Ar Panevėžiui įmanoma sulaukti investuotojų ir išsikapstyti iš nedarbo duobės, jei jam vadovauja „socialiai neprinokusi“ valdžia? Taip apie Aukštaitijos sostinę kalbėta šią savaitę Bistrampolio dvare vykusiame respublikinės Trišalės tarybos, vienijančios Vyriausybės, verslo ir profesinių sąjungų atstovus, posėdyje.
Į Bistrampolį susirinkusią respublikinę Trišalę tarybą labiausiai nustebino R. Eitmonė. Kultūros klausimus kuruojanti vicemerė pasiekė, kad būtų išbrauktas klausimas dėl kultūros darbuotojų situacijos, bet į posėdį neatvyko. A.Repšio nuotr.
Vietos valdžia nematė reikalo ne tik susitikti su Vyriausybės ir Seimo sprendimams didžiulę įtaką darančiais svečiais, bet ir atlikti miesto šeimininkės pareigą – pasveikinti susirinkusiuosius.
Lig šiol tik Vilniuje posėdžiaudavusi ir pirmajam išvažiuojamajam posėdžiui Panevėžį pasirinkusi respublikinė Trišalė taryba daugiausia dėmesio skyrė pastaruoju metu vienam jautriausių klausimų – minimalios mėnesinės algos didinimo perspektyvoms.
Apie galimybes kelti MMA diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, profesinių sąjungų atstovai, situaciją darbo rinkoje Panevėžio regione apžvelgė Panevėžio darbo birža, Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius.
Visai Lietuvai svarbus klausimas dėl MMA nerūpėjo tik Panevėžio valdžiai. Nors į miesto Trišalę tarybą įeina net penki Savivaldybės politikai – „tvarkietė“ Dalia Grigaliūnienė, liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė, konservatorius Julius Beinortas, vicemerė Regina Eitmonė ir „valstietė“ Gema Umbrasienė, į posėdį atvykti rado laiko tik pastaroji. Nors ir buvo kviesti, jame nepasirodė nei meras Vitalijus Satkevičius, nei Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Prarado progą
Iš Vilniaus atvykę posėdžio dalyviai neslėpė nuostabos – Panevėžio politikų abejingumas juos apstulbino.
„Posėdyje galėjau tik pareikšti apgailestavimą, kad nedalyvavo Savivaldybės vadovybė. Vadinasi, tie žmonės dar socialiai neprinokę suvokti savo vaidmenį ir socialinę atsakomybę“, – įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas.
Anot jo, į Panevėžį suvažiavo ne bet kas, o žmonės, aktyviai dalyvaujantys sprendžiant socialinius klausimus –Trišalė taryba teikia motyvuotus pasiūlymus Vyriausybei, Seimui. Ji parengusi ir verslo socialinės atsakomybės skatinimo įstatymo projektą, kurio idėja – skatinti darbdavius investuoti į socialinę politiką.
„Trišalės tarybos esmė – dirbti tam, kad būtų išvengta šalyje socialinės įtampos, socialinių konfliktų. Posėdyje Bistrampolyje paliestas vienas svarbiausių ekonominės ir socialinės politikos klausimų – MMA didinimas. Posėdį ignoravusi Panevėžio valdžia nesuprato, kad prarado progą ne tik išgirsti mūsų, bet pasakyti ir savo nuomonę“, – „Sekundei“ teigė M. Aleliūnas.
Nugarą atsuko pirmieji
Respublikinės Trišalės tarybos sekretorės Laimos Juozaitienės teigimu, Trišalė taryba su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą.
„Panevėžio rajono meras buvo net į Vilnių į posėdį atvažiavęs diskutuoti apie regionų savivaldybių problemas. Prieš porą savaičių lankėmės Šiauliuose. Su mumis susitiko ir jų meras, ir administracijos direktorius“, – stebėjosi sekretorė.
Tiesa, Panevėžio vadovai, nematę reikalo atvykti į Trišalės tarybos posėdį, nepasikuklino nurodyti, kaip jai dirbti. L. Juozaitienę nustebino, kad šių metų kultūros sostine paskelbto Panevėžio vicemerė Regina Eitmonė, pati kuruojanti kultūros sritį, pageidavo iš darbotvarkės išbraukti klausimą dėl nuo liepos 1-osios numatytų didinti kultūros darbuotojų atlyginimų.
„Panevėžyje planavome aptarti kreipimąsi į Kultūros ministeriją, Vyriausybę ir Seimą, kad atlyginimai kultūros srityje, kuri valstybėje yra lyg podukra, būtų keliami pagal aiškų grafiką. Tai būtų buvęs dar vienas užtikrinimas, kad Vyriausybė laikysis savo įsipareigojimo. Bet labai įdomu, kad sulaukėme atsakymo, jog tokiam klausimui prieštarauja vicemerė R. Eitmonė“, – aiškino L. Juozaitienė.
Anot jos, klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas norint išvengti konflikto su Panevėžio vadovybe. Trišalė taryba prie jo planuoja sugrįžti birželio pradžioje Vilniuje.
„Mums jokio skirtumo, kur tą kreipimąsi apsvarstyti, bet manėme, kad Panevėžys, kultūros sostinė, pats norės tą klausimą kelti“, – stebėjosi L. Juozaitienė.
Kategoriškai išsireikalavusi išbraukti iš darbotvarkės klausimą, R. Eitmonė posėdyje vis tiek nepasirodė.
Vietiniai raudonavo iš gėdos
Trišalės tarybos posėdyje dalyvavę panevėžiečiai sako prieš vilniečius raudonavę iš gėdos.
„Kaip nebus gėda? Gerai, kad Bistrampolis gražus ir panevėžietiškas sugebėjimas priimti svečius nustelbė tokį nemalonumą. Suvažiavo viceministrai, darbdavių, pramonininkų konfederacijų atstovai – pati žuvis plaukia į tinklą, o Panevėžys net ištraukti nesugeba“, – piktinosi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
Vienintelė į posėdį atvykusi Aukštaitijos sostinės politikė G. Umbrasienė mano, kad Panevėžio valdžia, ignoravusi posėdį, ne tik pademonstravo provincialų požiūrį į socialinį dialogą, parodė nepagarbą verslui ir dirbančiųjų profsąjungoms.
„Elementarus lietuviškas mandagumas reikalauja pagerbti svečius, o ekonominė
logika – išnaudoti visas galimybes, kurias teikia svečių vizitai, miestiečių naudai. To nebuvo. Todėl posėdžio dalyviai padarė išvadą – ,,socialiai neprinokusi ‘‘ valdžia“, – sako G. Umbrasienė.
Vadovai turėjo rimtesnių darbų
Panevėžio trišalės tarybos pirmininkė Nijolė Staišiūnienė tvirtina elektroniniu paštu ne tik informavusi miesto vadovus ir politikus apie posėdį Bistrampolio dvare, bet netgi siūliusi visus nuvežti.
Savivaldybės vadovai aiškina turėję kur kas svarbesnių reikalų, nei pusdienį posėdžiauti dvare. Meras Vitalijus Satkevičius tądien buvo išvykęs į Regionų plėtros tarybos posėdį Rokiškyje. Jo patarėjo Petro Luomano teigimu, meras nematė reikalo vietoj savęs deleguoti kito, nes visi buvo įsitikinę, jog Trišalės tarybos posėdyje dalyvaus vicemerė R. Eitmonė.
Pastaroji tikina nespėjanti į visus renginius, kur yra kviečiama, nes dirbanti ne tik savo, bet ir administracijos darbus.
„Ir dabar pas mane ant stalo krūvos popierių. Jei administracija dirbtų, kaip jai priklauso, turėčiau daugiau laiko“, – „Sekundei“ aiškino R. Eitmonė.
Vicemerės nuomone, Trišalės tarybos posėdyje svarstyti klausimai taip pat turėjo labiau rūpėti ne politikams, o Savivaldybės administracijai.
Jos direktorė Kristina Vareikienė teigia vykstanti ten, kur jai liepiantys politikai. Tokio nurodymo ji nesulaukusi. Anot K. Vareikienės, per rytinius Savivaldybės vadovų pasitarimus buvo kalbėta apie Trišalės tarybos vizitą į Panevėžį ir direktorė supratusi, jog pati R. Eitmonė jam ruošiasi.
„Manęs buvo paprašyta pateikti informaciją apie situaciją kultūros srityje, kiek lėšų papildomai reikės nuo liepos 1-osios pakėlus kultūros darbuotojų atlyginimus. Būtų mane delegavę, būčiau tikrai važiavusi. Juolab kad tą popietę nebuvau labai užimta“, – stebėjosi K. Vareikienė.
Kodėl pradėjusi domėtis kultūros darbuotojų piniginiais reikalais pareikalavo Trišalės tarybos išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės, R. Eitmonė konkrečiai neatsakė. Anot jos, klausimas buvo politinis, o iš jo formuluotės nesupratusi, kad bus kalbama apie atlyginimų kėlimą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
