki šiol.
Inga SMALSKIENĖ
