Lietuvos banko apklausa parodė, kad beveik pusė šalies namų ūkių (48 proc.) neplanuoja svarbiausių šeimos pajamų ir išlaidų per artimiausią pusmetį, o apie trečdalį (30 proc.) namų ūkių per mėnesį nieko nesutaupo. Galima iš karto kalbėti apie tai, kas akivaizdu: nėra ką taupyti, nėra ir ką planuoti. Vis dėlto kito tyrimo rezultatai leidžia daryti kitokią prielaidą.
Prieš kelerius metus pristatęs elektroninės bankininkystės paslaugą „Finansų planuotojas“, klientams padedančią stebėti ir planuoti kasdienes išlaidas, SEB bankas išanalizavo per 2013 m. ja besinaudojusių žmonių požymius bei įpročius. Nors tyrimas nereprezentatyvus, nes apima tik banko klientus, jis atskleidžia tam tikrą ryšį tarp to, kokias pajamas gyventojai gauna, ir kokios finansinės drausmės jie laikosi.
Visų pirma, minėta paslauga dažniau naudojosi didesnes pajamas gaunantys asmenys. Antra, tarp jų yra kelis kartus daugiau turinčių santaupų ar kitų investavimo priemonių. Bet įdomiau tai, kad ta pati tendencija galioja gaunančių mažesnes negu 1,5 tūkst. litų pajamas per mėnesį kategorijoje – jie dažniau yra sukaupę finansinio turto, naudojasi įvairesnėmis taupymo priemonėmis.
SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė daro išvadą, kad mažos pajamos ne visada yra vienintelis veiksnys, ribojantis galimybes taupyti. „Viena pagrindinių finansų valdymo klaidų yra neturėti santaupų. Vadinasi, savo išlaidas kontroliuojantys žmonės dažniau šios klaidos išvengia“, – teigė ji.
Beje, Lietuvos banko apklausa taip pat atskleidė, kad pasitempti santaupų srityje gali skatinti ne tik kruopštus asmeninių finansų planavimas, bet ir prisiimti įsipareigojimai. Nors gana didelė įsipareigojimų neturinčių namų ūkių dalis kaupia lėšas, dar dažniau pavyksta sutaupyti šeimoms, kurios turi būsto paskolą ar naudojasi finansinės nuomos paslauga.
