Dešimtis milijonų litų kainavusią 35 ha Panevėžio laisvąją ekonominę zoną dar šią savaitę Savivaldybė išnuomos žadantiesiems joje sukurti bent porą tūkstančių naujų darbo vietų.
Panevėžio savivaldybė, prieš patikėdama LEZ verslininkams, asfaltuoja 300 metrų J. Janonio g. ruožą, vedantį į pramonės lopšiu numatytą paversti teritoriją. U.Mikaliūno nuotr.
Naujai įkurta „Ogmios“ grupei priklausanti bendrovė „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ netrukus su miesto Savivaldybe 49-eriems metams sudarys 35 hektarus užimančios teritorijos nuomos sutartį. Į LEZ, prieš kelerius metus pradėjusios veikti kaip pramonės parkas, nuo 2005-ųjų investavusi apie 12 mln. Lt Savivaldybė iš verslininkų už nuomą per metus gaus 50 tūkst. Lt.
Panevėžio LEZ valstybei, Europos Sąjungai ir Savivaldybei iš viso kainavo daugiau nei 30 mln. Lt.
Naujaisiais LEZ šeimininkais tapę verslininkai žada per keletą metų užpildyti kol kas tuščią žemės sklypą ir jau praėjusią savaitę Kanuose (Prancūzija) vykusioje nekilnojamojo turto investicijų parodoje dairėsi potencialių investuotojų. Kol kas į Panevėžio pakrašty esančią LEZ koją kelia tik viena įmonė, jau seniai ten nusižiūrėjusi vietą.
Aukštaitijos sostinę vertinantys verslininkai neslepia, kad dešimtis milijonų litų kainavusi Panevėžio LEZ nėra jau toks patrauklus lopšys verslui, kaip žadėjo milžiniškus pinigus į šį projektą investavusi valstybė ir Panevėžio savivaldybė.
Vargas dėl kelių šimtų metrų
Gerokai anksčiau pradėjusios veikti 412 ha Klaipėdos LEZ privalumas – jūrų uostas, 534 ha Kauno LEZ investuotojams patraukli dėl oro uosto. Iš viso 47 ha užimančios Panevėžio LEZ privalumu galėtų būti mažiau nei už kilometro einanti „Via Balticos“ magistralė.
Tačiau šalies lezams lošiant dėl investuotojų, svariausios kortos Panevėžys rankose neturi. Miesto savivaldybė, prieš patikėdama LEZ verslininkams, dabar asfaltuoja 300 metrų J. Janonio g. ruožą, vedantį į pramonės lopšiu numatytą paversti teritoriją. Kelininkams baigus darbą iki pat LEZ ves asfaltuotas kelias. Vis dėlto toks privažiavimas iki pramonės zonos atrodo komiškai.
LEZ ir pro Panevėžį einantį „Via Balticos“ aplinkkelį teskiria 700 metrų, tačiau važiuoti nuo vieno objekto teks kelis kilometrus ir sukiojantis per miestą – iš bebaigiamos asfaltuoti J. Janonio g. sukti į Savitiškio g., iš jos – į vieną intensyviausių mieste Klaipėdos g., o nuo ten iki „Via Balticos“ – dar nemažas kelio galas.
Toks vargas Panevėžio LEZ įsikursiančių įmonių laukia dėl to, kad nuo pramonės zonos iki ranka pasiekiamos magistralės nėra nutiesto kelio. LEZ valdytoja tapusios bendrovės „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ direktorius Rokas Krivonis pripažįsta, kad privažiavimas per miestą iki magistralės – rimta problema.
„Dėl LEZ sujungimo su aplinkkeliu nemažai diskutavome su Savivaldybe. Ji pažadėjo pasistengti, bet jokių garantijų nedavė. Kol nėra tam finansavimo ir nežinia, kada bus, tenkintis reikės asfaltuotu privažiavimu iš J. Janonio g.“, – „Sekundei“ teigė R. Krivonis.
Kad LEZ sujungimas su aplinkkeliu labai svarbus ir reikalingas, tvirtina ir jau šį pavasarį gamyklos statybas leze planuojančios pradėti norvegų kapitalo įmonės „Devold“ vadovas Tor Jonsson.
Panevėžio galimybėmis suabejojo
Panevėžio savivaldybė dar prieš keletą metų planavo sujungti pramones zoną su „Via Balticos“ aplinkkeliu.
2008-aisiais netgi buvo parengtas sujungimo techninis projektas. Pasak Panevėžio savivaldybės darbuotojo, pramonės parko projekto vadovo Tado Stanikūno, tuomet sujungimo sąmata siekė per 17 mln. Lt. Tai yra daugiau nei pusė sumos nei kainavo visas pramonės parkas, vėliau paskelbtas LEZ. Anot T. Stanikūno, projekte buvo numatyta ne tik nutiesti kelią nuo parko iki magistralės, bet ir įrengti viaduką, tunelį. Vien pastarasis būtų atsiėjęs apie 6 mln. Lt.
Panevėžio savivaldybės ambicijas sujungti parką su aplinkkeliu tuomet atšaldė Susisiekimo ministerija. Ji pareiškė tokių pinigų neleisianti, kol neaišku, kokie investuotojai susidomės Panevėžiu.
T. Stanikūnas pripažįsta, kad pramonės parko sujungimo su „Via Baltica“ galimybės – vienas dažniausiai potencialių investuotojų užduodamų klausimų.
„Investuotojams labai svarbu, bet visi supranta, kad tai – ateities klausimas“, – teigia Savivaldybės darbuotojas.
Dar kartą belstis į ministerijų duris ir prašyti lėšų naujam keliui Savivaldybė nemato prasmės, kol nėra konkretaus atsakymo, per Panevėžį ar Šiaulius bus tiesiama
„Rail Balticos“ geležinkelio vėžė. Kol kas koziriai – Aukštaitijos sostinės pusėje. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius praėjusią savaitę patvirtino, kad prioritetinė vėžės alternatyva – per Panevėžį. Jei trasa nebebus kečiama, papildomą impulsą regiono verslininkams ir LEZ įsikursiančioms įmonėms duosiantį geležinkelį numatoma tiesti tarp Panevėžio LEZ ir „Via Balticos“.
Investuotojų dairėsi Kanuose
Panevėžio LEZ teritorija padalyta į devynis sklypus nuo 25 arų iki 6,5 ha.
R. Krivonio nuomone, jau per artimiausius keletą metų šioje teritorijoje turėtų įsikurti 3–5 įmonės, o užpildžius visą parką jame būtų sukurta apie 2000 darbo vietų. Anot direktoriaus, investuotojų planuojama žvalgytis labiausiai verslo sąlygomis Baltijos valstybėse besidominčiose Skandinavijos šalyse, Vakarų Europoje.
Investuotojų į Panevėžį LEZ valdytoja žvalgėsi ir nekilnojamojo turto investicijų parodoje Kanuose. Kiek išgirdusiųjų apie Aukštaitijos sostinę atvyks į ją bent apsidairyti, nežinia.
„Kanuose užmezgėme nemažai kontaktų su investuotojais. Stengiamės juos palaikyti, pasižiūrėsime, kaip seksis. Paroda skirta ne gamybos įmonėms, o su jomis ryšius turintiems nekilnojamojo turto vystytojams. Būtent jie ieško vietų, kur gamybininkams investuoti“, – teigė R. Krivonis.
Anot jo, Panevėžys investuotojams patrauklus kaip industrinis gamybinis miestas su išplėtota infrastruktūra, „Via Baltica“ ir darbo jėga.
„Panevėžys visada buvo stiprus pramonės miestas, ir tai daro įspūdį investuotojams. Uždarius tokias įmones kaip „Ekranas“, čia liko daug kvalifikuotų darbuotojų“, – kozirius mato LEZ valdytojas.
Į LEZ verslas viliojamas valstybės nustatytomis mokestinėmis lengvatomis. Pirmuosius šešerius metus investuotojai atleidžiami nuo pelno mokesčio, kitus dešimt metų moka pusė jo. Taip pat LEZ įmonėms netaikomas nekilnojamojo turto mokestis.
Panevėžio LEZ negali pasigirti verslininkų dėmesiu. Joje įsikurti realių planų kol kas turi tik viena bendrovė – Panevėžyje veikianti Norvegijos kapitalo įmonė „Devold“. Jau šį pavasarį bendrovė planuoja LEZ pradėti statybas.
6,5 hektaro sklype bus pastatytas dviejų aukštų pastatas, jame įrengtos gamybos ir administracijos patalpos, žaliavų ir gatavos produkcijos sandėliai. „Devold“ numato investuoti per 33 mln. Lt.
Į naują gamyklą „Devold“ planuoja perkelti dabar bendrovėje dirbančius per 200 darbuotojų, o per trejus metus papildomai sukurti 100 darbo vietų.
Iššvaistyti pinigai
Šiuo metu Lietuvoje veikia septynios laisvosios ekonominės zonos – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Akmenės ir Marijampolės.
Panevėžio įmonės „Amilina“ generalinio direktoriaus Mindaugo Gedvilo nuomone, pramonės parkų, vėliau virtusių lezais, bumą lėmė du svarbiausi faktoriai – vadinamasis ekonominis pakilimas ir desperatiška politika bet kokia kaina panaudoti kuo daugiau ES paramos.
„Su Europos Sąjungos vėliava lezams išleista daug mokesčių mokėtojų pinigų, o investicijų atsiperkamumas kol kas apgailėtinas. Laukuose įrengiant infrastruktūrą į žemę sukišti milijonai, nors industrinės zonos, užsidariusių gamyklų pastatai nenaudojami“, – ūkiškumo pasigenda M. Gedvilas.
Praėjusį pavasarį „Amilina“ nusipirko teritoriją, prilygstančią Panevėžio LEZ – iš „Nordic Sugar Kėdainiai“ už 4,7 mln. Lt įsigijo 46 ha.
Pasak M. Gedvilo, tokį sprendimą lėmė ne tik tai, kad sklypas ribojasi su „Amilinos“ teritorija, todėl patogus bendrovės plėtrai, bet ir jame jau sukurta visa infrastruktūra, nereikalavusi papildomų investicijų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
