Tarp nepilnamečių paplitusiai madai mėgautis energiniais gėrimais netrukus ateis galas. Vaikai nebegalės jų laisvai nusipirkti. Viešojo maitinimo įmonės baiminasi, kad nepilnamečiams klientams bus uždrausta parduoti ir kavą bei jos gėrimus.
Seimas nutarė, kad energiniai gėrimai vaikams tokie pat kenksmingi kaip alkoholis ar cigaretės. U. Mikaliūno nuotr.
Dabar moksleiviai tuos gėrimus gali įsigyti beveik kiekvienoje parduotuvėje, daugelyje kavinių, picerijų. Energinių gėrimų prekyba draudžiama tik mokyklų valgyklose. Tačiau jais sėkmingai prekiaujama netoli mokyklų stovinčiuose kioskeliuose.
Lietuva tapo pirmąja Europos šalimi, kuri nusprendė imtis pačių griežčiausių priemonių – uždrausti energinius gėrimus parduoti nepilnamečiams.
Šio įstatymo iniciatorė Seimo narė Dangutė Mikutienė tikisi, kad tas sprendimas paskatins ir kitas ES valstybes imtis panašių veiksmų. Pasak jos, Europos Komisija yra išreiškusi nerimą dėl šių gėrimų daromos žalos vaikų ir jaunuolių sveikatai.
„Prireikė kelerių metų intensyvaus darbo ir pastangų, kol įtikinome kolegas, kad būtina uždrausti parduoti energinius gėrimus nepilnamečiams. Beje, Europos Komisijai, remdamiesi atliktų tyrimų rezultatais, pateikėme svarius argumentus, kodėl to reikia“, – „Sekundei“ teigė parlamentarė.
Energinių gėrimų prilyginimas alkoholiui ir cigaretėms sukėlė prieštaringus vertinimus. Viešojo maitinimo įstaigos susirūpino, ar Seimo priimtas įstatymas nedraus nepilnamečiams parduoti kavos ir jos gėrimų, kaip reikės apskaičiuoti, kiek kavoje ir jos gėrimuose yra miligramų kofeino.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija apgailestauja, kad valdžia ignoravo siūlymą energinius gėrimus pažymėti specialiais įspėjamaisiais užrašais ir laikyti lentynose atskirai nuo gaiviųjų gėrimų.
D. Mikutienė tvirtino, kad nepilnamečiams parduoti kavos ir jos gėrimų, arbatos niekas nedraus.
„Kalbos, kad kavinėse nepilnamečiai negalės nusipirkti kavos, yra tik viešųjų ryšių akcija. Nieko panašaus nebus“, – sakė ji.
Pasak parlamentarės, jau rengiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas, jame bus numatyta administracinė atsakomybė už energinių gėrimų pardavimo tvarkos pažeidimus.
Picerijoms ir kavinėms – nedidelis nuostolis
Panevėžyje veikiančiose kavinėse ir picerijose lankosi daug moksleivių, tačiau jų darbuotojai pernelyg nesureikšmina Seimo priimto įstatymo. Pasak jų, nepilnamečiai klientai retai perka energinius gėrimus kavinėse.
Vienos populiariausių tarp jaunimo, picerijos „Arena Italija“ direktoriaus pavaduotojos Aušros Brazdžionienės teigimu, čia prekiaujama tik vienos rūšies energiniu gėrimu, nes šis produktas neturi didesnės paklausos nei tarp moksleivių, nei tarp suaugusiųjų.
„Žinoma, kai kurie klientai užsisako šio gėrimo. Kartais perka ir jaunuoliai. Tačiau negalėdami parduoti nepilnamečiams didelio finansinio nuostolio tikrai nepatirsime. Mūsų verslas nukentėtų, jeigu būtų draudžiama jiems parduoti kavą ar jos gėrimus, turinčius kofeino“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
A. Brazdžionienė nemato problemos, kad jaunuolių, užsisakiusių energinių gėrimų, teks prašyti parodyti asmens dokumentą.
„Juk dabar tą darome, kai jauni žmonės užsisako alkoholio ar perka cigarečių“, – sakė ji.
„Čili“ picerijų tinklo vadovė Ramunė Andrulionienė taip pat nedaro tragedijos, kad picerijos nebegalės pardavinėti energinių gėrimų nepilnamečiams.
„Jiems galime pasiūlyti daug skanių ir sveikų alternatyvų – gaiviųjų gėrimų, kokteilių. Nepilnamečiai ir dabar retai užsisako energinių gėrimų. Mes prekiaujame tik viena jų rūšimi“, – pasakojo pašnekovė.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė sako, kad minėtą draudimą jie vertina nevienareikšmiškai.
„Žiūrint iš žmogiškosios pusės, gerai, kad Seimas ėmėsi spręsti nepilnamečių besaikio energinių gėrimų vartojimo problemą. Jie vaikams tikrai neprideda sveikatos, o vartojant juos dažnai ir dideliais kiekiais, kaip tvirtina sveikatos specialistai, kenkia.
Vertinant draudimą verslo aspektu, tai yra pati radikaliausia, griežčiausia priemonė. Yra ir kitų, kurios galėtų būti taikomos. Pavyzdžiui, informacijos sklaida apie galimą šių produktų žalą jaunam organizmui“, – kalbėjo ji.
R. Saulytė patikino: jeigu toks įstatymas įsigalios, „Maxima“ jo laikysis, nes yra socialiai atsakinga, į šeimą orientuota įmonė.
Kad užtikrintų, jog nepilnamečiai neįsigytų energinių gėrimų, prekybos tinklas organizuos mokymus kasininkams ir apsaugos darbuotojams.
Paklausta, ar energiniai gėrimai – populiari prekė tarp nepilnamečių, R. Saulytė sakė, kad ji neturi informacijos, kiek jų nuperka dar 18 metų neturintys asmenys. Tačiau pastaruoju metu energinių gėrimų pardavimas mažėja.
Pavyzdžiui, per pirmus keturis šių metų mėnesius „Maxima“ energinių gėrimų pardavė 12 proc. mažiau nei per tą patį 2013-ųjų laikotarpį. Kadangi paklausa mažėja, prekybos tinklas sumažino energinių gėrimų asortimentą. Anksčiau jame buvo galima rasti 50–60 pavadinimų energinių gėrimų, o dabar – apie 40.
„Sveikatos specialistų švietimas sveikos mitybos klausimais duoda vaisių. Vis daugiau šeimų ima sveikai maitintis, keičia savo įpročius. Tai veikia ir vaikus“ , – paaiškino ji.
Uždraudė su Europos Komisijos palaiminimu
D. Mikutienė neslėpė, kad džiaugiasi, jog pagaliau pavyko „pramušti“ įstatymą, prie kurio ji dirbo nuo 2009 metų. Parlamentarės teigimu, teko nueiti kryžiaus kelius, bet buvo verta.
Pasak jos, Lietuvos iniciatyvą uždrausti nepilnamečiams parduoti energinius gėrimus palaikė ir Europos Komisija. Lietuva jai pateikė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Lietuvos higienos instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (buvęs Kauno medicinos universitetas) atliktų tyrimų, susijusių su energinių gėrimų vartojimu ir jų poveikiu sveikatai, rezultatus. Taip pat rėmėsi Europos maisto saugos tarnybos pateiktais duomenimis.
„Kadangi įstatymas varžo rinką, privalėjome atlikti visas privalomas jo notifikavimo procedūras. Kaip dabar matote, mūsų sprendimas sulaukė palankaus vertinimo Europoje ir pasaulyje. Jį ypač sveikina Pasaulio pediatrų draugija“, – aiškino įstatymo iniciatorė.
Parlamentarė piktinosi įstatymų priešininkų skleidžiamomis kalbomis, kad bus suvaržyta ir prekyba kava, jos gėrimais. D. Mikutienės teigimu, tokią informaciją skleidžiantys šaltiniai puikiai žino, kad Lietuvos higienos norma dėl maisto produktų ženklinimo, taip pat Europos Parlamento dar 2011-aisiais priimti teisės aktai, kurie pas mus bus pradėti taikyti nuo šių metų pabaigos, kavą ir arbatą priskiria atskirai produktų grupei.
„Europos reglamentas šiuos dalykus labai aiškiai atskyrė. Kava ir arbata nėra priskiriami energiniams gėrimams“, – pabrėžė ji.
Panevėžio apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Vaitiekūnienė teigiamai vertina draudimą pardavinėti energinius gėrimus nepilnamečiams. Pasak jos, akivaizdu, kad galėdami laisvai jų įsigyti dalis vaikų tuo piktnaudžiauja – vartoja dažnai ir nemažais kiekiais.
Kenksmingumas sveikatai įrodytas
2010 metais Higienos institutas atliko ketvirtų, septintų ir vienuoliktų klasių moksleivių apklausą dėl energinių gėrimų vartojimo. Paaiškėjo, kad apie pusę vaikų juos vartojo. Daugiau kaip dešimtadalis vaikų šiuos gėrimus vartoja kelis kartus per savaitę, 3 proc. moksleivių – kasdien.
Energiniai gėrimai populiaresni tarp mieste gyvenančių nepilnamečių. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, dažniausiai šiuos gėrimus vartoja paaugliai.
Pagrindinė energinių gėrimų sudedamoji dalis yra kofeinas, jis turi stimuliuojamąjį poveikį.
NMVRVI išanalizavo šalyje parduodamų energinių gėrimų sudėtį ir atliko jo sudedamųjų dalių poveikio žmonių sveikatai analizę. Ji parodė, kad daugumos šių produktų sudėtyje yra kofeino ir taurino, į kai kuriuos dar pridėta cukraus.
Kitos šių produktų sudedamosios dalys yra gliukuronolaktonas, B grupės vitaminai, guaranos ekstraktas. Šių sudedamųjų dalių deriniai suteikia gėrimui skonį, nuo jų priklauso, koks bus gaminio poveikis.
Energiniai gėrimai dažniausiai parduodami 150–330 ml talpos skardinėmis. Geriant iš didesnių pakuočių, yra daugiau tikimybės perdozuoti gėrimo, nes atsiranda didesnė galimybė suvartoti daugiau kofeino ir kitų tonizuojamąjį bei stimuliuojamąjį poveikį turinčių medžiagų.
NMVRVI specialistų teigimu, išgėrus 1 litrą energinio gėrimo žmogus vidutiniškai gautų 320 mg kofeino.
Mokslinėje literatūroje rekomenduojama, kad vaikai iki 12 metų kofeino per dieną turėtų suvartoti ne daugiau kaip 2,5 mg kūno svorio kilogramui. 10–12 metų vaikams tai atitiktų apie 85 mg.
Energinių gėrimų vartojimas neigiamai veikia vaikų širdies ir kraujagyslių sistemą, smegenis. Šių gėrimų daug išgeriantieji gali būti dirglūs, hiperaktyvūs. Dažnai geriant energinius gėrimus vystosi jų priklausomybė.
Gydytojams didelį nerimą kelia tai, kad energiniai gėrimai maišomi su alkoholiu. Nors nepilnamečiams jo draudžiama įsigyti, jie randa būdų, kaip gauti. Alkoholis, kaip žinia, slopina nervų sistema, o energiniuose gėrimuose esantis kofeinas ją stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai, padidėja kraujo spaudimas, sutrinka miegas.
Inga SMALSKIENĖ
