Panevėžys guodžiasi bent jau pabandęs mesti pirštinę Londonui kovoje dėl teisės surengti Pasaulio dviračių čempionatą. Pralaimėjusi Aukštaitijos sostinė viliasi nutverti paguodos prizą – kitąmet surengti Europos dviračių treko čempionatą.
Už prieš porą metų Panevėžyje surengtą Europos čempionatą Lietuvos dviračių sporto federacija sulaukė Europos dviračių sąjungos apdovanojimo.
Nors teisę surengti 2016-ųjų pasaulio dviračių treko čempionatą iškovojo Londonas, Panevėžys guodžiasi bent tuo, kad pabandė ją iškovoti.
Tam, kad į Aukštaitijos sostinę suvažiuotų dviračio sporto žvaigždės, pasirodo, neužtenka vien treko, nors ir atitinkančio olimpinius standartus bei pripažinto vienu geriausių pasaulyje.
„Normalu, kad mus nugalėjo Londonas, – mano Panevėžio mero patarėjas Darius Simėnas. – Lietuva pasaulio čempionatui būtų išleidusi milijoną eurų, neabejoju, kad Londono investicijos bus didesnės.“
Todėl aukso puodo nelaimėjęs Panevėžys dabar viliasi nutverti paguodos prizą – teisę kitąmet surengti Europos dviračių treko čempionatą. Tik ir šįkart unikalusis panevėžietiškas trekas gali būti per menkas masalas sporto pasaulyje.
„Tai vėlgi tik galimybė, – pripažįsta D. Simėnas. – Savivaldybė pateiks paraišką, bet ar ją laimėsime, jei įlįs kokia turtinga šalis, neaišku.“
Nelygiaverčiai varžovai
Vokietijos kompanijos suprojektuotu ir „Cido“ arenoje įrengtu 250 metrų ilgio olimpinio standarto dviračių treku besididžiuojantis Panevėžys buvo minimas tarp realių pretendentų, kam Tarptautinė dviračių federacija galėtų patikėti 2016-aisiais surengti pasaulio dviračių čempionatą.
Pasak D. Simėno, dviračių sporto elito pasitikėjimą Panevėžys įgijo po 2012 metais surengto Europos dviračių treko čempionato. „Europos dviračių sporto federacijos prezidentas Voicechas Valkevičius liko sužavėtas jo organizacija ir kažkas tuomet užsiminė, kad 2016-ųjų pasaulio dviračių treko čempionatas galėtų vykti Panevėžyje“, – pamena D. Simėnas.
Prie utopinės minties buvo sugrįžta praėjusią vasarą.
Kad į Panevėžį suvažiuotų dviračių sporto žvaigždynas, Savivaldybė buvo nusiteikusi iš savo biudžeto prisidėti iki milijono litų, dar apie porą milijonų tikėtasi išprašyti iš Vyriausybės.
Skaičiuojama, kad po dvejų metų vyksiančiame čempionate bus daugiau nei 600 dalyvių, delegacijų atstovų, organizatorių iš penkiasdešimties pasaulio valstybių. Rengiamas olimpiniais metais čempionatas bus vienomis iš atrankos varžybų į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Taigi pamatyti, kaip varžosi geriausieji iš geriausiųjų, suvažiuos milžiniškas būrys žiūrovų iš įvairių pasaulio šalių.
Tai būtų buvęs pirmasis Lietuvoje olimpinės sporto šakos pasaulio čempionatas, pasaulio dėmesį kelioms dienoms nukreipęs į Panevėžį. Bet dviračių sporto gerbėjų akys įsmigs ne į Aukštaitijos sostinę, neturinčią nė 100 tūkst. gyventojų, o į aštuoniasdešimt kartų didesnį Londoną, turtingą ne tik puikiu olimpiniu treku, neabejotinai geresniu viešbučių tinklu, bet ir su kur kas labiau išsipūtusia kišene nei Lietuva.
Baiminasi pinigingų konkurentų
Panevėžiui dabar belieka gyventi viltimi, kad mūsų mieste 2015-aisiais galėtų įvykti Europos dviračių treko čempionatas. Aišku, jei Tarptautinei dviračių federacijai tokia idėja nepasirodys juokinga.
Aukštaitijos sostinei tai reikštų ne mažesnę pergalę nei Lietuvos dviratininkams iškovoti Europoje auksą. Mat 2015–2016 metai viso pasaulio dviratininkams bus ypač svarbūs, kai varžybose renkami įskaitiniai taškai, užtikrinsiantys teisę dalyvauti Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Nors Europos dviračių čempionato mastai būtų mažesni nei pasaulinio, vis dėlto ir jis į Panevėžį sukviestų visą Europos dviračių sporto elitą – sportininkus iš 24–25 šalių.
Bet mero patarėjas D. Simėnas neslepia turintis abejonių, ar ir šį kartą gardaus kąsnio iš mūsų nepaverš gudresni ir turtingesni.
„Norint pritraukti į Panevėžį tokio masto renginį, neužtenka turėti supergerą treką, – supranta jis. – Tai yra didžiulė konkurencija – netgi ne tarp miestų, bet valstybių. Man juokas ima, kai politikai sako, esą Europos federacija Panevėžiui turėtų sumokėti už tai, kad leidžiame čempionatams naudoti treką! Tai profaniškas požiūris nieko nesuvokiančių žmonių“, – sako D. Simėnas.
Įvertinimas: Lietuvoje tai įmanoma
Ovalo formos „Cido“ arenos iš Sibiro pušų pagamintas dviračių trekas patenka tarp penkių geriausių pasaulyje. Septynių metrų posūkiuose trekas yra pasviręs 45 laipsnių kampu, o tiesiojoje – 13 laipsnių. Tokia konstrukcija profesionaliems sportininkams leidžia pasiekti net 70 kilometrų per valandą greitį.
Nepaisant treko privalumų, Panevėžiui kol kas tik kartą – 2012-aisiais – pavyko išsikovoti teisę surengti Europos čempionatą. Tuomet su dideliu pasididžiavimu buvo suskaičiuota, kad per tris dienas arenoje apsilankė apie 8 000 žiūrovų, tai yra apie 2 700 kasdien. Toks srautas įvertintas kaip labai didelis, kadangi dviračių sportas Lietuvoje nepatenka tarp populiariausių, o ir pačioje arenoje, kai ji paruošta treko varžyboms, telpa apie 3 500 žmonių.
Minėtas čempionatas buvo pirmas tokio aukšto lygio dviračių sporto renginys ne tik Panevėžio arenoje, bet ir visoje Lietuvoje. Deja, kol kas ir paskutinis.
D. Simėnas įsitikinęs, kad vis tiek trekas Panevėžiui jau atnešė naudos.
„Sutikime, kad trekas dar jaunas ir iki 2012-ųjų pasauliui nebuvo žinomas. V. Valkevičius, matęs viso pasaulio trekus, 2010 metais atvažiavo į Panevėžį patikrinti, kaip atrodo tas, dėl kurio lietuviai taip kelia nosį. Tąkart jis prisipažino, kad pamatęs treką išsižiojo – nesitikėjo, kad Lietuvoje tai įmanoma. O nuo 2012-ųjų čempionato Europa mus jau žino“, – tvirtina mero patarėjas.
Už prieš porą metų Panevėžyje surengtą Europos čempionatą Lietuvos dviračių sporto federacija sulaukė Europos dviračių sąjungos apdovanojimo.
Ditirambai nutilo, o profesionalūs sportininkai į Aukštaitijos sostinę važiuoja ir toliau. Bet ne varžytis – tik treniruotis.
Iš dviratininkų neplėšia
Elitiniams čempionatams, organizuojamiems turtingesnių už Lietuvą valstybių, Panevėžyje treniruojasi profesionalūs dviratininkai iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Čekijos, užsuka net ir rusai, baltarusiai, trekus turintys ir savo valstybėse.
Dviratininkams Panevėžio arena turėtų būti patraukli ne vien dėl modernaus treko, bet ir europiečiams juokingai turinčios atrodyti kainos. Dviratininkų grupei valanda treke kainuoja 150 litų be PVM mokesčio.
„Mes suprantame, kad dviratininkai nėra turtingi žmonės“, – sako „Cido“ areną valdančios bendrovės „Panevėžio arena“ generalinis direktorius Dainius Visackas.
Anot jo, trekas kone kasdien užimtas. Jame daugiausia laiko praleidžia nuo mokesčio atleisti Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro klubų dviratininkai.
Kiek kainuoja treko išlaikymas, arenos valdytojai negali įvardyti.
„Natūralu, kad jei arenoje nebūtų treko, ji būtų gerokai mažesnė ir išlaikymas kainuotų pigiau. Dėl treko arenoje turi būti palaikoma ne mažesnė nei 16 laipsnių temperatūra“, – teigia direktorius.
Panevėžio savivaldybei arena per metus kainuoja 2 mln. 50 tūkst. litų. Tokį mokestį arenos valdytojui Savivaldybė įsipareigojo mokėti 2008-aisiais pasirašiusi koncesijos sutartį.
Per 2 mln. litų Savivaldybė įsipareigojusi koncesininkui kasmet mokėti iki 2023-iųjų.
„Tai yra dideli pinigai. Pikta, kad buvo pasirašyta tokia sutartis. Daug yra rėkiančiųjų, kad reikia ją nutraukti, bet kaip tą padaryti teisiškai, niekas nesugalvojo“, – sako D. Simėnas.
Vienintelė kliūtis – olimpiada
Valentinas RUTKAUSKAS
Lietuvos dviračių sporto federacijos direktorius
Niekas neabejoja, kad Lietuva būtų pajėgi surengti pasaulio dviračių treko čempionatą. Kliūtis, kodėl jo negavome, ne patirties stoka, o ta, kad 2016-aisiais vyks olimpinės žaidynės. Čempionatas – paskutinė atranka į jas.
Šalys, kultivuojančios treką, ypač tokios didelės kaip Anglija, JAV, Kanada Australija, buvo labai suinteresuotos rengti čempionatą, kad jų sportininkai iškovotų daugiau kelialapių į žaidynes – juk namuose ir sienos padeda.
Aš ir netikėjau, kad Tarptautinė dviračių federacija 2016-aisiais Lietuvai atiduos pasaulio čempionatą. 2015 metais mums būtų davę, 2017 metais – irgi, bet jau tik ne olimpiniais 2016-aisiais.
Kai sužinojome, kad Lietuva neturi šansų, net nutraukėme derybas su federacija.
Lietuvai pasaulio čempionatas būtų kainavęs apie 2,5 mln. litų. Neabejoju, kad Londono biudžetas bus kur kas didesnis. Kai čempionatas buvo organizuojamas Minske, Baltarusijai tai kainavo apie 2,5 mln. eurų.
Tačiau Lietuva turi labai didelius šansus gauti teisę organizuoti 2015-ųjų Europos čempionatą. Tik reikia Panevėžiui atlikti namų darbus. Pirmą žingsnį turi žengti miestas – patvirtinti, kad sutinka finansiškai prisidėti. O jau tuomet prašysime Vyriausybės finansinės paramos ir kreipsimės į Europos dviračių federaciją. Ji pirmiausia vertina patirtį. Panevėžys save Europai jau parodė 2012 metais. Be to, neturime rimtų konkurentų – didelės šalys didelio noro nereiškia, nes Europos čempionatas vis dėlto ne pasaulio.
Olandai jau trejus metus iš eilės rengė Europos čempionatą ir šiais metais yra kandidatų sąraše, nors jų trekas nekokybiškas. Panevėžio treką tarptautinė federacija giria, bet Lietuvai būtų per brangu taip dažnai čempionatus organizuoti. Jei kasmet Sporto departamento prašytume milijono litų, kad ir europinėms varžyboms, turbūt mums pasiūlytų apsiraminti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
