Panevėžio apygardos teismas pradeda nagrinėti milžiniško atgarsį visuomenėje sukėlusią vadinamąją Biržų šaulio bylą. Prieš teismą stojęs biržietis, pastaruoju metu Vilniuje su šeima gyvenęs 37-erių Dainius Miliukas kaltinamas kaltinamas pernai rugpjūtį vėlyvą vakarą Biržuose gatvėje iš kovinio pistoleto „Makarov“ girtas paleido šūvius į niekuo dėtus namo ėjusius du paauglius. Vienam jų, penkiolikmečiui, pavyko pabėgti, sunkiai sužalotas jo septyniolikmetis draugas, nubėgęs vos 30 metrų, mirė po daugiabučio namo balkonu.
Už sveiku protu nesuvokiamą nusikaltimą D. Miliukui, daugkartiniam dziudo čempionui, gresia laisvės atėmimas nuo 8-erių metų iki gyvos galvos. Teismo posėdis netruko nė pusvalandžio. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes posėdyje nesulaukta tris nukentėjusiuosius – abiejų nepilnamečių artimuosius – ginančios advokatės Daivos Gadliauskienės. Ji buvo išvykusi į teismo posėdį Kaune.
Atidėti bylą pageidavo nukentėjusieji, tam neprieštaravo ir D. Miliuko gynėjas. Pats teisiamasis, teisėjų paklaustas, ką manantis dėl bylos nagrinėjimo, teigė su viskuo sutinkantis.
Parodyti veido neišdrįso
Nuo praėjusių metų rugpjūčio suimtas D. Miliukas į teismo posėdį atvežtas konvojaus pareigūnų. Kaltinamasis neišdrįso pakelti akių į salėje raudančią nužudyto berniuko motiną ir per plauką mirtinos kulkos išvengusio paauglio tėtį.
Galvą nuleidęs D. Miliukas veidą bandė slėpti striukės gobtuvu. Jį nusiėmė tik į posėdžių salę įėjus bylą nagrinėsiančiai trijų teisėjų kolegijai. Nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų ir filmavimo kamerų dangstėsi ir D. Miliuko žmona.
Į teismo posėdį atvyko ir kaltinamojo tėtis Vytautas Miliukas. Dėl kraupaus ir šaltakraujiško nusikaltimo teisiamo biržiečio artimieji bendrauti su žiniasklaida kategoriškai atsisakė.
Žudiko taikiniais tapusių nepilnamečių artimieji teismo salėje sunkiai tvardė prasiveržusį sielvartą.
„Jis mus jau nubaudė. Nežinau už ką, bet nubaudė iki gyvenimo pabaigos kentėti skausmą, ilgėtis vaiko, o jis niekada nebegrįš. Gyvenome savo gyvenimą ir per vieną akimirką jis apsivertė“, – ašaros sruvo nužudyto berniuko mamai Jolantai Nevedomskienei.
Nužudytasis buvo vienas iš trijų L. Nevedomskienės vaikų. Jie visi po tragedijos dar nėra atsigavę.
„Reikėjo sanatorijos, o pas psichologą dar ir dabar lankausi. Vaikai vienas kitą labai palaiko, bet neaišku, kaip tie išgyvenimai jiems dar gali prasiveržti. Jiems pati paauglystė“, – baiminasi J. Nevedomskienė.
Po nelaimės moteris pripažįsta negalinti būti rami dėl savo šeimos.
„Bijau net savo šešėlio“, – neslepia gedinti motina.
Nuo kulkų slėpėsi bendrabutyje
Nors po Lietuvą sukrėtusios Biržų tragedijos praėjo daugiau nei pusmetis, gyvo likusio paauglio tėtis Alvydas Ranonis kaltinamąjį ir jo artimuosius susitiko tik vakar, teismo posėdžio salėje.
„Biržuose visi vienas kitą pažįsta. Iki nelaimės D. Miliuko šeimą pažinojom iš matymo. Po tragedijos kol kas jie su mumis nebandė susisiekti“, – teigė A. Ranonis.
Jo šešiolikmetis sūnus praėjusių metų rugpjūčio 24-ąją gali laikyti antruoju savo gimtadieniu. Tądien apie 22 val. išsigandęs paauglys paskambino mamai, kad miesto centre esančiame bendrabutyje slepiasi nuo užpuoliko, apšaudžiusio jį su draugu grįžtančius namo.
A. Ranonis pripažįsta iš karto nepatikėjęs sūnumi.
„Pamaniau, kad meluoja. Nepatikėjau, kad kažkas nei iš šio, nei to gali šaudyti koviniais šoviniais. Bet sėdom į mašiną, nuvažiavom į bendrabutį, žiūrim – iš tikrųjų negerai. Sūnus slėpėsi penktame aukšte bendro naudojimo virtuvėlėje. Iš bendrabučio balkono atėjusios dvi moterys patvirtino, kad kažkas gatvėje šaudė“, – pasakojo tėvas.
Šūvius palaikė fejerverkais
Ranoniai su sūnumi apvažiavo miestą, apžiūrėjo vietą, kur paaugliai buvo užpulti, šaukė Darių, tačiau nerado nė pėdsako. Paskui užsuko į jo namus – tikėjosi rasti sugrįžusį.
Apie šaudymą gatvėje ir dingusį sūnų J. Nevedomskienė pranešė policijai, nuvažiavo ir į greitąją. Biržų pareigūnai išsigandusiai mamai patarė laukti. Vėliau policininkai teisinosi, esą gatvėje, kur įvyko nelaimė, dažnai būna fejerverkai, nes ten veikia kavinė. Gali būti, kad ir gyventojai, įpratę prie pokšėjimo, nekreipė dėmesio į šūvius.
Vos prašvitus artimieji vėl leidosi į paieškas. Žuvusįjį po daugiabučio namo balkonu surado brolis ir mama. Policija teisinosi ieškojusi kitoje pusėje.
„Mano sūnui pasisekė tik dėl to, kad spėjo pabėgti. Jie buvo geriausi draugai. Kartu sportavo, žvejojo, visas vasaras drauge leisdavo. Sūnus sukrėstas, jo nuotaikos dažnai keičiasi. Sunku“, – pasakojo A. Ranonis.
Pasak jo, su advokate dar sprendžiama dėl civilinių ieškinių D. Miliukui dydžio.
„Esant tokiai situacijai ne pinigai esmė. Net neįsivaizduoju, kokios bausmės jis vertas. Kai per televizorių matai tokius atvejus, atrodo vienaip, bet kai pačiam tenka atsidurti tokioje situacijoje, yra visiškai kitaip“, – sako nuo mirties pabėgusio vaiko tėtis.
Kėsinosi nužudyti abu paauglius
Kodėl gatve einantys paaugliai užkliuvo D. Miliukui, atsakyti turbūt nesugebėtų nė jis pats.
A. Ranoniui sūnus pasakojo, kad su draugu, išvydę iš privažiavusio automobilio BMW 530 išlipusio D. Miliuko į juos nukreiptą ginklą, galvojo, jog vyras nori pagąsdinti žaisliniu pistoletu.
Kai užpuolikas, mojuodamas ginklu, liepė gultis ant žemės, paaugliai suvokė patekę į bėdą ir puolė bėgti. Į lekiančius slėptis nepilnamečius žudikas iš 9 mm kalibro pistoleto „Makarov“ paleido net aštuonis šūvius. Vienam jų, Dariui Nevedomskiui, kulkos pataikė į kairę šlaunį ir nugaros kairės pusės apatinę dalį.
Jo draugas, Ranonių sūnus, tik dėl laimingo atsitiktinumo didelių sužalojimų išvengė. Rikošetu atšokusi kulka jam pataikė į viršutinę lūpą. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo, kad D. Miliukas kėsinosi nužudyti abu paauglius, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – šaudant į bėgančius jaunuolius pistolete baigėsi šoviniai.
Į krikštynas pasiėmė ginklą
Praėjus parai po tragedijos ir paskelbtos šaulio paieškos, D. Miliukas pats pasidavė – atėjo į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Biržietis pareigūnams atnešė ir legaliai savigynai laikytą pistoletą „Makarov“. D. Miliukas iš karto buvo suimtas ir iki šiol nėra paleistas.
Nors pasidavusio D. Miliuko kraujyje alkoholio pėdsakų nebuvo rasta, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai teigia, kad į paauglius biržietis šaudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
D. Miliuko žmona Irma „Sekundei“ yra pasakojusi, kad lemtingą savaitgalį iš Vilniaus į Biržus parvyko linksmintis. Irma buvo pakviesta į draugės vaiko krikštynas. Dainiui nesutikus lydėti, žmona į puotą penktadienį išvažiavo viena. Tačiau kitą dieną Irma sutuoktiniui nebenusileido – įkalbėjo kartu nueiti į vieną Biržų barą pratęsti krikštynų pobūvio. Nežinia, ko bijojo D. Miliukas, jei net eidamas į krikštynų šventės pratęsimą pasiėmė ginklą.
Puotautojai iki vėlumos neužsibuvo. Dar prieš 22 val. Dainius paskambino Irmos patėviui atvažiuoti parvežti. Anot Irmos, ji sėdėjusi ant galinės BMW sėdynės kiek apsvaigusi nuo šampano, kai Dainius pakeliui paprašė uošvio sustoti.
„Buvau ištikta šoko, nesupratau, kas vyksta. Buvo tamsu. Būtume žinoję, kad žmogus nušautas, patys būtume greitąją iškvietę“, – „Sekundei“ yra pasakojusi I. Miliukė.
Kad D. Miliuko pistoleto kulkos atėmė gyvybę septyniolikmečiui, Irma tvirtino sužinojusi tik kitos dienos vidurdienį, kai su vyru jau buvo sugrįžę į Vilnių.
Nusikalstamas pasaulis nebuvo svetimas
Keturiolika metų už sutuoktinį jaunesnė I. Miliukė yra pasakojusi, kad viešumoje jos vyras retai rodydavosi.
„Guodžiausi jam, kad nusibodo visur eiti vienai. Džiaugiausi, kad šį kartą nusileido, sakė, kad tik dėl manęs į krikštynas eina“, – po tragedijos praėjus maždaug porai savaičių „Sekundei“ pasakojo I. Miliukė.
Anot jos, Vilniuje Dainius būdavo atsipalaidavęs, bet grįžęs į Biržus akivaizdžiai pasikeisdavo – įsitempdavo, susinervindavo. Iškvosti, kas artimą žmogų taip slegia ir gąsdina, bandydavusiai žmonai liepdavo nesikišti. Artimiesiems D. Miliukas nieko nepasakojo, bet jie sako matę, kad vyras jaučiasi tarsi persekiojamas žvėris. Biržuose draugų jis neturėjo – visi buvo išvažinėję. Paties D. Miliuko šeima jau kurį laiką irgi gyveno Vilniuje. Teisme paprašytas pasakyti savo gyvenamąją vietą, kaltinamasis suglumo: nežinojo tikslaus adreso buto, kurį žmona išsinuomojo jam būnant už grotų. Vidurinį išsilavinimą turintis D. Miliukas teismui nurodė dirbantis vadybininku bendrovėje „Buities rojus ir partneriai“.
Iki šiol D. Miliuko biografijos teistumas nebuvo sutepęs, tačiau jo pavardė policijos pareigūnams seniai žinoma. Prieš keliolika metų jam taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, priimtas tramdyti atgavus Nepriklausomybę Lietuvoje paplitusioms nusikalstamoms grupuotėms.
D. Miliukas į gimtinę grįždavo tik aplankyti tėvų ir uošvių. Iš jų namų dažniausiai neiškeldavo kojos – atsipalaiduodavo su tėvu ir uošviu lošdamas kortomis.
Ypatingo atsargumo D. Miliukas ėmėsi po išpuolio 2012-aisiais uošvių namuose Biržuose. Naktį, kai visi namiškiai ir viešėję Dainius su žmona bei sūneliu jau buvo sumigę, lauke pasigirdo šūviai.
Ryte šeimyna rado suvarpytas garažo duris. Tačiau policijai apie incidentą nebuvo pranešta.
Inga Kontrimavičiūtė
