Pamenate ryškiaspalvius, žibančius grupės ABBA kostiumus? Buvę jos nariai neseniai atskleidė, kad šią aprangą rinkosi ne tik siekdami prikaustyti gerbėjų dėmesį, bet ir sumažinti savo mokamus mokesčius. Pagal švedų taisykles išlaidos kasdieniame gyvenime nenešiojamiems darbo drabužiams nebuvo apmokestintos.
Ne visi pavyzdžiai taip ryškiai iliustruoja, kaip mokesčiai nulemia (tiksliau – iškreipia) žmonių pasirinkimus, kaip grupės ABBA kostiumai. Tačiau visuomenė su dilemomis susiduria kasdien: taupyti ar vartoti, pirkti būstą ar kaupti vaikų mokslams, dirbti ar gyventi iš pašalpos – visais šiais atvejais priimant sprendimus didžiulę įtaką turi mokesčiai. Jeigu kiti veiksniai neatsveria, kartais mažesnis ar didesnis tarifas gali būti lemiamas, nes mes iš prigimties linkę rinktis efektyviausius sprendimus.
Pasirinkimus iškreipiantys mokesčiai keičia ne tik konkrečių žmonių likimą – jie nulemia ir visuomenės, net civilizacijos raidos kryptį. Kaip teigia mokesčių istorikas Charlesas Adamsas, apmokestindami turime reikalą su ugnimi, ir be tinkamos kontrolės bei priežiūros galime lengvai sudeginti viską, ką ligi šiol pastatėme, ir mūsų viltys turėti geresnį pasaulį gali išsisklaidyti tarsi dūmai.
Ar politikai žino apie šį pavojų ir jį įvertina? Deja, diskutuodami apie mokesčius jie stengiasi kalbėti tik apie pačią idėją, bet ignoruoja jos įgyvendinimą ir mokesčių įtaką realiems žmonių pasirinkimams. Pavyzdžiui, neseniai Lietuvoje siūlyta įvesti vadinamąjį traškučių mokestį, tačiau idėjos autorius nenori diskutuoti nei apie tai, kokie konkretūs produktai būtų apmokestinti ir kokiu tarifu, nei apie padarinius pramonei ir prekybai. Juk svarbi ne tik pradinė idėja – konkretus jos įgyvendinimas ir padariniai gal net reikšmingesni, nes gali visiškai prieštarauti pirminiam tikslui.
Štai prieš šešetą metų „Pringles“ gamintojai bylinėjosi su Jungtinės Karalystės mokesčių inspekcija ir teigė, kad tai ne bulvių traškučiai, kuriems galiotų standartinis PVM tarifas, o sausainiai ar paplotėliai, kurie neapmokestinami PVM. Apeliuota į tai, kad bulvės sudaro 42 proc. šių gaminių sudėties, be to, jie gaminami iš tešlos ir yra vienodos spalvos bei formos ir tuo skiriasi nuo įprastų bulvių traškučių. Tampa akivaizdu, kad, kai kalbama ne apie abstrakčią idėją „apmokestinti traškučius“ arba „neapmokestinti maisto“, reikalai tampa daug sudėtingesni ir reikalauja didžiulės protinės mokesčių konsultantų ir teisininkų mankštos. 2008 m. „Pringles“ gamintojai įtikino Londono aukščiausiąjį teismą, kad jų produkcija – ne traškučiai, tačiau po metų vis dėlto pralaimėjo bylą apeliaciniame teisme.
Senovės Egipte mokesčių rinkėjai laisvai užeidavo į žmonių namus, o šiandienėje Lietuvoje siūloma leisti gauti visą informaciją apiegyventojų banko sąskaitas.
Kai Lietuvoje kalbama apie atvejus, kaip mokesčiai iškreipia žmonių elgesį, dažnai manoma, kad tai rodo tautiečių „sąmoningumo stoką“ arba yra tik lietuviams būdingas bruožas. Tačiau taip nėra. Taip darė švedai dainininkai prieš keturis dešimtmečius. Taip elgėsi senovės egiptiečiai prieš 4000 metų, kai stengėsi išvengti aliejaus mokesčio ir po kelis kartus naudojo tą patį aliejų. Kadangi tai daryti buvo uždrausta, mokesčių rinkėjai galėdavo laisvai užeiti į egiptiečių namus ir tikrinti, ar šie nenusižengia taisyklėms. Senovės Egipte mokesčių rinkėjai laisvai užeidavo į žmonių namus, o šiandienėje Lietuvoje siūloma leisti mokesčių inspektoriams neturint net mažiausio preteksto gauti visą informaciją apie gyventojų banko sąskaitas. Plus ça change, plus c’est la même chose…
Iš tiesų, visa mokesčių istorija yra ir istorija, kaip jie iškreipdavo žmonių elgesį. Kai Anglijoje buvo apmokestinti langai, imta statyti namus su mažiau langų. Prireikė pusantro amžiaus, kad ydingas mokestis būtų panaikintas dėl pavojaus žmonių sveikatai. Kai toje pat šalyje buvo apmokestintos plytos, jas imta gaminti didesnes; kai buvo apmokestinti raštuoti tapetai, pereita prie vienspalvių, o raštai tapyti jau ant išklijuotų sienų.
Lietuvoje pastebimas neretai mokesčių nulemtas žmonių elgesys tėra visos mokesčių istorijos tąsa: kai kas renkasi gyventi iš pašalpų, nes darbo pajamos per daug apmokestintos, kai kas investuoja į vienokią įrangą, nes kitokiai negaliotų mažesnio pelno mokesčio taisyklė investicijų projektams. Mokėtojams norisi palinkėti, kad politikų kuriami mokesčiai kuo mažiau iškreiptų jų elgesį, kad spręsdami visų pirma galvotume, kuriuo keliu teisinga eiti mums, o ne kur link mus kreipia įstatymai.
