Panevėžio pataisos namai – vienintelė moterų įkalinimo įstaiga Lietuvoje. Vokietijoje tokių įstaigų, kuriose teismo skirtas bausmes atlieka tik moterys, gana daug – vien Berlyne jų keturios.
Lietuvos atstovų delegacija lankėsi viename Berlyno moterų kalėjime. S.Preidytės albumo nuotr.
Kiekvienai po kambarį
Su vieno iš tų kalėjimų darbu susipažino Panevėžio pataisos namų Suaugusiųjų mokyklos matematikos ir informatikos mokytoja Simona Preidytė. Kartu su šešiomis Lietuvos atstovėmis ir kitais projekto, skirto padėti specialistams įgyti kompetencijų, reikalingų dirbti su nuteistosiomis, dalyviais ji sėmėsi gerosios vokiečių mokymų moterų kalėjime organizavimo patirties.
Vaikščiodama po Berlyno moterų kalėjimą panevėžietė pedagogė buvo sutikusi lietuvę, kartu su čia pat bausmę atliekančia latve dalyvavusią meninės kūrybos užsiėmime. Su tautietėmis lietuvė bendrauti nepanoro – išgirdusį gimtąją kalbą susigraudino ir verkdama išbėgo iš kabineto.
Berlyno moterų įkalinimo įstaigoje yra buvę ir daugiau lietuvių.
S. Preidytė atkreipė dėmesį, kad Vokietijos kalėjimuose labai daug kitataučių. Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios romų, rusų, kitų tautybių moterys yra Lietuvos pilietės, užsienietės už grotų patenka labai retai.
Vokietijoje, kur daug emigrantų, nuteistų užsieniečių – tiek vyrų, tiek moterų – yra nemažai.
Berlyno kalėjimas, su kurio darbu susipažino ir panevėžietės, yra 82 vietų. Kiekvienai moteriai čia skirtas kambarys – vienutė su lova, stalu, spinta, čia pat, atskiroje patalpoje, įrengtu tualetu. Jos pačios atsako už tvarką ir švarą savo kambaryje.
Įdomu, kad nuteistosios narkomanės iš specialios patalpos gali pasiimti švirkštų. Aišku, narkotikai draudžiami, tačiau vadovybė, nujausdama, kad vienaip ar kitaip narkotikai už grotų vis tiek patenka, nerizikuoja. Baiminamasi, kad, naudojantis tomis pačiomis adatomis, gali pradėti plisti pavojingos ligos.
Specialiai moterims
Į Vokietiją gana didelė lietuvių bei Slovėnijos ir Kroatijos atstovų delegacija vyko susipažinti su kalėjime Moterų kompiuterių centro (Frauen Computer Zentrum) organizuotais mokymais. Projekto dalyviams buvo pristatytos LIOVA ir „Member“ programos, sėkmingai įgyvendintos moterų, o vėliau ir vyrų kalėjimuose.
Saugusiųjų mokyklos direktorė Genovaitė Kulvinskaitė sako, kad projektas „Competent to do“, padedantis tobulinti įkalinimo įstaigose esančių arba iš jų išėjusių moterų verslo ir socialines kompetencijas, prasidėjo praėjusių metų lapkritį.
„Projekto partneriai yra Slovėnija, Lietuva, Vokietija ir Kroatija, o koordinatoriai – Slovėnijos organizacija. Lietuvoje projektą įgyvendina Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras kartu su Panevėžio pataisos namuose esančia Suaugusiųjų mokykla“, – „Sekundei“ pasakojo direktorė.
Dėl įvairių priežasčių laisvę praradusioms moterims atlikus bausmę vėl tenka viską pradėti iš naujo.
„Darbo paieškos joms, o ypač ilgesnį laiką nelaisvėje praleidusioms, nebūna lengvos. Šiuolaikinės technologijos plėtojamos sparčiai ir, pavyzdžiui, dešimtmetį, nedirbusios kompiuteriu moterys jau daug ko nesupras ir nemokės“, – sako matematikos ir informatikos mokytoja.
Sava receptų knyga
S. Preidytę Vokietijos moterų kalėjime nustebino, kad nuteistosios gali naudotis internetu. Lietuvoje atliekančiosioms bausmę tokios galimybės nėra – Pataisos namuose esantys kompiuteriai interneto neturi.
Panevėžio pataisos namuose kalinčiosioms, pasak S. Preidytės, vienu metu buvo sukurtas uždaras labai siauros erdvės internetas, tačiau eksperimentas nepasitvirtino. Per daug brangu kurti tokias programas.
Mokyklą lankančios moterys dabar mokosi pažinti kompiuterį be interneto. Ir ši patirtis gali būti naudinga, juk patekusios į įkalinimo įstaigą kai kurios moterys visai nieko neišmanė apie kompiuterį, net pele nemokėjo naudotis.
Tiesa, Vokietijos kalėjimuose bausmę atliekančiosios taip pat negali naršyti po interneto platybes kada panorėjusios. Joms yra skirti tik tam tikri puslapiai, nustatytas laikas.
Kad bausmę atliekančios moterys neprarastų įgūdžių, susipažintų su naujomis technologijomis, joms į pagalbą ateina įvairius projektus įgyvendinantis Moterų kompiuterių centras. Šio centro specialistai lankosi kalėjime, moko, lavina, pateikia įvairių naudingų užduočių.
„Pavyzdžiui, grupei moterų buvo skirta užduotis pagal tam tikrus reikalavimus sukurti receptų knygą. Kiekviena turėjo savo darbą, rinko medžiagą, derino, ir knyga buvo parengta. Ji buvo pristatyta ne tik nuteistųjų bendruomenei, bet ir kalėjimo direktoriui“, – pasakojo S. Preidytė.
Bausmę atlikusiosios taip pat gali lankytis ir lavintis Moterų kompiuterių centre. Juk projekte numatyti ne tik mokymai specialistams, dirbantiems su įkalintomis moterimis, bet ir pačioms nuteistosioms. Jos gali įgyti profesinių ir socialinių kompetencijų sėkmingam tolesniam mokymuisi, lengvesnei integracijai į darbo rinką ir didesnėms galimybėms susikurti darbo vietą.
Geriau pažinti kalinius
Panevėžio suaugusiųjų mokyklos direktorė sako, kad įgyvendinamo projekto tikslas – perkelti gerąją mokymų patirtį iš Vokietijos į Lietuvą. Moterų kompiuterių centro darbuotojai turi daugiau kaip dešimt metų mokymų vadovų ir inovatyvių mokymų programų kalėjimams kūrimo ir įgyvendinimo patirties.
Bendra situacija Lietuvoje ir Slovėnijoje byloja, kad mokytojai, dirbantys įkalinimo įstaigose, yra iš įvairių institucijų, – pradinių, vidurinių mokyklų ar suaugusiųjų švietimo organizacijų. Šie pedagogai neturi tinkamų kompetencijų dirbti su tiksline grupe. Labiausiai trūksta įgūdžių identifikuoti nuteistų moterų specialiuosius poreikius, kurie priklauso nuo aplinkos, kurioje jos yra, specifikos.
Vokietijos kalėjimuose mokyklų nėra, bausmę atliekančios moterys neturi galimybės įgyti nei pagrindinio, nei vidurio mokslo diplomo kaip yra Panevėžio pataisos namuose.
„Mes ne švietimo įstaiga“, – buvo atsakyta į klausimą, kodėl kalėjime nėra mokyklos. Tačiau tobulėti galimybės suteikiamos, rengiami įvairūs kursai, užsiėmimai, o už grotų patekusios beraštės mokomos ir skaityti, ir rašyti.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
