Pavasarį policijos suvestinėse vis dažnesni pranešimai apie vagystes iš kapinių. Tačiau, kaip teigia Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis, negalima sakyti, kad tokios vagystės prasideda tik atšilus.
Kol kapinių nepradės saugoti rimta saugos tarnyba, tol vagišių atsikratyti nepavyks. Nei vartai, nei tvoros, nei užraktai jų nebaugina. A.Repšio nuotr.
Pavasarį policijos suvestinėse vis dažnesni pranešimai apie vagystes iš kapinių. Tačiau, kaip teigia Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis, negalima sakyti, kad tokios vagystės prasideda tik atšilus.
„ Tiesiog žmonės po žiemos pradėjo dažniau lankytis kapinėse ir pastebėti, kad nebėra tvorelės, suolelio, vazos ar net paminklo. Žinoma, vagims šiltuoju metu laiku grobio atsiranda daugiau – sodinami medeliai, gėlės, merkiamos puokštės, o ilgapirščiams tinka viskas, ką tik galima realizuoti“, – tvirtina V. Darulis.
Ilgapirščiai nevengia nusinešti ir be priežiūros paliktų daiktų, apkraustyti prie kapinių pastatytų automobilių. Rakinami kapinių vartai, pasak vedėjo pavaduotojo, ne kliūtis. Pavogti daiktai lengvai perkeliami per tvorą.
Iš pastarųjų savaičių policijos suvestinių matyti, kad vagys kapinių neaplenkia. O kiek dar apvogtųjų nesikreipia į pareigūnus.
Balandžio 30-osios rytą nuvykęs į Panevėžio rajone esančias Šilaičių kapines panevėžietis pamatė, kad nuo jo artimųjų kapavietės pavogtas paminklinis akmuo. Patirtas 1 200 litų nuostolis, taip pat didelė moralinė žala.
Diena anksčiau į tas pačias Šilaičių kapines apie 17 valandą nuvykusi panevėžietė pastebėjo, kad nuo jos artimųjų kapo pavogtas paminklinis akmuo. Žalą moteris įvertino 950 Lt.
Ilgapirščiai neaplenkia ir Ramygalos gatvės kapinių. Apie 20 valandą šiose kapinėse buvęs vyras pasigedo dviračio „Panther“, jį trumpam buvo palikęs neprirakintą. Nuostolis – 1 000 litų.
Gegužės 5 dieną 16 valandą vilnietė Ramygalos gatvėje esančiose kapinėse pasigedo ant kapavietės padėtos rankinės. Joje buvo piniginė, 40 svarų sterlingų, 300 litų, asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, širdies stimuliatoriaus pažymėjimas, nuolaidų kortelės, įvairi kosmetika, dėklas su akiniais ir rožinis. Nuostolis – 1 228 litai.
Tokių ir panašių įvykių per metus priskaičiuojama dešimtimis. Paminkliniai akmenys, regis, sunkiai parduodamas dalykas, bet pirkėjų atsiranda. Akmuo tiesiog iš naujo nušlifuojamas ir nebematyti, kad ant jo jau buvo iškaltos raidės.
Apsaugotų reali jėga
V. Darulis mano, kad kol kapinių nepradės saugoti rimta saugos tarnyba, tol vagišių atsikratyti nepavyks. Nei vartai, nei tvoros, nei užraktai jų nebaugina. Miesto ūkio skyrius domėjosi saugos įvedimu.
„Saugos tarnyba tikrai atsirastų, kalbinome vienus, kitus, jie sutiktų, pateikė veiksmų planus. Kapinės būtų saugomos visą parą, po jas nuolat važinėtų budėtojai, būtų imamasi įvairių kitų saugos priemonių. Tačiau tokios paslaugos nepigios – miestui per metus kainuotų apie 300 tūkstančius litų. O tai tikrai daug, tad kol kas nelabai galime sau to leisti“, – „Sekundei“ teigė V. Darulis.
Dabar nuo ilgapirščių tenka saugotis patiems, būti budriems, nepalikti daiktų be priežiūros. Vis dėlto, kaip teigia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato viršininkas Darius Pliavga, per kelerius pastaruosius metus vagysčių iš Šilaičių kapinių sumažėjo.
„Ėmėmės daugelio veiksmų, ne kartą buvo atliekamos kratos, vykdytos apklausos, tikrinti visi galimi įtariamieji, vagims sudaryta įvairių techninių kliūčių“, – kalbėjo viršininkas.
Urna su pelenais
Panevėžiečių paskutinio poilsio vietoje Šilaičių kapinėse šiemet buvo pastatytas pirmasis kolumbariumas – vieta, kur laikomos urnos su mirusiųjų pelenais. Šiame kolumbariume yra 424 vietos. Jau užimtos devynios vietos – sudeginti mirusiųjų palaikai ilsisi urnose.
V. Darulio teigimu, toks laidojimo būdas vagims nepalankus. Vietoje, kur ilsisi mirusysis, nėra nei paminklų, nei medelių, tvorelių, gėlių ar kitokių puošybos elementų. Tik akmeninė lenta su užrašu ir siaura lentynėlė žvakutei ar gėlės žiedui padėti. Vargu ar vagys ryžtųsi draskyti laidojimo vietą dėl urnos su pelenais.
Pasak Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo, jeigu ne Palaikų laidojimo įstatyme esantis vienas punktas, vietų kolumbariume būtų užimta gerokai daugiau.
„Įstatymas leidžia suteikti vietą laidoti tik tada, kai yra palaikai, gyviems žmonėms nei žemėje, nei kolumbariume vieta neskiriama“, – sako V. Darulis.
Panevėžiečių, norinčių išsipirkti vietą kolumbariume iš anksto, tikrai yra daug. Atsakingi asmenys dažnai sulaukia jų skambučių, klausimų.
Žmonės skundžiasi, kad gyvena vieni, vaikai užsienyje, nebus kam kapo tvarkyti.
„Užsiimčiau vietą, užsirašyčiau pavardę, ir būtų man ramybė, o vaikams – jokio rūpesčio. Atvažiuos, kai galės, uždegs žvakutę – nei gėlynų laistyti, nei takelių šluoti, nei nuo vagių saugotis“, – sakė jau nebe pirmą kartą prašymą vietą iš anksto kolumbariume gauti pateikianti panevėžietė.
Kapų netvarko
Už galimybę laikyti urną su artimojo pelenais kolumbariume reikia sumokėti vienkartinį mokestį – 1900 litų. Į vieną vietą galima dėti keturias urnas, kitas laidojant mokėti jau nereikia. Tokio laidojimo vietos priežiūra artimiesiems daugiau nieko nekainuoja.
Vis dėlto laidojimas kolumbariume dar toli gražu nėra masinis reiškinys. Dauguma pageidauja, kad jų artimuosius priglaustų žemė.
Tačiau, pasak V. Darulio, ne visi Ramygalos gatvės ir Šilaičių kapinėse artimuosius laidojantys žmonės tinkamai prižiūri kapus. Vieni juos išpuoselėja, kiti visai pamiršta, neaplanko.
„Per patikrinimą abejose kapinėse suskaičiavome 500 neprižiūrėtų kapaviečių, net neskaičiuodami tų, kurios tik nenuravėtos, neapašluotos. Neprižiūrimomis vadiname tik tas, ant kurių storiausia velėna jau užaugusi“, – paaiškino V. Darulis.
Kapų neprižiūrintys žmonės gali netekti teisės į savo artimųjų kapavietes. Po dviejų patikrinimų ir priminimų raštu apleistas žemės plotas galės būti suteiktas kitiems norintiesiems toje vietoje laidoti savo artimuosius.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
