Į Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų baziliką prie stebuklingojo Dievo Motinos Marijos su kūdikiu paveikslo pasimelsti ateinantys tikintieji dabar sustoja ir ties kitu meno kūriniu – tik praėjusį savaitgalį atidengtu šventuoju paskelbto popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslu.
Kol kas bazilikos šoninio altoriaus apačioje pastatytas šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslas per Žolinę bus iškilmingai pašventintas ir atsidurs jam numatytoje vietoje – pakabintas altoriaus viršuje, kone bažnyčios palubėje.
Bazilikos klebono Gedimino Jankūno teigimu, tai ne tik Panevėžio vyskupijoje, bet ir visoje Lietuvoje pirmasis akcentas, skirtas Jonui Pauliui II kaip šventajam.
Vilnietės dailininkės Aušrelės Ratkevičienės tapybos darbu tikintieji galės pasigrožėti iki Žolinės atlaidų rugpjūčio 15-osios. Kol kas šoninio altoriaus apačioje pastatytas paveikslas per didžiausią Krekenavos šventę, sutraukiančią tūkstančius tikinčiųjų, bus iškilmingai pašventintas ir atsidurs jam numatytoje vietoje – pakabintas altoriaus viršuje, kone bažnyčios palubėje.
„Puošni altoriaus meninė siena vaizduoja dangiškąją bažnyčią. Kieno nors atvaizdo eksponavimas joje yra tarsi to žmogaus sutapatinimas su dangaus sfera. Popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslas altoriuje – ženklas, kad jis yra dangiškoje bažnyčioje tarp dangaus šventųjų“, – teigė kun. G. Jankūnas.
Jau kone trys dešimtmečiai šoniniai altoriai bažnyčiose nebeatlieka savo pirminės funkcijos ir telikę kaip meninės erdvės. Po Vatikano 2-ojo susirinkimo sugrįžta prie liturginių normų ir ištakų, kad maldos namuose turi būti tik vienas altorius, prie kurio aukojamos šv. Mišios. Lietuvoje šv. Mišių aukai šoniniai altoriai nebenaudojami nuo 1986-ųjų.
Patikėjo grafikei
Idėja Krekenavos baziliką papuošti popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslu jos klebonui G. Jankūnui gimė maždaug prieš metus. Numanydamas, kad popiežius bus paskelbtas šventuoju, dvasininkas suko galvą, kaip bazilikoje, kuri yra ir Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalis, įprasminti šį įvykį.
Kol kartą apie tai prasitarus vienoje piligrimų kelionėje sutiktam keliautojui, šis rekomendavo vilnietę dailininkę, garsią portretistę, pašto ženklų „Žymūs žmonės“ autorę Aušrelę Ratkevičienę.
Dvasininkui imponavo, kad pasiūlytoji dailininkė – ne tik žinoma menininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, bet ir tikintis žmogus, sugebėsiantis perteikti sakralaus paveikslo nuotaiką.
A. Ratkevičienę toks pasiūlymas apstulbino ir nepaprastai pradžiugino. Menininkė pirmą kartą apsilankė bazilikoje, įvertino jos erdvę ir aplinką, kurioje kartų kartoms bus eksponuojamas kūrinys.
Pozavo artimieji
Dailininkė sako surinkusi krūvą popiežiaus Jono Pauliaus II nuotraukų, tačiau susidūrė su nenumatytu sunkumu.
„Reikėjo, kad popiežius iš paveikslo žvelgtų į centrinį altorių, o kone visose nuotraukose jo žvilgsnis nukreiptas į priešingą pusę“, – pasakojo A. Ratkevičienė.
Maža to, anot jos, daugelyje nuotraukų popiežius nufotografuotas tik iki pusės, o klebonas užsakė nutapyti jį stovintį. Todėl dailininkė, kad įtaigiai pavaizduotų popiežiaus šilko apdaro krentančias klostes, pagautų šviesos niuansus, tapydavo jai pozuojančius dvasininko drabužiais apsirengusius artimuosius.
Menininkė eskizus siuntė įvertinti bazilikos klebonui, o pagal jo pasirinktąjį pradėtą tapyti paveikslą fotografuodavo ir nuotraukos vėlgi keliaudavo į Krekenavą.
Tapyti šiluma tiesiog spinduliuojantį popiežiaus veidą, anot A. Ratkevičienės, buvo lengva.
„Man buvo taip gera piešti popiežių, kad kai atėjo laikas atiduoti paveikslą bazilikai, buvo gaila su juo skirtis. Taip prie jo pripratau“, – pripažįsta daugiau nei pusmetį paveikslą kūrusi menininkė.
A. Ratkevičienė juokauja per Joną Paulių II atradusi Krekenavos baziliką ir dabar jaučianti trauką šiai šventovei ir pareigą ją lankyti. Negalėjusi atvykti į Krekenavą praėjusį sekmadienį, kai buvo atidengtas jos darbas, autorė žada būtinai dalyvauti jo šventinimo iškilmėse rugpjūtį.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
