Panevėžio spaudos klubas tęsia tradiciją skatinti verslo, politikos, žiniasklaidos dialogą, prisidėti prie Panevėžio regiono plėtros. Trečiadienį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vykusioje diskusijoje ieškota atsakymo, ką reikėtų daryti, kad miesto švietimo įstaigos rengtų pramonei reikalingus specialistus ir kokios priežastys lemia, kad jaunimas renkasi lengvesnį kelią.
Verslininkai, švietimo įstaigų vadovai, politikai, žiniasklaida kartu svarstė, kaip pagerinti situaciją švietimo srityje. U. Mikaliūno nuotr.
Žemėlapis atskleis
Apskritojo stalo diskusijoje aktyviai dalyvavo ne vien vietos verslininkai, bet ir švietimo įstaigų atstovai, švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus, Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. Panevėžio mechatronikos centro direktorius Tomas Jukna pristatė savo įstaigos galimybes verslui.
Viceministro R. Vaitkaus teigimu, Lietuva jau perkopusi ES nustatytą kartelę – 30–34 metų amžiaus grupėje ne mažiau nei 40 procentų žmonių turi būti įgiję aukštąjį mokslą. Lietuvoje šis rodiklis viršija 50 procentų.
Tačiau klausimas, ar profesijų yra tiek, kiek reikia, ir tokių, kokių reikia. Ministerija metų pabaigoje turės kvalifikacijų žemėlapį, kuris turėtų akivaizdžiai parodyti, kokia reali situacija šalyje, kokių specialistų per daug rinkoje, ką daro ne taip. Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi ir keletą naujovių. Viena tokių – sutartimis su aukštosiomis mokyklomis sureguliuoti studentų srautus.
Viceministro teigimu, dabar į aukštąsias mokyklas įstoja jaunimas ir su labai žemais balais. Be to, studijų mokesčiai mūsų šalyje yra vieni didžiausių Europoje, o studijų programų (Lietuvoje jų net 2 500) už mus turi daugiau tik Rumunija. Nors ministerija šiemet keitė tam tikrų studijų finansavimo tvarką, tačiau didelė studentų dalis už mokslus moka patys ir dauguma jų renkasi socialinius mokslus. Tai iškreipia situaciją – šie mokslai ir pigesni, ir lengvesni.
Problemų ne viena
KTU rektorius profesorius Petras Baršauskas mano, kad viena aukštoji mokykla visų problemų neišspręs. Tai galima padaryti tik dirbant kartu su verslu, valstybinėmis institucijomis. Jo pastebėjimu, dabar verslui „grynų“ mechanikų ar „grynų“ fizikų nebereikia. Reikalingi platesnio profilio specialistai, turintys įvairių sričių žinių. Tam pritarė ir verslininkai.
Jis kvietė verslininkus įsijungti rengiant studijų programas, jas koreguojant, nes universitetas be verslo pats nelabai tai sugebės padaryti.
Verslininkai patvirtino, kad šiuo metu įgijusius profesiją jaunuolius turi dar patys mokyti. Tačiau išsakyta ir nuomonė, kad geras specialistas neis dirbti už 1 500 litų, ypač kai darbininkas gauna daugiau. Svarstyta, kad, pavyzdžiui, inžinierius nieko neišmoks, jei pats iki varžtelio neišrinks variklio. Tik žinodamas, kas variklio viduje, jis galės jį tobulinti. Išsakyta ir mintis, kad universitetuose yra labai daug vadinamojo broko – ne į savo roges įsėdusio jaunimo. Taip pat daug studentų į universitetus ateina gauti diplomą, o ne žinių.
Panevėžio miesto vicemerė Regina Eitmonė patarė verslininkams, švietimo įstaigoms pasidomėti prieš porą metų atlikta studija, kuri atskleidė, kad apie 30 procentų profesinių mokyklų specialybių jaunimui nėra patrauklios.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Sigito Gailiūno teigimu, gerai, kad į švietimo sistemą atėjo krizė, pradėjo mažėti studentų. Todėl įstaigos buvo priverstos galvoti, kaip suktis, ką daryti kitaip. Diskusijoje kalbėta ir apie studentų praktiką. Verslininkai pasirengę priimti studentus į praktiką, mokyti juos darbui reikalingų dalykų, tačiau tai būtų kur kas efektyviau, jei būtų numatytą tokios praktikos finansavimo galimybė.
Daiva SAVICKIENĖ
