Kiekvieną pavasarį, vos pradžiūvus laukams, ugniagesiai gelbėtojai stoja į kovą su žolės gaisrais. Degintojų negąsdina nei baudos, nei tris kartus padidinta atsakomybė už gamtai padarytą žalą. Vien balandžio 1-ąją mieste ir rajone užregistruota 12 gaisrų, kilusių dėl žolės ir šiukšlių deginimo: mieste tokių buvo keturi, o rajone – net aštuoni.
Dega didžiuliai plotai
Didelis gaisras kilo Varpučių kaime. Čia vos nesupleškėjo gyvenamasis namas.
Nuo deginamų šiukšlių užsiliepsnojus žolei liepsnos liežuviai pasiekė ir sodybą. Užsidegė gyvenamasis namas, lauko rūsys, ūkinis pastatas ir jame sukrauti šiaudai. Per gaisrą apdegė namo stogas, daržinės sienos, visiškai sudegė lauko rūsio medinės konstrukcijos. Išdegė septyni hektarai žolės. Įvykis tiriamas.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė sako, kad šiemet gesinti gaisrų į atviras teritorijas ugniagesiai Panevėžio mieste jau vyko 80 kartų, o rajone – 84. Pernai tuo laiku mieste buvo tik aštuoni gaisrai, o rajone – nė vieno.
Specialistės teigimu, mieste didelis galvos skausmas yra Molainių gatvės pabaiga. Čia kone kasmet dega didžiuliai žolės plotai.
Siekiant sustabdyti neatsakingus žolės degintojus, rajone buvo surengti trys reidai, bet kol kas neišaiškintas nė vienas padegėjas.
Padidino žalą
Aplinkos ministerija skelbiasi vis griežčiau kovojanti su pavasariniais žolės gaisrais. Pastebima, kad išdeginti laukų plotai siejami su kraštovaizdžio estetika, augalų sunaikinimu, tačiau didžiausia žala padaroma biologinei įvairovei – per gaisrus žūsta gyvūnija. Daugelis pavasarį aptinkamų augalų ir gyvūnų rūšių vegetuoja ar būna aktyvios labai trumpai, per tą laiką turi peržydėti, subrandinti sėklas ar palikti palikuonis. Liepsnos visa tai sunaikina.
Kvadratiniame metre sudega iki tūkstančio augalų sėklų, nudega jų daigai, pražūsta dešimtys vabzdžių. Kiekvienoje pievoje sudega bent keletas kiškių jauniklių, šimtai neršti keliaujančių varlių. Jei gaisrai teritorijoje kartojasi kasmet, ji praranda savo pirminę vertę, joje ilgainiui pradeda vyrauti vietovei nebūdingos rūšys. Kadangi nemažai žolės gaisruose žūstančių augalų ar gyvūnų rūšių yra retos, žala dar pavojingesnė.
Kovo 12 dieną tris kartus padidinta administracinė atsakomybė už žolės deginimą. Iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1 000 Lt žalą, dabar teks mokėti 3 000 Lt. Jei gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, žala gali siekti ir dešimtis tūkstančių litų.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjas Antanas Gailiušis sako, kad šiemet užfiksuotas vienas atvejis (sodų bendrijoje nuo deginamų šakų užsidegė žolė), kai yra tikimybė nustatyti gaisro kaltininką, tačiau jo kol kas neturima – aiškinamasi, kas kaltas.
A. Gailiušio manymu, pastaraisiais metais žolė deginama rečiau, nes ir nedirbamos žemės yra mažiau. Be to, dažniau kyla galbūt netyčiniai gaisrai – užkuriamas laužas paliekamas be priežiūros.
***
Faktai
Ūkininkai už žolės deginimą rizikuoja gauti ne tik baudą, bet ir netekti tiesioginių išmokų. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pernai Panevėžio rajone užregistruoti penki žolės deginimo atvejai, iš kurių trys pasitvirtino, tačiau šių plotų niekas nedeklaravo.
Šiemet iki balandžio 1 dienos Panevėžio rajone užregistruota 11 deginimo atvejų, iš kurių visi pasitvirtino.
Sankcijos šiuo atveju būtų taikomos 2014 metų paraiškoms (deklaravimas prasidės balandžio viduryje).
Daiva SAVICKIENĖ
