Skurstantys gyventojai beveik pusmetį negauna Europos Sąjungos paramos maistu. Maža to, šiais metais paramą drastiškai sumažino didžiausias šios organizacijos maisto donoras – „IKI“ prekybos tinklas. Socialiniai darbuotojai teigia, kad sunkiai besiverčiantys žmonės išvarginti laukimo, o kai kurie ir labai pikti.
„Maisto banko“ ir kitų produktus dalinančių organizacijų atstovai ruošiasi skurstančiųjų antplūdžiui. A. Repšio nuotr.
Jau nuo šiandien į savivaldybių Raudonojo Kryžiaus ir „Maisto banko“ sandėlius pradedama vežti Europos Sąjungos parama maisto produktais, tačiau juos Panevėžio ir rajono gyventojams planuojama pradėti dalinti tik gegužės pabaigoje. „Maisto banko“ Panevėžio skyrius ketina išdalinti apie 4 tūkstančius davinių miestiečiams ir apie 3 tūkstančius kaimo gyventojams.
Nepasiturinčiųjų antplūdžiui ruošiasi ne tik „Maisto banko“ ir kitų produktus dalinančių organizacijų atstovai, bet ir Panevėžio socialinių paslaugų centras. Panevėžiečiai dar nėra gavę maisto produktų talonų, tad pirmiausia suplūs jų atsiimti.
Šio centro Socialinės pagalbos skyriaus vadovės Danguolės Sabulienės teigimu, talonai bus pradėti dalinti nuo gegužės 19 dienos.
„Stengsimės, kad žmonėms nereikėtų ilgai laukti eilėje. Į pagalbą pasitelksime Panevėžio kolegijos studentus, darbo biržos atsiųstus bedarbius“, – žadėjo ji.
Tiesa, gegužės pabaigoje vadinamųjų Europos Sąjungos kruopų ir miltų sulauks tik tie gyventojai, kurie pateikė prašymus iki balandžio 15 dienos, kitiems, kurie prašymus parašė vėliau ar dar parašys iki birželio pabaigos, teks apsišarvuoti kantrybe. Jų spintelių lentynos papilnės tik liepos pabaigoje.
Kantrybė išseko
Pasak socialinių darbuotojų, sunkiai besiverčiantys žmonės labai išvarginti laukimo, o kai kurie ir labai pikti. Paskutinį kartą produktų iš intervencinių atsargų miesto ir rajono gyventojai gavo praėjusių metų gruodžio pradžioje.
Ankstesniais metais prašymai būdavo priimami jau nuo sausio mėnesio, kovą žmonės jau sulaukdavo paramos. Tad gyventojai jau nuo metų pradžios atakuoja Socialinės pagalbos skyrių – skambina telefonu, veržiasi į kabinetus, priekaištauja.
Per pusmetį sunkiai besiverčiančių šeimų, baigusių visas atsargas, kantrybė visiškai išseko.
„Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovės pareigas laikinai einanti Urtė Šliažaitė sako, kad per dieną jie sulaukia iki 100 skambučių. Žmonės klausia, kada pagaliau bus pradėti dalinti produktai. Nemažai yra ir koneveikiančių niekuo dėtus „Maisto banko“ darbuotojus.
Per metus gaus penkis kartus
Socialinių paslaugų centras ilgai prašymų nepriėmė todėl, kad keitėsi rėmimo maisto produktais taisyklės. Pernai baigėsi numatytas septynerių metų laikotarpis – nuo 2014 metų prasidėjo naujas ES struktūrinės paramos finansavimo etapas ir buvo skelbiama nauja programa. Iki šiol šią paramą administravusi Žemės ūkio ministeriją šią funkciją perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Pastaroji iš Europos fondo labiausiai skurstantiems asmenims sulaukė 11,76 mln. Valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra pasirašė maisto produktų tiekimo sutartį su UAB „Kauno grūdai“.
Ministerija giriasi viena iš pirmųjų Europos Sąjungoje įvykdžiusi būtinus viešuosius pirkimus.
Jos duomenimis, į savivaldybes su prašymais dėl paramos maisto produktais kreipėsi beveik 225 tūkst. asmenų, kuriems bus teikiami šie produktai: miltai, cukrus, aliejus, ryžiai, trijų grūdų kruopos, žirniai, makaronai, mėsos konservai ir sausi pusryčiai.
Labiausiai skurstantiems asmenims yra priskiriami tie asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt) per mėnesį.
Geradarė nebe tokia dosni
Gausių šeimų bendrijos „Panevėžio šeimyna“ vadovė Violeta Jarašūnienė sako, kad beveik visos iš bendrijai priklausančių šeimų gauna paramą maisto produktais.
„Badu, žinoma, niekas nemirė. Mūsų šeimos tvarkingos, pinigų neprageria, vaikus iš paskutiniųjų pamaitina. Tačiau, be abejo, kad toks paramos maistu vėlavimas jiems skaudžiai atsiliepė. Juolab kad iš „Maisto banko“ sulaukiame gerokai mažiau produktų, kuriuos jam atiduoda „Iki“ prekybos tinklas. Anksčiau bendrija sulaukdavo po 100 – 120 kilogramų, o dabar – tik po 15–30 kilogramų maisto produktų“, – „Sekundei“ pasakojo ji.
V. Jarašūnienės teigimu, ši parama daug vaikų auginančioms šeimoms buvo didelė paspirtis. Produktai, nors ir besibaigiančio galiojimo, yra labai kokybiški, skanūs. Tarp jų pasitaikydavo tokių skanėstų, kurių šeimos pačios net neįstengtų nusipirkti.
„Sumažėjus paramai, sumažėjo ir mūsų bendrijos narių. Iš 150 nebeliko beveik pusės“, – apgailestavo bendrijos vadovė.
Laikinai „Maisto banko“ vadovo pareigas einantis Vaidotas Ilgius patvirtino, kad „Iki“ prekybos tinklas šiais metais, palyginti su praėjusių metų pabaiga, paramą maistu sumažino maždaug 60 procentų.
Pasak V. Ilgiaus, šio tinklo parama maistu mažėja jau keleri metai iš eilės. Pavyzdžiui, 201I metais buvo padovanota produktų už 12 mln., 2012 metais – už 10 mln., pernai – už 9 mln. litų. Dabar organizacija iš visų 159 parduotuvių gauna paramos tiek, kiek anksčiau gaudavo iš 40 parduotuvių.
„Toks staigus paramos sumažėjimas šiais metais mums, žinoma, buvo didelis smūgis. „Iki“ prekybos tinklas yra didžiausias mūsų maisto donoras. Praėjusiais metais organizacija iš viso sulaukė paramos maistu už 14,3 mln., litų iš kurių 9 mln. atkeliavo iš „Iki“ tinklo“, – kalbėjo laikinasis „Maisto banko“ vadovas.
V. Ilgius sako, kad organizacija šiuo metu veda derybas dėl pagalbos maistu su „Rimi“ prekybos tinklu, pradėjo bendradarbiauti su tinklu „Aibė“.
„Iki“ tinklo Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis sakė, kad bus aiškinamasi, kodėl taip sumažėjo teikiamų produktų „Maisto bankui“ kiekis. Jis patikino, kad „Iki“ tinklas ir toliau tęs labdaringą veiklą.
Inga SMALSKIENĖ
