Lietuvoje dominuoja ne gyvybės draudimas. Pagal sutartimis pasirašytų įmokų skaičių šios rūšies draudimas sudaro apie 70 proc. rinkos. Vakarų Europos šalyse tendencija priešinga – gyvybės draudimas užima didesniąją dalį. Tokie duomenys, anot tyrimo užsakovų, pagrindžia teiginį, kad Lietuvos gyventojai labiau rūpinasi, kaip apsaugoti turtą, o ne savo ar šeimos narių gyvybę ir sveikatą. „Tai, kad lietuviai dažniau draudžia turtą, o ne gyvybę, gali rodyti jų prioritetus. Ko gero, sukauptas turtas yra svarbesnis, vertingesnis savasties įrodymas“, – svarstė psichologas ir „ISM Executive School“ konsultantas Arvydas Būta.
Aišku, reikia pabrėžti, kad visų draudimo produktų skvarba mūsų šalyje gerokai mažesnė negu Vakaruose. Be to, ir patys gyvybės draudimo produktai ne visuomet atitinka asmenų poreikius.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse didžiausios grėsmės tapatinamos ne su tais dalykais, kurie jas iš tikrųjų kelia. Klasikinis pavyzdys yra kelionės lėktuvu – jų žmonės bijo kur kas labiau, nei važiuoti automobiliu, nors kur kas didesnė tikimybė nukentėti renkantis pastarąją transporto priemonę. Gyventojai taip pat nepakankamai įvertina faktą, kad nelaimių gali nutikti ne tik aplinkiniams, bet ir jiems patiems. Šie pagrindiniai veiksniai ir kliudo apsisaugoti. Beje, lietuvių dažniausiai nurodoma priežastis, kodėl jie nesidraudžia, yra pinigų trūkumas. Esą pagerėjusios finansinės galimybės pasirūpinti apsauga paskatintų didesnę dalį žmonių (41 proc.). Tik klausimas, ar tokiu atveju jie rinktųsi racionalų sprendimą? Atsižvelgiant į lietuvių prioritetus, ką jie norėtų apdrausti, atsakymas – ne.
Racionaliai riziką vertinantis asmuo pirmiausia draustų save ir sutuoktinį, po to vaikus, būstą ir galiausiai automobilį. Vis dėlto net penktadalis žmonių pirmiausia apdraustų automobilį, nors apskritai transporto priemonę praradus daugeliu atvejų rimtų finansinių sunkumų nebūtų. Įdomu ir tai, kad sutuoktinio draudimui daugelis teikia menkesnę reikšmę, bet turtą ir finansinę šeimos gerovę ilgalaikėje perspektyvoje užtikrina abiejų partnerių sunešamos pajamos.
