Beveik neabejotina, kad Dalia Grybauskaitė vėl laimės prezidento rinkimus. Reikia itin lakios vaizduotės sugalvoti scenarijui, kuris užkirstų per pirmą kadenciją nedaug populiarumo praradusiai politikei S. Daukanto aikštės rūmuose likti dar penkeriems metams.
Gerokai įdomesnis klausimas, ar D. Grybauskaitė kaip prezidentė paliks pėdsaką Lietuvos istorijoje? Ne formalų, bet šalies vadovės, iš esmės pakeitusios valstybės raidą. Ji tai bandė daryti per pirmą kadenciją. Tačiau penkerių metų nepakako, be to, ir pati klūpinėjo. Antrą kartą laimėjusi rinkimus D. Grybauskaitė įgytų nebeturinčio ko prarasti žmogaus statusą, o tikram reformatoriui tai – didžiulė privilegija.
Pradėkime nuo motyvacijos. D. Grybauskaitė susikūrė kietos rankos pasiilgusių paprastų žmonių, daugiausia gyvenančių provincijoje, vadovės (tiksliau, valdovės) įvaizdį. Tai reikėtų keisti. Po rinkimų matysime, kiek balsų, palyginti su 2009-aisiais, ji neteko. Ir tai bus būtent ta elektorato dalis, kurios lūkesčių prezidentė nepatenkino. To nepadarė pirmiausia todėl, kad tie lūkesčiai iš esmės nepagrįsti.
Dabar D. Grybauskaitė turėtų grąžinti skolą tiems, kurie ją rinko prieš penkerius metus ir palaikys dabar. Rinksis racionaliai ir apgalvotai. Tą racionalumą galima apibūdinti nuo „vienintelė ne „sistemos“ atstovė“ iki „mažiausia blogybė iš visų“. Šie rinkėjai gegužės 11 d. D. Grybauskaitei balsus atiduos ne už pirmos kadencijos pasiekimus, bet pirmiausia dėl to, kad likę kandidatai nesuteikia absoliučiai jokios vilties. Pateisinti šių rinkėjų lūkesčius ir galėtų būti didžiausia naujos senos prezidentės motyvacija.
Kaip tai padaryti? Pirmiausia, nebekreipti dėmesio į reitingus. Kaip šiame numeryje atskleidžia žurnalas IQ, didžiausi D. Grybauskaitės reitingų nuosmukiai užfiksuoti po nevienareikšmiškai vertintų įvykių.
Daugiausia populiarumo ji neteko neprileisdama kai kurių Darbo partijos veikėjų į ministrų postus ir žlugus „Snoro“ bankui. Tačiau būtent ši reitingo taškų auka suteikė vertę visuomenei. Lietuvos bankas (ir prezidentės teikimu paskirtas jo valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas) tapo kone sėkmingiausiai pertvarkyta institucija, kuri ryžtingai išoperavo bankų sistemos auglius ir, tikėtina, sklandžiai susitvarkys su euro įvedimo namų darbais.
Mūšis su netinkamais kandidatais į ministrus netrukus turėtų pasikartoti. Laimėjusi rinkimus D. Grybauskaitė gaus progą pakoreguoti ministrų kabineto sudėtį. Tai būtų šansas išdraskyti aplink ES pinigus skirstančias institucijas vėl rezgamą voratinklį. Idealus, bet sunkiai įmanomas variantas būtų Vyriausybė be labiausiai susikompromitavusių dabartinės koalicijos partnerių. Galbūt technokratiškesnė, bet veiksni, nes apsnūdusi dabartinė artėjant savivaldybių ir Seimo rinkimams bus kone paralyžiuota.
Antrą kartą ryškesnį reitingų nuosmukį D. Grybauskaitė patyrė po vadinamojo valstybės paslapčių atskleidimo skandalo ir kratų naujienų agentūros BNS redakcijoje bei redaktorių namuose. Tai buvo vienas juodžiausių periodų per penkerių metų kadenciją – tarsi nuodų kokteilis, suplaktas su politinėmis intrigomis, jėgos žinybų nekompetencija, dvejopais standartais ir net demokratijos principų pamynimu. Šioje istorijoje net nebuvo surastas atpirkimo ožys, ką jau kalbėti apie padarytas išvadas.
Antrą kartą laimėjusi rinkimus D. Grybauskaitė įgytų nebeturinčio ko prarasti žmogaus statusą, o tikram reformatoriui tai – didžiulė privilegija.
Būtent teisėtvarkos frontas, kuriame vos išrinkta prezidentė ėmėsi ryžtingų veiksmų, ir dabar reikalauja permainų. Korupcija ir teisingumo stoka yra visų visuomenės sluoksnių skaudulys, ir turėdama realią įtaką teisėtvarkos institucijų veiklai D. Grybauskaitė galėjo bei ateityje galėtų nuveikti dar daugiau. Ne viskas beviltiška. Šį tą padaryti pavyko kovojant su pareigūnų korupcija. Akivaizdžios permainos matyti policijoje, teisėjų korpusas taip pat valytas ir atnaujintas, nors rezultatai ryškūs ne visur ir regimi ne visiems.
Kai kurių teisėsaugos institucijų vadovai yra tiesiog per silpnos asmenybės. Kaip rašome straipsnyje „Gero prezidento receptai“, šalies vadovė svarbiausioms jėgos žinyboms turėtų ieškoti ne lojalių, bet savarankiškai sugebančių dirbti profesionalų, kurie pagaliau įrodytų, kad Lietuvoje teisingumo gynėjai gali būti nepriklausomi ir visiems vienodai reiklūs.
Skolą rinkėjams D. Grybauskaitė galėtų pradėti mokėti jau artimiausiais mėnesiais. Jei taptų teisėtvarkos nepriklausomybės garantu. Jei sugebėtų iškelti ir apginti aukštesnius politinės moralės ir profesionalumo standartus. Bent jau Vyriausybės narių ir svarbiausių institucijų vadovų.
