Panevėžio savivaldybės įmonės „Aukštaitijos vandenys“ buvęs generalinis direktorius, pavaldinių už akių vadintas generolu, Rimantas Liepa teismo siunčiamas į Pataisos namus.
R.Liepa ginasi negalėjęs būti nusikaltimo organizatoriumi, neva net ir būdamas generaliniu direktoriumi nežinojo „Aukštaitijos vandenų“ už ES paramą vykdomo projekto užkulisių. U.Mikaliūno nuotr.
Pripažino nusikaltimo organizatoriumi
Panevėžio savivaldybės įmonėje „Aukštaitijos vandenys“ pats generalinis direktorius subūrė grupę, kad pasisemtų į kišenę iš Europos Sąjungos ir valstybės iždo. Netgi tada, kai STT pareigūnai atskleidė įžūlią aferą, miesto vadovai dar porą metų nesiryžo Rimanto Liepos atleisti iš pareigų ir piktinosi gėdinami, kad dangsto susitepusį monopolininkės vadovą. Iliuzijas, kad R. Liepa tebuvo aplinkybių auka, išsklaidė Panevėžio apylinkės teismas.
„Aukštaitijos vandenų“ buvęs generalinis direktorius, pavaldinių už akių vadintas generolu, 1997-ųjų Panevėžio meras R. Liepa siunčiamas į Pataisos namus. Teismas pripažino jį piktnaudžiavus tarnyba, sukčiavus, klastojus dokumentus ir nuteisė realia trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei ketveriems metams atėmė teisę dirbti vadovaujamą darbą.
Teismas konstatavo, kad R. Liepos vaidmuo buvo svarbiausias organizuojant grupę nusikalstamu būdu pasipelnyti valstybės ir Europos Sąjungos sąskaita imituojant nuotekų tinklų tiesimą Pavešėčių kaime. Pasak teismo, R. Liepa, pasinaudojęs savo užimamos aukštomis pareigomis ir organizaciniais sugebėjimais, veikdamas tiesiogiai ir netiesiogiai, įtraukė šešis kaltinamuosius į nusikalstamą veiką.
Tikina esąs nekaltas
Per visą bylos nagrinėjimo procesą R. Liepą savo kaltę neigė. Esąs nekaltas jis įrodinėjo ir išklausęs nuosprendį.
„Aš teismui paskutiniame žodyje sakiau: nedariau to, ką apie mane sako. Deja, teisėja turbūt neturėjo laiko iki galo įsiskaityti arba jai kas nors iš šono turėjo įtakos“, – tikino nuteistas buvęs įmonės vadovas.
R. Liepa ginasi negalėjęs būti nusikaltimo organizatoriumi, neva net ir būdamas generaliniu direktoriumi nežinojo „Aukštaitijos vandenų“ už ES paramą vykdomo projekto užkulisių.
„Aš nieko neorganizavau. Organizatorius čia yra STT ir prokuratūra. Jie organizavo tyrimą ir viską dėliojo. Noriu pasakyti, kad aš Pavešėčiuose nei buvau, nei žiūrėjau, nei man priklausė tai daryti. Tai priklausė statybos direktoriui“, – teigė R. Liepa.
Anot jo, statybos direktorius generaliniam atsiskaito kas mėnesį ar ketvirtį, bet ne kasdien eina pas viršininką atsiklausti, kaip dirbti.
„Aukštaitijos vandenų“ statybos direktorius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Panevėžio skyriaus pirmininkas ir miesto Tarybos narys Sigitas Činga šioje byloje apklaustas kaip liudininkas.
Pasak R. Liepos, jo pavaldinys liudininku buvo todėl, „kad to reikėjo“. Ar nuosprendį, keleriems metams jam atimantį laisvę, skųs, nuteistasis tvirtino negalintis atsakyti. Esą tolesni veiksmai – tik jo advokatų rankose.
„Tarp teisingumo ir teisybės nebūtinai lygybės ženklas. Marijos žemėje visko galima tikėtis. Dabar nieko nesiruošiu daryti. Advokatai buvo normaliai išnagrinėję bylą, pateikę visus reikalingus įrodymus. Jie, o ne aš, dabar spręs, ką toliau daryti.
Teismas sakė pinigus grąžins žmonai tada, kai aš atsisėsiu. Tai dėl to, kad aš neskųsčiau“, – piktinosi nuteistasis.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Liepai paskirtas 20 tūkst. Lt užstatas nuosprendžiui įsiteisėjus bus grąžintas pinigus sumokėjusiai jo sutuoktinei.
Sveikata ne rodiklis
Buvęs „Aukštaitijos vandenų“ vadovas šiuo metu – bedarbis, gyvenantis iš neįgalumo pensijos. R. Liepą iš generalinio direktoriaus kėdės dar 2011-ųjų kovą išvertė ikiteisminį tyrimą pradėję STT pareigūnai. Nors kol vyko tyrimas teismas jį buvo nušalinęs nuo pareigų, Panevėžio savivaldybė atleisti pasiryžo tik 2013-ųjų kovą. Visą tą laiką miesto meras Vitalijus Satkevičius, ne kartą ragintas ieškoti „Aukštaitijos vandenims“ naujo direktoriaus į korupcija įtarto ir nušalinto R. Liepos vietą, nuolatos gynėsi, esą įtariamieji nekalti, kol to nenusprendė teismas.
Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios R. Liepai du kartus teko rimtai gydytis. Kaltinamasis teigia į ligoninę širdies operacijai atgulęs iš karto po to, kai jam buvo leista susipažinti su STT Panevėžio valdybos pareigūnų surinkta tyrimo medžiaga. Vėliau R. Liepą pakirto galvos smegenų žievės uždegimas.
„O ką, manote kalėjimuose niekas nemiršta? Man Apygardos teisme, kai skundžiau nušalinimą nuo pareigų, teisėjas į akis pasakė, kad šitoje byloje sveikata nėra joks rodiklis“, – išklausęs nuosprendį apmaudą liejo R. Liepa.
Kelia juoką
R. Liepos argumentai, esą afera buvo daroma jam už nugaros, pavaldiniams kelia juoką.
„Generalinis direktorius žinojo viską ir, ko gero, daugiau nei aš“, – „Sekundei“ teigė „Aukštaitijos vandenų“ statybos direktorius Sigitas Činga.
Anot jo, R. Liepa dalyvaudavo ne tik kartą per mėnesį vykdavusiuose vadovų, bet ir kas savaitę ar dvi šaukiamuose gamybiniuose pasitarimuose.
„Mano darbas buvo išimti statybos leidimus, rangovui perduoti techninį projektą ir statybvietę bei teikti ataskaitas projektų valdymo agentūrai. O visas sąskaitas galėjo pasirašyti tik generalinis direktorius arba jo įgalioti asmenys – finansininkas ir projektų valdymo grupės vadovas, techninę priežiūrą vykdžiau irgi ne aš, o konkursą laimėjusi Z. Vezbergo vadovaujama „Technik Lt“, – pasakojo S. Činga.
Patuštins sąskaitas
Iš visos buvusio generalinio direktoriaus organizuotos nusikalstamos grupės už grotų pasiųstas tik jis. Kartu su R. Liepa į teisiamųjų suolą sėdusiam Panevėžio statybos tresto filialo įmonės „Gerbusta“ vyriausiajam inžinieriui 35-erių Kęstučiui Kastrickui skirta 26 tūkst. Lt bauda, tačiau į paskirtą bausmę įskaičiavus dešimties dienų sulaikymą ikiteisminio tyrimo pradžioje nuteistajam liko sumokėti 23 400 Lt.
Iš visos R.Liepos organizuotos nusikalstamos grupės už grotų pasiųstas tik jis. Kiti atsipirko piniginėmis baudomis, vienam iš septynių sėdusiųjų į teisiamųjų suolą baudžiamosios atsakomybės pavyko išvengti už jį laidavus žmonai. U.Mikaliūno nuotr.
Tos pačios įmonės statybos darbų vadovui 64-erių Mykolui Jurgaičiui skirta 19 500 Lt bauda, jo kolegai 57-erių Juozui Česnakui – 17420 Lt.
„Aukštaitijos vandenų“ meistrui 62-ejų Virgilijui Jonui Gečiauskui, teismo sprendimu, skirta 13 tūkst. Lt bauda. Įskaičiavus dienas, kol buvo sulaikytas, V. J. Gečiauskui lieka sumokėti 12 740 Lt.
„Aukštutinių statybos technologijų“ bendrovės vadovui Dariui Simanavičiui, kurio privačiame sklype buvo imituojami vandentiekio tinklų tiesimo darbai, teismas skyrė 25 740 Lt baudą. Teismui nagrinėjant bylą D. Simanavičius teigė tapęs aplinkybių auka. Paveldėtame žemės sklype Pavešėčių kaime D. Simanavičius už iš banko paimtą paskolą pats nutiesęs vandentiekio ir nuotekų trasą, jam kainavusią apie 180 tūkst. Lt. Sklypo šeimininkas tikėjosi, kad ateityje trasą iš jo išpirks „Aukštaitijos vandenys“ arba pats ją eksploatuos ir rinks mokesčius iš gyventojų. Kai į jo sklypą atsikraustė „Aukštaitijos vandenų“ skelbtą konkursą vandentiekio ir nuotekų tinklams tiesti laimėjusios „Gerbustos“ darbininkai, D. Simanavičius teigia pareikalavęs kompensacijos – sutarė dėl 120 tūkst. Lt, esą jis siekė ne pasipelnyti, o tik atgauti bent dalį į trasą investuotų lėšų. STT pareigūnams susidomėjus, kaip vykdomi darbai, D. Simanavičius liko be pažadėtųjų pinigų.
„Mano nuomone, tai yra dviejų šalių civiliniai santykiai, o turintys teisinį išprusimą tą pačią situaciją mato kitaip“, – po nuosprendžio svarstė D. Simanavičius.
Jis teigė dar pasitarsiantis su advokatu, ar nuosprendį skųs aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismui. Tam nuteistieji turi dvidešimt dienų.
Patikėjo žmonai
Vienintelis baudžiamosios atsakomybės išvengė bendrovės „Technik LT“ direktorius Zenonas Vezbergas. Organizuotai grupei nepriklausęs Z. Vezbergas kaltintas netinkamai atlikęs savo pareigas, tai yra kaip ekspertų grupės vadovas pasirašė darbų atlikimo akte, tuo patvirtindamas „Gerbūstos“ statybos darbų vadovo M. Jurgaičio įrašytus neteisingus duomenis apie tariamai atliktus darbus
Baudžiamoji byla Z. Vezbergui nutraukta už jį laidavus Nijolei Vezbergienei. Žmona dvejus metus bus atsakinga už tai, kad sutuoktinis nenusikalstų. Z. Vezbergui paskirta į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 1300 Lt.
Sėmėsi iš Europos kišenės
Ikiteisminį tyrimą atlikę STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad prieš trejus metus nuotekų tinklų tiesimas Panevėžio rajono Pavešėčių kaime buvo tik imituojamas.
Šie tinklai jau buvo nutiesti, tik neužregistruoti dokumentuose. Todėl buvo suregztas planas, kaip sukčiaujant ir klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba pasipelnyti iš valstybės ir ES Sanglaudos fondo.
„Aukštaitijos vandenims“ susitarus su Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vadovais, į rengiamą 1,8 mln. vertės sąmatą buvo įtraukta jau nutiesta nuotekų linija D. Simanavičiaus sklype Pavešėčių kaime.
Rangovai tik imitavo darbus, o kad įtikintų tikrintojus, iškasė griovį ir šalia paguldė vamzdį. Suklastojus darbų atlikimo aktus bei kitus dokumentus, pavyko gauti ES paramą.
Suklastojus dokumentus, beliko gauti užmokestį už neatliktus darbus ir nesunaudotas medžiagas. Tačiau iki galo padaryti nusikaltimo nespėta klastotojus išaiškinus STT Panevėžio valdybos agentams.
Išaiškėjus nusikaltimui Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, administruojanti ES lėšas, sustabdė šiam projektui skirtą finansavimą.
Galimos aferos autoriams ir vykdytojams apgaule pavyko užvaldyti apie 133 tūkst. Lt.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
