Mažėjant studentų vidiniai karai drebina ne tik Panevėžio kolegiją. Tačiau nuo 2009-ųjų, kai įsigaliojo dabartinis Aukštojo mokslo ir studijų įstatymas, ši aukštoji tapo pirmąja, kurios direktorius sulaukė nuobaudos.
Nuobauda direktoriui gaisrą Aukštaitijos sostinės kolegijoje užgesino pusmečiui. Konfliktuojančios pusės ginklus sudėjo ministerijos pamokytos negąsdinti potencialių būsimųjų studentų.
Nesišnekėjimu su pavaldiniais, vykdoma abejotina reforma, etatų saviems steigimu Panevėžio kolegijos profesinės sąjungos kaltintas direktorius Egidijus Žukauskas išsaugojo savo kėdę, tačiau sulaukė pastabos. Tokį sprendimą šią savaitę prieš pat vizitą pas švietimo ir mokslo ministrą priėmė aukščiausia kolegijos valdžia – devynių narių taryba, vadovaujama Vilniaus universiteto profesoriaus Benjamino Pladžio.
Metus galiosianti nuobauda E. Žukauskui gerokai kirs per kišenę. Nubaustas vadovas neteko teisės ir į priedus ir priemokas, siekusius 75 proc. jo atlyginimo.
Direktoriaus atstatydinimo kategoriškai reikalavusi profesinė sąjunga nutilo. Po susitikimo ministerijoje jos atstovai sutiko pusmetį nebeeskaluoti aukštojoje mokykloje susiklosčiusios įtemptos situacijos.
Paliaubų, nors ir laikinų, iš konfliktuojančių pusių pareikalavusi Švietimo ir mokslo ministerija perspėjo, kad piketais prasiveržiantys nesutarimai kasa duobę aukštajai mokyklai.
Panevėžiečiai ne išskirtiniai
Direktoriui skirti drausminę nuobaudą kolegijos tarybai rekomendavo auditą įstaigoje atlikusi Švietimo ir mokslo ministerija. Vis dėlto ministras Dainius Pavalkis pabrėžė, kad dėl į viešus piketus peraugusio vidinio konflikto kaltas ne vienas direktorius.
„Čia kaip šeimoje, nebūna tik viena pusė kalta. Nebuvo visiškai teisus direktorius, bet atsakomybę turėtų prisiimti ir taryba, galbūt per vėlai įsikišusi į problemų sprendimą, be abejo, ir profesinė sąjunga. Jeigu ji įeis į obstrukcinę poziciją be užuolankų ir kompromisų, galime pradėti kelti klausimą dėl Panevėžio kolegijos tolesnio gyvavimo“, – mano D. Pavalkis.
Ministerijos vadovai kolegijos atstovams leido suprasti, kad nesutardami kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Anot D. Pavalkio, jauni žmonės jautriai reaguoja į įtampą ir į mokyklą, konfliktus sprendžiančią viešai ir protesto akcijomis, paprasčiausiai nestos.
Vis dėlto, pasak ministro, Panevėžio kolegijos situacija nėra išskirtinė. Įtempta situacija ir Marijampolės, Klaipėdos kolegijose.
„Ten, kur mažėja studentų, iš karto kyla klausimas dėl perteklinių darbuotojų ir patalpų. Kad įstaiga išgyventų, infrastruktūrą mažinanti administracija susiduria su pakankamu pasipriešinimu ir nepritarimu“, – „Sekundei“ teigė švietimo ministras.
Nepaisant aukštosiose kunkuliuojančių konfliktų, Panevėžio kolegija įeis į istoriją. Nuo 2009-ųjų, kai įsigaliojo dabartinis Aukštojo mokslo ir studijų įstatymas, nė vienos kolegijos direktorius ir nė vieno universiteto rektorius lig šiol nebuvo nubaustas savo įstaigos tarybos.
Ministro nuomone, kitose konfliktų purtytose įstaigose į savas vietas visus sustatė jaunimas.
„Marijampolės kolegijoje labai aiškią poziciją užėmė studentų sąjunga. Ji vienareikšmiškai, nedviprasmiškai, pasisakė, ko nori, ką galvoja. Išsakė savo pilietinę poziciją ir iš karto dėstytojus, administraciją ir kolegijos tarybą pastatė į vietą. Nes mes dirbame ne dėl dėstytojų, o dėl studentų. Panevėžyje pritrūko jaunimo pozicijos“, – mano D. Pavalkis.
Ministro nuomone, nuobauda direktoriui gaisrą Aukštaitijos sostinės kolegijoje užgesino pusmečiui. Konfliktuojančios pusės ginklus sudėjo ministerijos pamokytos negąsdinti potencialių būsimųjų studentų.
„Gal tai nebus laikina ramybė? Per tą pusę metų įvyks rinkimai, gal kolegija, jei nepraras studentų pasitikėjimo ir surinks stojančiųjų, gaus didesnį krepšelį studijoms ir toliau gražiai gyvens. Dabar neramumai jos situaciją tik dar labiau pablogintų, pastatytų ant bedugnės krašto“, – perspėja ministras.
Laikinos paliaubos
Kolegijos tarybos sprendimą bausti direktorių istoriniu vadina ir darbuotojų profesinės sąjungos lyderis Henrikas Sinickas. Nors jos atstovai reikalavo vienintelės bausmės vadovui – atleidimo iš pareigų, H. Sinickas pripažįsta turėjęs maža vilčių, kad profesinės sąjungos taryba paklausys.
„Mes nesitikėjome, kad jį atleis, nes ir teisininkas pasakė, kad auditas nenustatė didelių finansinių pažeidimų. Nors mes turėjome kitokią nuomonę“, – teigė H. Sinickas.
Pastabos sulaukęs E. Žukauskas kurį laiką bus po ŠMM didinamuoju stiklu.
Ministerijos tikrintojų rastus pažeidimus kolegijos vadovui duotas terminas ištaisyti per pusmetį. Rugsėjį ministerija planuoja auditą pakartoti.
Apie nuobaudą direktoriui, anot H. Sinicko, bendruomenė bus informuota kitą savaitę kviečiamame visuotiniame profesinės sąjungos susirinkime. Jos lyderis neslepia, kad vis dėlto ji neišsižada pozicijos, kad E. Žukauskui per sudėtinga vadovauti kolegijai.
„Savo nuomonės neatsisakome, bet dabar artėja studentų priėmimas ir pasižadėjome, kad šito dalyko pusę metų viešai neeskaluosime, susilaikysime nuo viešų akcijų“, – pripažįsta H. Sinickas.
Profesinės sąjungos pirmininkas pergale laiko tai, jog pavyko dalį administracijos įtikinti, kad E. Žukausko idėja sunaikinti fakultetus ir jų vietoje įkurti katedras buvo klaida, aukštąją mokyklą priartinusi prie profesinės.
Prieš trejetą dienų kolegijos taikinimo komisijos, sudarytos iš keturių administracijos darbuotojų ir tiek pat profesinės sąjungos atstovų, bendru sutarimu nutarta į kolegiją grąžinti fakultetus. Ar tikrai nebeliks E. Žukausko įkurtų katedrų, neaišku. Tą turės nuspręsti aukščiau direktoriaus stovinčios akademinė bei kolegijos tarybos.
„Kadangi taikinimo taryba bendru sutarimu palaikė profesinės sąjungos siūlymą grąžinti fakultetus, vadinasi, direktorius priverstas pripažinti, kad mes esame teisūs. Nors galbūt širdyje jis tam ir nepritaria“, – sako H. Sinickas.
Direktoriui skauda širdį
Pastabos sulaukęs ir priedų metams netekęs E. Žukauskas pripažįsta, jog toks tarybos sprendimas jį skaudina. Kolegijos vadovas tvirtina visada tikėjęs ir dabar tebetikintis, kad mažėjant studentų, o kartu ir finansavimui, taip skausmingai dėstytojų įvertinta reforma yra neišvengiama.
Jo nuomone, netgi jei katedras pakeistų profesinės sąjungos siūlomi fakultetai, didelės reikšmės kolegijos darbui tai neturėtų.
„Pats studijų organizavimo principas, kad ir kaip jį pavadinsi, išlaikomas tas pats. Dabar yra katedros, antras lygmuo po jų – studijų programų komitetai. Jei taryba nuspręs, katedrų neliks, bus fakultetai“, – reikšmingo skirtumo nemato E. Žukauskas.
Jo nuomone, ministerijos auditorių nustatyti pažeidimai yra nesunkiai ištaisomi ir didelės žalos įstaigai nepadarė.
Kad auditorių atskleisti pažeidimai nėra esminiai, yra pripažinęs ir švietimo viceministras Rimantas Vaitkus. Anot jo, tokių būtų galima surasti bet kurioje aukštojoje mokykloje. Tačiau viceministras „Sekundei“ yra pripažinęs, jog jį stebina, kad kai kurių pareigybių, tokių kaip kaclerio, direktoriaus pavaduotojo, aprašymai patvirtinti tuomet, kai jau buvo atliekamas auditas. Taip pat viceministrą nustebino, kad didelė lėšų dalis nueina administracijos ir aptarnaujančio personalo darbo užmokesčiui, o pedagoginiams darbuotojams tenka tik 57 proc. darbo užmokesčio lėšų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
