Šimtametį sveikino ir vyresnė sesuo

Į visą gyvenimą tame pačiame krašte, tame pačiame kaime praleidusio Povilo Barzdos namus pabeldė šimtasis gimtadienis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gegužę gimęs vyras dar gana stiprus ir mano, kad tokio gražaus jubiliejaus sulaukti jam padėjo linksmas būdas ir daina.

Šimto metų sulaukusį Povilą Barzdą pasveikino beveik dvejais metais vyresnė jo sesuo Katrina Klepšienė. U. Mikaliūno nuotr.

Tarp žiedų
Į Velžio seniūnijos Tautkūnų kaime gyvenančio P. Barzdos kiemą vienas po kito suko lengvieji automobiliai. Gausus būrys Panevėžio rajono savivaldybės, Velžio seniūnijos, „Sodros“, žiniasklaidos atstovų suvažiavo pasveikinti pirmojo rajono gyventojo vyro, šiemet sulaukusio šimto metų. Tarp moterų tokį garbingą jubiliejų švenčiančiųjų būna gerokai daugiau.
Svečiai teikė šimtamečiui dovanas, puokštes, sakė gražiausius linkėjimus, o jis, jubiliejine juosta perjuostas, sėdėjo ant sofos ir kukliai šypsojosi.
Artimieji surengė jubiliatui staigmeną – į susitikimą atvežė jo vyresnę seserį Katriną Klepšienę. Pamatęs gėlių puokštę jam tiesiančią seserį, brolis nušvito plačia šypsena: „Matai, ko sulaukėme. Atrodo, kad dar mažučiai būdami sutarėme tiek ilgai gyventi.“

Visi ilgaamžiai
P. Barzdos tėvai užaugino keturis vaikus ir visi jie, perėję sudėtingų ir tragiškų metų išbandymus, dar gyvi. Vyriausiai seseriai netrukus sukaks 102 metai, Povilas sulaukė šimtojo gimtadienio, jaunesnėms jo seserims – 92-eji ir 87-eri.
Tokio gražaus amžiaus puokštes suskynusiųjų tėvai ilgų gyvenimo metų nesulaukė, mirė gerokai jaunesni. Motina sunkios ligos – vėžio – ištikta, tėvas – po žarnyno operacijos.
P. Barzdos ir jo prieš 18 metų mirusios žmonos šeimoje taip pat užaugo keturi vaikai. Du sūnūs – Eugenijus ir Rimantas – gimtajame krašte ūkininkauja, dar vienas sūnus Kaune, o dukra Vilniuje gyvena.
K. Klepšienės ir jos šviesaus atminimo vyro, kuri ji vis dar geru žodžiu mini, šeimoje trys vaikai užaugo – du sūnūs ir dukra.
Mamą pas brolį atlydėjusi K. Klepšienės dukra Regina į šį susitikimą atvažiavo iš Vilniaus. 77 metų moteris sako besijaučianti išskirtinė ir labai turtinga: juk tokių metų sulaukusi dar gali pasikalbėti su mama, ją apkabinti, priglausti.
„Mama, kol buvo stipresnė, buvo labai darbšti, valdinga, tvirto charakterio“, – pasakoja moteris.
Šimtą antrus metus einanti K. Klepšienė su šeima gyveno Velykių kaime, dirbo fermoje, laikė nemažą ūkį, turėjo daržų. Surasdavo laiko ir savo mėgstamam užsiėmimui – audimui, namuose turėjo stakles.

Eilės atmintinai
P. Barzda „Sodros“ direktorės Gražinos Ščerbickienės įteiktą raštą, taip pat užrašą ant Velžio seniūno Alfonso Bakšio dovanoto medžio drožinio perskaitė pats ir be akinių.
O kai perskaitė, kad prilyginamas šimtamečiam ąžuolui, ir linkėjimą, kad jo, kaip ir to ąžuolo, nepalaužtų audrą, žvilgtelėjęs į susirinkusiuosius nusišypsojo: „Taip ir bus.“
Daug metų Staniūnų tarybiniame ūkyje dirbęs vyras dabar stipria sveikata pasigirti nebegali. Jubiliatas juokavo: „Per kambarį pereinu, lovą pasiekiu – ir gerai.“
Žodžio kišenėje neieškantis šimtametis svečiams dar mokyklos laikais išmoktą ilgiausią poemą apie Čičinską padeklamavo. Neužsikirto ir nė žodžio nepamiršo. Tik sesuo keletą kartų į šoną kumštelėjo: „Per ilgai tu čia.“
P. Barzda sakė daug eilių atsimenantis ir galintis padeklamuoti.
„Net nežinau, ką atsakyti, kai klausia, kaip pavyko taip ilgai išgyventi. Gal todėl, kad stengiausi niekada neliūdėti, daug dainuodavau“, – sulaukti sakė šimtametis.
Jo sesuo patarė: „Reikia negerti ir nekelti skandalų.“ Į pastabą, kad visą laiką išlaikyti dvasios ramybę gali būti gana sunku, garbaus amžiaus moteris atsakė: „Kas nori, tas ir išlaiko.“
K. Klepšienė tvirtino jokių dietų nesilaikiusi, valgydavusi kaimiškai, viską, kas jai buvo skanu.
P. Barzdos sūnus Rimantas pasakoja, kad jo tėtis taip pat niekada nebuvo išrankus maistui, ko būdavo, ko norėdavo, tą ir valgydavo.
Ir dabar, šimto metų sulaukęs, ypatingo dėmesio savo mitybai neskiria, išskirtinio valgiaraščio nereikalauja, tik labai mėgsta saldumynais pasigardžiuoti.