Saugiai savo kaimų gatvėse ir keliuose nesijaučiantys Panevėžio rajono gyventojai rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją užvertė prašymais pastatyti kelio ženklus, įrengti pėsčiųjų perėjas, eismo ribojimo kalnelius, to nori Naujamiesčio gyventojai. O liūdyniečiai prašo kalnelius panaikinti.
Paįstrio gyventojai rajono Eismo saugumo komisijos prašo įrengti greičio ribojimo kalnelį Ramybės gatvėje. Taip pat pageidauja pastatyti šalutinį ir pagrindinį kelius žyminčius ženklus Daukniškių kaime. A.Repšio nuotr.
Saugiai savo kaimų gatvėse ir keliuose nesijaučiantys Panevėžio rajono gyventojai rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją užvertė prašymais pastatyti kelio ženklus, įrengti pėsčiųjų perėjas, eismo ribojimo kalnelius, to nori Naujamiesčio gyventojai. O liūdyniečiai prašo kalnelius panaikinti.
Krekenavos seniūnijos Žibartonių gyventojai pageidautų naujos pėsčiųjų perėjos. Vaivadų – kad pro šį kaimą į Paliūniškį link Karsakiškio vedančiame judriame kelyje būtų pastatyti kelio ženklai, įspėjantys apie galinčius išbėgti laukinius žvėris.
Komisijos pirmininkas, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys suskaičiavo, kad komisija gavo net keliolika prašymų. Direktorius neslėpė, kad visi prašymai nebus patenkinti dėl lėšų stokos.
Pasak jo, Savivaldybė kasmet kelių ir gatvių priežiūrai: duobėms lopyti, sniegui valyti, ženklams statyti, kalneliams įrengti gauna po 3 mln. litų, tai nėra didelė suma, todėl pinigus stengiamasi leisti kuo racionaliau.
Tiesa, gyventojai eismo saugumo gerinimo priemonių prašo ir įmonės „Panevėžio regiono keliai“ prižiūrimuose keliuose.
Rajono eismo saugumo komisijos posėdžiuose dalyvaujančiam Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro vadovui Virginijui Mačėnui susidarė įspūdis, kad dalis gyventojų prašo įrengti pėsčiųjų perėjas ar greičio ribojimo kalnelius ne tiek eismo saugumo sumetimais, o siekdami savo kaime sukurti miesto iliuziją.
Pareigūnas sutinka, kad įrengus greičio kalnelį vairuotojai sulėtins greitį. Tačiau, pasak jo, yra ir kita medalio pusė: automobiliai, ypač sunkiasvorių, mažindami ir vėl didindami greitį teršia orą, kelia triukšmą.
„Komisijoje esame sutarę, kad kalnelius, perėjas rengsime tik tada, kai yra reali, o ne tariama grėsmė eismo dalyvių saugumui, t. y. išanalizavę avaringumo situaciją, įvertinę visus kitus rizikos faktorius. Be to, prašysime bendruomenės pritarimo ir sutarimo“, – kalbėjo pareigūnas.
V. Mačėnas sako patyręs, kad gyventojai, kalbėdami apie pavojingą gatvės ar kelio ruožą, dažnai linkę perdėti, remiasi prieš daug metų ten įvykusia avarija.
Su kelių policija neranda bendros kalbos
Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas teigia, kad jį labai stebina Kelių policijos biuro požiūris į gyventojų prašymus dėl eismo saugumo.
„Ką reiškia policijos pareiškimai, kad turime vadovautis avaringumo statistiką? Vadinasi, turime laukti, kol žus žmogus, ir tada rengti perėją ar greičio ribojimo kalnelį?“– piktinosi jis.
V. Šležas neslėpė, kad seniūnijai sunku rasti bendra kalbą su Kelių policija. Tuo metu viešosios policijos pareigūnams jis negailėjo gerų žodžių.
Seniūno teigimu, seniūnija prašė pastatyti greitį iki 40 km per valandą ribojantį ženklą Teberiškių kaime, ties Vidanto ir Gražinos Grigaliūnų, globojančių 17 vaikų, sodyba. Pareigūnai esą sukritikavo, klausdami, kas stovės ir matuos, ar vairuotojai paiso kelio ženklo.
Kelių policijos biuras nepritarė ir seniūno siūlymui Paįstryje, aikštelėje prie kapinių, kur renkasi triukšmingas jaunimas, pastatyti ženklą, draudžiantį į ją įvažiuoti po 22 valandos.
„Mums pasiūlė aptverti aikštę. Mano galva, paprasčiau ir pigiau yra pastatyti minėtą ženklą. Gyventojams nepriimtina, kad jaunuoliai vakarais ir naktimis linksminasi prie kapinių“, – kalbėjo seniūnas.
Paįstrio gyventojai dabar rajono Eismo saugumo komisijos prašo įrengti greičio ribojimo kalnelį Ramybės gatvėje, ties klebonija ir bažnyčia. Jie taip pat pageidauja pastatyti šalutinį ir pagrindinį kelius žyminčius ženklus Daukniškių kaime.
Mieste pavojų gerokai daugiau
Pasak V. Mačėno, eismo saugumo atžvilgiu situacija daug sudėtingesnė mieste, nes čia ir judėjimas gerokai intensyvesnis, ir avarijų įvyksta gerokai daugiau.
Pavyzdžiui, per du pirmuosius šių metų mėnesius Panevėžyje užregistruotos 33 įskaitinės avarijos (kuriose buvo sužaloti ar žuvo žmonės), Panevėžio rajone – 9, Biržuose – 7, Pasvalio ir Rokiškio miestuose – po 4, Kupiškyje – 1.
„Panevėžyje iš tiesų reikia nuolat sukti galvą, kaip užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Perėjoms įrengti, modernizuoti ir kitoms eismo saugumo gerinimo priemonėms mieste įgyvendinti reikia daug lėšų. Pavyzdžiui, Pramonės gatvėje jau ne vienerius metus nebedažomos eismo juostos. Vairuotojai nesupranta, kuria eismo juosta važiuoja, avarijų rizika didelė“, – kalbėjo pareigūnas.
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras miesto Savivaldybei jau ne pirmi metai siūlo
perėjoje ties Smėlynės ir A. Jakšto gatvių sankryža įrengti pakilimą dėl pėsčiųjų saugumo.
Pasak biuro vadovo, perėja šioje vietoje moderni, su salele, tačiau joje įvyksta nelaimių – vairuotojai partrenkia pėsčiuosius.
Įrengus pakilimą vairuotojai nebegalėtų lėkti didesniu nei 50 km per valandą greičiu nepristabdę automobilių, kaip dabar.
V. Mačėno teigimu, Panevėžio gatvėse visi greitį ribojantys kalneliai įrengti tik tose vietose, kur jie būtini. Kitaip sakant, kompetentingoms institucijoms įvertinus avaringumą ir kitus rizikos veiksnius. Tik daugiabučių namų gyventojai kiemuose greitį ribojančius kalnelius įsirengė savo nuožiūra ir savo lėšomis.
Jo nuomone, taip turėtų būti ir rajone. Pareigūnas taip pat mano, kad ir kelio ženklus kaimo vietovėse reikėtų statyti taip pat atsakingai, kaip ir mieste.
„Tarkime, statyti kelio ženklą, įspėjantį apie laukinius gyvūnus, tikslinga tik ten, kur didžiausia žvėrių koncentracija. Juk visuose rajono keliuose į kelią gali išbėgti žvėrys, nejaugi visur turėtume pristatyti ženklų? „Panevėžio regiono keliai“ turi informacijos apie rizikingiausius ruožus. Todėl reikėtų paisyti rekomendacijų, o ne skubėti pildyti gyventojų pageidavimų“, – „Sekundei“ teigė V.Mačėnas.
Inga SMALSKIENĖ
