Šilta ir besniegė žiema kai kuriems suteikė galimybę užsidirbti. Šiemet darbdaviai pradėjo anksčiau ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams.
Po gana šiltos ir besniegės žiemos šiemet sezoniniai darbai pradėti gerokai anksčiau nei pernai. U.Mikaliūno nuotr.
Panevėžio darbo biržos duomenimis, mieste ir rajone sausio mėnesį registruotos 754 laisvos darbo vietos, iš jų 144 terminuotiems darbams. Vasarį registruota 761 laisva darbo vieta, o iš jų 155 – terminuotam darbui.
Laisvas vietas sezoniniam darbui kovą biržoje registravo įmonės, ieškančios žmonių medeliams sodinti, sodinukams rūšiuoti, pastatams izoliuoti, tos, kurioms reikia pagalbinių darbuotojų, plataus profilio statybininkų ir pan.
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako, kad didelės kompanijos, skirtingai nei dauguma smulkiųjų, planuoja darbus, tad ir darbuotojų pradeda ieškoti anksčiau.
„Smulkieji verslininkai paprastai kreipiasi tada, kai nebegali išsiversti be papildomos darbo jėgos“, – teigia direktorius.
Sezoniniai darbai trunka iki rugpjūčio ar rugsėjo. Vėliau žmonės vėl ateina į Darbo biržą. Yra tam tikra darbuotojų kaita. Pasak V. Trofimovo, jei darbuotojas neatitinka poreikių, prašoma jį pakeisti.
Kuriam laikui priimami asmenys sezoniniams darbams, dažniausiai priklauso nuo darbų pobūdžio. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje reikia darbuotojų trumpalaikiams sezoniniams darbams nudirbti. Tačiau yra ir kita tendencija. Atsigaunant ekonomikai, pramonės įmonės pasirašo naujų kontraktų. V. Trofimovo manymu, per krizę darbdaviai pasimokė ir dabar linkę sutartis pasirašyti numatytam darbų laikui. Jos paprastai būna ilgesnės nei pusmetis.
Augimo neišvengs?
Pasak V. Trofimovo, dabar renovuojama nemažai pastatų, todėl reikia plataus profilio statybininkų. Natūralu, kad aukštesnės kvalifikacijos specialistai tikisi neterminuotos darbo sutarties. „Motyvuotiems žmonėms neretai pasiūlomas ir nuolatinis darbas“, – teigė direktorius.
V. Trofimovo manymu, jei darbdavys autoritetingas, lojalus darbuotojams, geba motyvuoti, tai ir šie pasibaigus sutarčiai nenori pabėgti.
Kita vertus, labai svarbus ir atlyginimas. Dalis juo nepatenkintųjų ieško geriau mokamo darbo svetur. Panevėžio darbo biržos direktoriaus įsitikinimu, atlyginimas turėtų būti viena iš motyvacinių priemonių.
Lietuvą buvo mėgstama pristatyti kaip pigios darbo jėgos šalį, tad ir darbuotojai buvo vertinami mažiau. Anot V. Trofimovo, tai nebuvo tinkamas šalies viešinimo kelias. Kitais metais įvedus eurą, gyventojams bus lengva palyginti darbo užmokestį atskirose valstybėse. Tad, direktoriaus teigimu, darbdaviai bus priversti didinti darbo užmokestį. Tiesa, pasigirsta kalbų, kad reikėtų atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių.
„Taip iškart autobusais ar traukiniais neprivešime“, – mano, kad atlyginimai vis tiek turės netrukus kilti, V. Trofimovas.
Kas nori – užsidirba
Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo funkcijas einantis Vaclovas Šiūšis sako, kad sezoninių darbuotojų prireikia medelyne. Jis pažymi, kad dabar mažiau norinčiųjų dirbti. V. Šiūšio tvirtinimu, to priežastis – pašalpos. „Jos gana didelės, taigi žmonės susiskaičiuoja“, – svarsto jis.
Yra įvairių bedarbių – ir tokių, kurie nori dirbti, ir tokių, kurie nesiveržia į darbą.
Pasak urėdijos medelyno viršininko Egidijaus Kaluinos, sezoninius darbus dabar medelyne dirba 70 žmonių. Kai kurie per sezoną pagelbsti jau daug metų.
Anot viršininko, kas nori ir gali, užsidirba nemažai, nes mokama pagal tai, kiek padaryta. Vieniems pasiseka perdien uždirbti ir daugiau nei šimtą litų, kitiems – kelias dešimtis. Šie darbai ilgai netruks, o ir šiemet jie pradėti beveik mėnesiu anksčiau nei pernai.
Laimės ieško svetur
Dalis žmonių ieško geresnio atlyginimo svetur, tad renkasi sezoninius darbus užsienyje. Panevėžio darbo biržos Eures konsultantė Jurgita Trapuilienė sako, kad užsienio darbdaviai darbuotojų paiešką sezoniniams darbams pradeda įvairiu laiku – vieni anksčiau, pavyzdžiui, jau nuo sausio vidurio, kiti vėliau – kovą ar balandį. Tai priklauso ne vien nuo šalies klimato, bet ir nuo darbų pobūdžio. Pavyzdžiui, narcizų skynėjų ieškoma jau sausį ar vasarį.
Dabar siūlomi sezoniniai darbai Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje. Pasak J. Trapuilienės, dažniausiai lietuviai ieško gerai atlyginamo darbo ir tokio, kad nebūtų keliama ypatingų reikalavimų.
Koks turi būti atlyginimas – kiekvieno žmogaus supratimas kitoks. Ypatingų reikalavimų paprastai nekeliama žemės ūkio ar nekvalifikuotiems darbams. Paprastai sezoniniai darbai užsienyje trunka 3–6 mėnesius, nors būna ir du mėnesius.
Daiva SAVICKIENĖ
