Nemažai miestiečių maistui vandenį semia iš šulinių, o rajone tokių – dar daugiau. Tik šis vanduo ne visada tinkamas gerti. Užterštas jis gali kelti grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybe
Užteršti nitratais ir nitritais
Pirminei asmens sveikatos priežiūros įstaigai pranešus apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, jų gyvenamojoje vietoje nemokamai atliekamas vandens cheminis tyrimas. Per jį nustatomas azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekis.
Pernai Panevėžio apskrityje buvo ištirta 313 šachtinių šulinių, kurių vandenį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių. Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro, tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei 37 procentai tirtų vandens mėginių neatitiko higienos normos reikalavimų. Biržų rajone tokių buvo beveik pusė, Pasvalio ir Kupiškio rajonuose – apie 40 procentų. Šiek tiek mažiau šulinių vanduo buvo užterštas Rokiškio ir Panevėžio rajonuose – atitinkamai 33 ir 30 procentų.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Bružas teigia, kad vidutiniškai apie 40 procentų tiriamų šulinių vanduo būna užterštas cheminėmis medžiagomis – nitratais ir nitritais. Jo manymu, tai nemažai, ir jau keletą metų šis procentas yra panašus. Pastebėta, kad šulinių vandenį paprastai užteršia netoliese esantys lauko tualetai ar šalia tręšiami laukai, šiltnamiai ir pan.
Pasak P. Bružo, nustačius taršą, gyventojams patariama ieškoti licencijuotos šulinių valymo įmonės. Tai vienas iš būdų pagerinti šulinio vandenį. Tiesa, kažin ar ilgalaikis, jei nekeičiamos aplinkos sąlygos. Specialisto teigimu, jei žmogus naudoja savo šulinio vandenį, pats ir atsako už jo kokybę.
Niekur nedingsta
Cheminės medžiagos išlieka net ir virinant vandenį. Svarbu atminti, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos.
Nitritai ir nitratai ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Nitratai organizme virsta nitritais. Šie susijungia su hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, negalintį pernešti į audinius deguonies. Tad vystosi deguonies badas. Kūdikius pradeda pykinti, jie ima vemti, atsiranda dusulys, pamėlsta jų oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Suaugusiųjų organizmui nitratai pavojingesni dėl nitrozaminų susidarymo. Jie organizme veikia toksiškai ir kancerogeniškai. Dėl šios priežasties gali išsivystyti onkologinės ligos.
P. Bružo manymu, tyrimai yra priemonė sužinoti, kokios kokybės vandenį žmogus naudoja maistui. Pastaraisiais metais tokio užterštumo, kad dėl didžiulio cheminių medžiagų kiekio iš karto grėstų pavojus gyvybei, nebuvo nustatyta.
***
Nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių maistui skirtame vandenyje leidžiama nitratų norma – ne daugiau kaip 50 mg litre, nitritų – ne daugiau kaip 0,50 mg.
Daiva SAVICKIENĖ
