Ketvirtadienį pasaulyje minima Tarptautinė šeimos diena. Tačiau saugumo, ramybės, laimės sala šeima yra toli gražu ne visiems. Žmonių, kurių namuose problemos sprendžiamos skandalais, barniais, kumščiais, nepaisant visų kovos su smurtu artimoje aplinkoje, ne mažėja, o daugėja. Smurtautojai griebiasi ne tik fizinio, bet ir ekonominio, psichologinio teroro.
Šeimos namuose įkurtame Moterų krizių centre glaudžiasi vyrų skriaudžiamos moterys su vaikais, o kartais – suaugusių atžalų mušamos, iš namų vejamos motinos.
Apie kiekvieną namuose nuo smurto nukentėjusįjį dabar jau sužino ne tik į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai – nuo šių metų balandžio apie tai privaloma pranešti ir specializuotos pagalbos centrams. Tokie yra kiekvienoje apskrityje.
Kaip teigia Panevėžio šeimos namuose įkurto apskrities Specializuotos pagalbos centro konsultantė Irma Zabulionytė, kartais per parą iš policijos pareigūnų gaunama net po keturis ar dar daugiau pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus.
„Ir anksčiau policija mums pranešdavo apie smurtą, bet prieš tai jiems reikėdavo atsiklausti aukos, ar ji sutinka kalbėti apie savo bėdą. Dažna sakydavo nenorinti niekam pasakoti, susitvarkys pati. Dabar atsiklausti nebereikia – nukentėjusioji tik informuojama, kad su ja susisieks Specializuotos pagalbos centro konsultantai“, – „Sekundei“ pasakojo I. Zabulionytė.
Šie specialistai suteikia kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Iš policijos pareigūnų gavę informaciją ir nukentėjusiojo duomenis, centro konsultantai telefonu, elektroniniu paštu ar tiesiogiai susisiekia su juo ir pasisiūlo padėti įveikti kritinę būklę – informuoja, tarpininkauja, konsultuoja, suteikia kitokią pagalbą.
Moterims, nes aukos dažniausiai būna jos, patariama teisiniais klausimais, pamokoma, kur vienu ar kitu klausimu kreiptis, suteikiama psichologinė pagalba. Galiausiai, jeigu reikia, pasiūlomas ir stogas virš galvos, materialinė parama.
Su kumščiu prieš motiną
Panevėžio specializuotos pagalbos centras iš smurtautojų įtakos padeda vaduotis visos apskrities gyventojams. Kai kurios aukos į centrą kreipiasi pačios, apie kitas sužinoma iš policijos pranešimų.
„Skaudu konstatuoti, tačiau nukenčiama ne tik nuo sutuoktinio, sugyventinio ar draugo kumščių. Dažnėja atvejų, kai ranką prieš motiną kelia jų suaugę sūnūs ar dukterys“, – sako konsultantė.
Moterų krizių centre visai neseniai buvo priglausta dukros sumušta septyniasdešimtmetė. Kai moterys tarsi susitaikė ir senutė grįžo namo, netrukus jai, vejamai iš namų, vėl teko ieškotis pagalbos. Ir šis, pasak I. Zabulionytės, ne vienintelis atvejis, pagalbos yra prašę ir daugiau sumuštų motinų bei tėvų.
„Baisu, kai vaikai spardo savo tėvus, sulaužo jiems rankas, daužo per galvą. Tėvai, aišku, dažniausiai atleidžia, stengiasi nuslėpti ir toliau kenčia“, – nežmonišku elgesiu stebisi I. Zabulionytė.
Ji mano, kad negalima pamiršti ir augančių vaikų, kurie, nors ir fiziškai nenukentėję, būna priversti matyti, kaip tėvas keikia ar muša mamą. Tokia patirtis labai skausminga.
Šiuo metu Moterų krizių centre glaudžiasi keturios moterys su vaikais, jos smurtą patyrė nuo savo gyvenimo draugų – sutuoktinių ar sugyventinių. Kiekvienos jų gyvenimo istorija skirtinga, bet visas vienija tai, kad jos – smurtautojų aukos, į nepavydėtiną situaciją patekusios dėl įvairiausių priežasčių. Visoms joms galima padėti, svarbu, kad pačios bandytų vaduotis iš tokios padėties.
Mušasi ir vėl taikosi
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė teigia, kad apskrityje per keturis šių metų mėnesius dėl smurto artimoje aplinkoje į policiją kreipėsi 510 asmenų, pernai per tą patį laikotarpį – 405.
Jų, pasak viršininkės, galėjo padaugėti dar ir dėl to, kad prieš trejus metus įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui visuomenė tapo pilietiškesnė – apie smurtą šeimoje dažniau policijai praneša aukų artimieji, kaimynai. O ir skriaudžiamieji tapo drąsesni, jiems taikoma daugiau saugos priemonių.
Įstatymo pakeitimai nustato, kad apsaugant auką nuo smurtautojo, šis įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Tokios priemonės dabar užtikrinamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo.
Pasak D. Žiaugrienės, dažniausiai smurtaujama šeimose, kuriose vartojamas alkoholis, gyvenama iš socialinių pašalpų. Kai išmokamos pašalpos, darbo policininkams gerokai padaugėja. Į tą pačią šeimą tenka vykti net po kelis kartus – girtaujančios poros mušasi ir vėl taikosi.
Prevencijos poskyrio viršininkė atkreipia dėmesį, kad padaugėjo ir piktnaudžiavimo atvejų.
„Geria, susimuša, moteris, norėdama pagąsdinti, vyrą skambina policijai, o šiai atvažiavus pora jau būna susitaikiusi ir toliau geria. Dėl to šiemet jau ne kartą taikytos bausmės už policijos iškvietimą nesant reikalo“, – „Sekundei“ teigė D. Žiaugrienė.
Ji mano, kad pagalba reikalinga ne tik smurto aukoms, bet ir smurtautojams. Būtina dar kartą peržiūrėti įstatymus, kad būtų galima teikti pagalbą ir smurtautojui – mokyti jį, bandyti pakeisti požiūrį, elgseną.
„Kai vairuotojas už pažeidimus, pavyzdžiui, vairavo išgėręs, praranda pažymėjimą, norėdamas jį atgauti privalo lankyti paskaitas, šviestis. Jeigu tokie mokymai, kursai būtų privalomi ir smurtautojams, tikrai mažiau būtų žaizdų šeimose. Nors ir ne kiekvieną tos pamokos paveiks, bet kai kurių kumščius tikrai pristabdys“, – mano viršininkė.
Faktai
Per keturis pirmuosius metų mėnesius šiemet nuo smurtautojų artimoje aplinkoje nukentėjo 182 panevėžiečiai, pernai per tą patį laikotarpį – 130.
Panevėžio apskrityje šiemet per keturis mėnesius nuo smurtautojų nukentėjo 28, pernai – 22 vaikai. Smurtas fiksuojamas ir tuo atveju, nors prieš vaikus nebuvo pakelta ranka ir jie buvo tik įvykio stebėtojai.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
