Prasidėjusi sausra kelia rimtą grėsmę

Po besniegės žiemos, pridariusios ūkininkams nemenkų nuostolių, sulaukėme anomaliai sauso pavasario. Nors kritulių kiekis iš pradžių atitiko sezono normą, tačiau jau balandį jis buvo mažesnis.

Šiemet jau nuo balandžio miškuose didelis gaisrų pavojus, jis sumažės tik palijus. I.Žilėnaitės nuotr.

Šiemet jau nuo balandžio miškuose didelis gaisrų pavojus, jis sumažės tik palijus. I.Žilėnaitės nuotr.

 

Miškuose pavojinga

Vis labiau įsigalinti sausra verčia nerimauti ne tik ūkininkus, bet ir miškininkus, atidžiai stebinčius miškus.

Paskutiniąją balandžio dieną Panevėžio rajone miškų gaisringumas buvo pasiekęs ketvirtą klasę – tai yra gaisrų pavojus buvo vertinamas kaip didelis. Jei tikėsime prognozėmis, jis nesumažės ir šiandien.

Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo funkcijas vykdantis Vaclovas Šiūšis sako, jog miškuose kol kas lankytojų nėra daug – ne sezonas. Tačiau tikintis, jog per šventinį savaitgalį padaugės žmonių poilsiavietėse, budi ir priešgaisrinės komandos, ir mobiliosios grupės.

Urėdijos miško apsaugos inžinierius Andrius Ropė „Sekundei“ patvirtino, kad ketvirta gaisringumo klasė buvo pasiekta pirmadienį ir kasdien šis rodiklis kyla. Tiesa, iki pačios pavojingiausios – penktosios klasės – dar nemažai trūksta. Tad kol kas miškų lankymas neribojamas.

Vaclovas Siūšis

Vaclovas Šiūšis

A. Ropė sako, jog didžiulę sausrą miškuose lėmė ne tik itin mažas kiekis pavasarinių kritulių, bet ir faktas, jog šią žiemą sniego praktiškai nebuvo. Pernai, kai sniego tikrai nestigo iki pat vėlyvo pavasario, o ir metai buvo gana lietingi, ketvirtoji miškų gaisringumo klasė buvo pasiekta tik tris dienas – nuo gegužės 8 iki 10-osios.

Dabar miškininkai traktoriais atnaujino daugiau nei 300 km apsauginių juostų, kad nuo degančių pievų į mišką nepersimestų ugnis, – ypač kur įveisti nauji miškai. Paprastai šie darbai atliekami pavasarį ir rudenį, kur didžiausia gaisrų tikimybė. Miško apsaugos inžinieriaus teigimu, jei vasara bus labai karšta, planuojama dar atnaujinti tokių juostų Žaliojoje girioje.

Urėdija turi du bokštus, iš kurių stebima, ar kur nors nekilo gaisras. Budima nuo 9 valandos ryto iki saulės laidos.

Urėdija turi ir savo ugniagesius.

Liūties  nenori

Panevėžio hidrometeorologijos stoties stebėtoja Loreta Adomavičiūtė sako, kad paskutinį kartą pas mus lijo balandžio 16 dieną – iškrito 1,8 mm lietaus. Kita vertus, statistika rodo, kad didelės tragedijos dar nėra. Daugiametė lietaus norma vasarį buvo beveik pasiekta, kovą – viršijo, balandžio pirmąją dekadą iškrito 21 mm, o norma – 11 mm. Antrosios dekados norma – 17 mm, o iškrito – 10 mm, trečią dekadą kritulių nebuvo. Tad viso mėnesio duomenys normos nesieks.

„Žiemos nebuvo, o kritulių tik norma. Jei nesulauksime gausesnio lietaus, bus blogai – ypač kur lengvesnė žemė“, – neslepia L. Adomavičiūtė.

Specialistės teigimu, paviršinis žemės sluoksnis jau išdžiūvęs, pastebėti ir pirmieji signalai, kad sausra vargina laukus. Jei būtų paliję trečiąją balandžio dekadą, situacija būtų kita.

Stebėtojos manymu, dabar staigus lietus nepagelbėtų – vanduo neįsigertų į dirvos paviršių, o nubėgtų. Tad reikia ramaus ilgesnio lietaus, kurio artėjant vasarai jau sunkiau tikėtis. Kokia bus gegužė, sunku prognozuoti, tačiau bent iki šeštadienio lietaus neprognozuojama.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Vygantas Keturakis sako, kad ūkininkai susidūrė su dilema. Tie, kurie baigę sėją ir jų pasėliai jau išdygę, ramūs. Kurie dar nesėjo rapsų, svarsto, ar sėti dabar ir likti nepurškus pasėlių, ar laukti lietaus.

„Kiekvienas taikosi prie aplinkybių“, – sako jis.

Pasak V. Keturakio, dabar didelė problema sėjantiesiems rapsus – kad veiktų chemijos priemonės, reikia drėgmės.

Statistika

  • Pernai mūsų krašte kilo septyni miško gaisrai: du valstybiniuose ir penki – privačiuose miškuose. Jų metu išdegė apie 1,45 hektaro miško. Bene didžiausias gaisras kilo Raguvos miškuose – degė apie 80 arų.
  • Šiemet jau buvo du miško gaisrai Gegužinės ir Paežerio girininkijose, kurių metu degė 0,44 hektaro miško. O šį antradienį ugniagesiams teko net dukart važiuoti gesinti įsiplieskusios miško paklotės: Rokiškio rajono savivaldybės Uljanavos kaimo apylinkėse esančioje sodo bendrijoje, kur ugnis jau buvo apėmusi kelis medžius, ir Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos Sargėnų kaime.

 

Daiva SAVICKIENĖ

Sekunde.lt

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto