Praėjusios kadencijos parlamentaras Vitas Matuzas ir įtakingas lobistas Andrius Romanovskis netrukus vėl susitiks, tik jau nebe Seime, o teismo salėje. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai bei prokurorai baigė tirti milžinišką atgarsį visuomenėje sukėlusią baudžiamąją bylą, kurioje V. Matuzas ir A. Romanovskis įtariami korupciniais nusikaltimais. Panevėžiečių pareigūnų surinkta byla atiduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Du kraštiečius – V. Matuzą ir A. Romanovskį – pažintis Vilniuje atvedė į teisiamųjų suolą.
V. Matuzas įtariamas organizavęs sukčiavimą, įgijęs didelės vertės svetimą turtą, taip pat piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir kyšininkavęs. Įtarimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant asmeninės ir turtinės naudos pareikšti ir A. Romanovskiui.
Rėmė seimūno fondą
Įtariama, kad Seimo narys ir lobistas piktnaudžiauti galėjo prisidengę 2009-aisiais įkurtu labdaros ir paramos fondu, vadovaujamu verslininko, viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ vadovo Edmondo Babensko. Oficialiai fondas nė su vienu iš įtariamųjų ryšių neturi. Tačiau per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad fondo įkūrimą inicijavo ir realiai jam vadovavo tuometis parlamentaras Vitas Matuzas. Priedanga jam galėjo būti reikalinga, nes įstatymas draudžia Seimo nariui užimti bet kokias kitas pareigas.
Kokį tikslą turėjo V. Matuzas, neoficialiai įkurdamas labdaros ir paramos fondą? Jam įtarimus pareiškę ir į kaltinamųjų suolą sodinantys pareigūnai mano, kad jų galėjo būti ne vienas.
Teikti paramą šiam fondui galimai buvo įtikintos bendrovės, suinteresuotos, kad Seime būtų įregistruoti kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo projektai ir būtų balsuojama už jų priėmimą.
Tyrimą atlikę pareigūnai mano, kad į fondą pinigai įplaukdavo ne be tuomet įtakingo buvusio Seimo nario V. Matuzo iniciatyvos. Paramos ieškančiam pačiam parlamentarui turbūt mažai kas būtų drįsęs atsakyti – fondo rėmėjos buvo stambios ir žinomos Lietuvos, taip pat ir Panevėžio, įmonės, pervesdavusios nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų.
Spėjama, kad tol, kol fondu susidomėjo teisėsaugos pareigūnai, verslo organizacijos į jį galėjo būti pervedusios apie 100 tūkst. Lt. Įtariama, kad dalis fondo pinigų galėjo būti neteisėtai išgryninti ir perduoti tiesiogiai V. Matuzui.
Kitas politiko tikslas galėjo būti tiesiogiai nesusijęs su asmeniniu praturtėjimu. Pareigūnai įtaria, kad dalis labdaros ir paramos fondo lėšų galėjo būti panaudojamos V. Matuzo netiesioginei politinei reklamai. Esą Seimo nario iniciatyva ir nurodymu buvo paremtos Panevėžio ir V. Matuzo gimtojo Radviliškio krašto visuomeninės organizacijos, sąjungos, bendrijos ir draugijos.
Palankumo siekė per pinigus
Fondo iždo pildytoju esą galėjo būti ir lobistas Andrius Romanovskis. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai įtaria, kad V. Matuzui lobistas galėjo duoti kyšį netiesiogiai – kaip paramą seimūno kontroliuojamam labdaros ir paramos fondui.
Esą A. Romanovskis galėjo duoti susiprasti įmonei, suinteresuotai tam tikrų įstatymų pataisomis ir su kuria buvo sudaryta lobistinės veiklos sutartis, apie galimybę paremti su seimūnu siejamą fondą. Spėjama, kad suorganizavęs paramą fondui A. Romanovskis siekė pelnyti V. Matuzo palankumą ir užmegzti santykius, kurie vėliau jam praverstų kaip lobistui darant poveikį įstatymų leidėjams.
„Lobistų darbas – pateikiant argumentus įtikinėti Seimo narius, o mes įtariame, kad A. Romanovskis ne įtikinėjo, o pasirūpinęs parama fondui, susijusiam su Seimo nariu, galėjo daryti įtaką įstatymų leidybai“, – teigia Panevėžio apygardos prokurorė Aurelija Gališanskytė.
V. Matuzo ir A. Romanovskio galimi nusikaltimai prisidengiant labdaros ir paramos fondu buvo išaiškinti STT Panevėžio valdybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio savivaldybės įmonėje „Panevėžio energija“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su šilumos energijos gamyba. Šioje byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 20-iai asmenų, tarp jų – V. Matuzui, Danutei Matuzienei, „Panevėžio energijos“ buvusiam generaliniam direktoriui Vytautui Šidlauskui.
Stengėsi dėl politikės šypsenos?
Į kaltinamųjų suolą netrukus sėsiantis A. Romanovskis teigia, jog žinia apie teismui atiduotą bylą jam atnešė palengvėjimą. Tokį, kokį nuo 2012-ųjų birželio, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir mėnesiui uždarytas į areštinę, pajuto antrą kartą.
Pirmojo atokvėpio būta, kai praėjusių metų lapkritį lobistui byla buvo nutraukta. Tąkart atsikratęs įtarimų naštos A. Romanovskis džiaugėsi vos kelias savaites –
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus panaikino žemesniojo prokuroro R. Diksos priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. Romanovskio atžvilgiu.
Susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, M. Rimkus nusprendė, kad kai kurios aplinkybės iš esmės liko neįvertintos, todėl prokuroro R. Diksos sprendimą pripažino nepakankamai motyvuotu ir pavedė tęsti tyrimą toliau.
A. Romanovskis tvirtina esąs patenkintas, kad baudžiamąją bylą toliau nagrinės ne Panevėžio, o Vilniaus teisėjai.
„Džiugu, kad šita byla paliko Panevėžio tarnybų kreivų veidrodžių karalystę ir keliauja į Vilnių. Visi veiksmai, kurie buvo taikomi prieš mane, pradedant suėmimu, vėliau bylos nutraukimu ir atnaujinimu, prokurorų pakeitimu, viskas parodo, kad politikai darė spaudimą šioje byloje“, – įtariamasis nebenori susitikti su Aukštaitijos sostinės pareigūnais.
Kol byla nepasiekusi teismo, lobistas teigia neturėjęs jokių galimybių įrodyti savo nekaltumą.
„Per sovietines represijas jei kažką suimdavo, visi galvodavo, kad buvo už ką. Turbūt visuomenė taip galvoja ir apie mane, nors kalėjime mėnesį praleidau nepagrįstai“, – „Sekundei“ teigė A. Romanovskis.
Pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba siekiant asmeninės ir turtinės naudos jam atrodo nelogiški.
„Kas yra turtinė nauda, aišku, – pinigai. Bet kas yra asmeninė? Gal Seimo narės šypsena? Kas yra piktnaudžiavimas tarnyba? Pagal tokias formuluotes kiekvienas gali būti tuo apkaltintas. Jeigu taksistą prilygintume valstybės tarnautojui, nes teikia viešąją paslaugą, už greičio viršijimą ir jam reikėtų kelti baudžiamąją bylą“, – mano įtariamasis.
Pinigais nesidalina
Lobisto darbas – atstovauti verslo organizacijoms ir įtikinti Seimo narius, įstatymų leidėjus, priimti joms palankius sprendimus. 2011-aisiais, metai prieš Panevėžio pareigūnų pradėtą ikiteisminį tyrimą, A. Romanovskis buvo įvardijamas vienu įtakingiausių Lietuvos lobistų. Savo įtaka politikams jį tuomet lenkė tik solidų svorį turintys milijonieriai ar asociacijos.
„99,9 proc. žmonių nesupranta, ką veikia lobistas. Vilniaus teisme turėtų vykti įdomios diskusijos, kas yra lobistas ir ar jis gali piktnaudžiauti padėtimi. Jis agituoja, prašo Seimo narių, kad šie palaikytų užsakovą. Bet teisėtomis priemonėmis, vadinasi, nepapirkinėja“, – tvirtina A. Romanovskis.
Anot jo, parlamentarų įtikinėjimas gali užtrukti metų metus ir baigtis lobisto fiasko.
„Klasikinis pavyzdys – naktinė prekyba alkoholiu. Kelis kartus Seimas šitą klausimą nagrinėjo, galiausiai priėmė – leido prekiauti nuo 22 iki 24 val. Bet Seimo sprendimą prezidentė vetavo, o paskui ir Seimas pakeitė savo nuomonę ir pritarė prezidentės veto. Aš nedirbau su šiuo projektu. Bet dirbau lobistinį darbą dėl PVM lengvatų knygoms. Tas klausimas bent trejetą metų tęsėsi“, – „Sekundei“ pasakojo A. Romanovskis.
Anot jo, lobisto valiuta – laikas. Įtariamasis piktnaudžiavimu tvirtina niekada nebandęs pinigais paveikti politikų.
„Nuo tos dienos, kai lobistas pradės pirkti už pinigus sprendimų priėmimus, kitaip negalės dirbti, tik mokėdamas kyšius. Visi žinos, kad taip dirba, ir arba reikalaus kyšių, arba stengsis neturėti jokių reikalų. Jei esi vagis, visą laiką teks vogti, nes vagiui pradėti dirbti sąžiningai labai sunku. Aš niekada nesidalinu savo įmonės uždirbtais pinigais su niekuo kitu ir man klientai moka už tai, kad jiems nieko daugiau nekainuotų. Aš niekada negaliu prognozuoti klientui rezultato, pasiseks ar ne. Mano atlyginimas nuo rezultato nepriklauso“, – aiškina A. Romanovskis.
Skaičiuoja žalą
Nors A. Romanovskio šaknys – Panevėžio rajone, lobistas tvirtina su Aukštaitijos sostinės įtakingiausiu politiku, buvusiu Tėvynės sąjungos Panevėžio skyriaus lyderiu ir miesto meru V. Matuzu susipažinęs tik šiam tapus Seimo nariu. A. Romanovskis tikina, kad juodu siejo vien darbiniai santykiai: niekada nėra viešėjęs politiko namuose, neteko bendrauti ir su jo šeima.
Jau porą metų, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, V. Matuzui ir A. Romanovskiui draudžiama bendrauti.
„Jokio skirtumo, mes ir taip nebendraujame, nesame bičiuliai“, – teigia lobistas.
Nemalonumai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba A. Romanovskiui užkirto kelią užsiimti lobisto veikla. Jam sustabdyta lobisto licencija.
Įtariamasis tikina neturintis abejonių, kad teisme bus išteisintas. O tuomet žada rimtai svarstyti, ar reikalauti iš valstybės atlyginti jam žalą už prievartinį nedarbą.
„Tikiu Lietuva, teismais ir savo nekaltumu. Kai kas man sakė, kad byla buvo atnaujinta, nes viešai pasakiau, jog reikalausiu žalos atlyginimo. Esu girdėjęs, kad tokia praktika egzistuoja. Jei būsiu išteisintas, gal pareigūnai patys ateis ir man žalą atlygins? Būtų neblogas dalykas įteisinti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą pareigūnams už jų klaidas, kad nereikėtų mokėti valstybei“, – siūlo lobistas.
Ar ir V. Matuzas neabejoja, kad teismas nuplaus jį sutepusią korupcijos dėmę, „Sekundei“ paklausti nepavyko. Buvęs politikas į telefono skambučius neatsiliepia.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
