Konferencijoje Vilniuje dalyvaujantis užsienietis per dieną čia vidutiniškai išleidžia 1000 litų. Ką daryti, kad renginių ir pinigingų svečių sostinėje būtų daugiau?
Vilniaus konferencijų biuro sukaupti duomenys rodo, kad vienas sostinėje vykstantis renginys vidutiniškai trunka 2,8 dienos ir pritraukia 198 asmenis. Svečias per dieną išleidžia apie 1000 litų. Viena nakvynė viešbutyje užsieniečiui atsieina maždaug 221 litą. Likusi suma skiriama išlaidoms restoranuose, baruose, parduotuvėse, taip pat transportui.
Tiesa, bendras konferencijų, Vilniuje vykstančių seminarų ir kitų renginių dalyvių skaičius nėra itin didelis. 2012 m. jis siekė 38,9 tūkst. Bendra renginių apyvarta buvo kiek didesnė nei 20 mln. litų.
Danija, kurios sostinę Kopenhagą mėgsta tarptautinių renginių organizatoriai, per metus sulaukia milijonų į konferencijas atvykstančių dalyvių, jie šalyje išleidžia milijardines pinigų sumas.
Kaip rodo organizacijos „Visit Denmark“ tyrimo rezultatai, 2010 m. šalyje vykusiose konferencijose, seminaruose dalyvavo 6,9 mln. žmonių. Tarptautinių renginių apyvarta sudarė 1,6 mlrd. litų, vietinių – 8 mlrd. litų. Vienas iš užsienio atvykęs svečias per dieną išleido 1,1 tūkst. litų. Konferencinis turizmas Danijoje sukuria 37,9 tūkst. darbo vietų.
Daugiau argumentų
Tarptautinių konferencijų turizmo ekspertas, įmonės „Kennedy Integrated Solution“ savininkas ir vadovas Paulas Kennedy priminė vieną svarbią taisyklę: šalyje vykstantys tarptautiniai susitikimai skatina turizmą, tačiau ne atvirkščiai.
„Susitikimai yra verslas. Į juos atvykstantys žmonės apsistoja viešbučiuose, lankosi konferencijų salėse, restoranuose, išleidžia pinigų. Jie nemato dienos šviesos, nes dieną būna renginiuose. Turistai daugiau laiko praleidžia už viešbučio ribų, eina pasivaikščioti, papietauti, kai šilta, laiką leidžia paplūdimiuose“, – konferencinio turizmo verslo atstovams skirtoje tarptautinėje parodoje-kontaktų mugėje „Convene“ kalbėjo P. Kennedy.
Jis patikino į daugelį šalių, kuriose lankėsi verslo reikalais, vėliau vykęs atostogų. Taip pat esą elgiasi daugelis – aplankytos, bet neištyrinėtos valstybės vilioja, atrodo įdomios.
„Ekonominių argumentų yra daugiau. Į konferencijas atvykstantys žmonės tampa savotiškais šalies ambasadoriais. Jie pamato, kad čia gera vieta gamyklai, biurui atidaryti, kad čia galima rasti išsilavinusių darbuotojų“, – apie konferencinio turizmo naudą valstybėms kalbėjo Sally Greenhill, „The Right Solution“ vykdomoji direktorė.
Praėjusiais metais ji patarinėjo Estijai, kaip įgyti tarptautinių renginių organizatorių palankumą. Atvykusi į Vilnių negailėjo patarimų lietuviams.
Skandinaviška kokybė
S. Greenhill įsitikinusi, kad Lietuva (taip pat Latvija ir Estija) galėtų reklamuotis kaip valstybė, kurioje skandinavišką kokybę galima rasti už kur kas mažesnę kainą.
„Lietuva, Latvija ir Estija turistams žinomos dėl to, kad kainos čia prieinamos. Po 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės renginių organizatorių biudžetai susitraukė. 60 proc. jų teigia šiemet turintys surengti daugiau konferencijų, seminarų nei pernai, bet didesnių biudžetų neturi. Todėl jie ieško miestų, kuriuose kainos būtų „įkandamos“. Skandinavijos šalys – patrauklios žmonėms. Tačiau pas jus jie randa tai, ką galima vadinti „įperkama Skandinavija“, – kalbėjo S. Greenhill.
Į konferencijas atvykstantys žmonės tampa savotiškais šalies ambasadoriais. Jie pamato, kad čia gera vieta gamyklai, biurui atidaryti, kad čia galima rasti išsilavinusių darbuotojų.
Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė sutiko, kad Lietuva užsienio svečiams iš tiesų gali pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį. Anot jos, būtų iš tiesų šaunu, jeigu galėtume save palyginti su skandinavais.
„Tačiau tai turime sakyti garsiai, nes mumis nelabai tiki. Tai, ką siūlome, daugeliu atvejų sudėtinga parduoti internetu. Įrodyti užsienio renginių planuotojams pasiseka tada, kai jie atvyksta ir pamato, kai nueina į restoraną, susimoka ir palygina, kokią kokybę gavo ir kiek išleido“, – kalbėjo J. Beniulienė.
Ko trūksta?
Tarptautinių konferencijų turizmo ekspertas, įmonės „Kennedy Integrated Solution“ savininkas ir vadovas P. Kennedy pridūrė, kad rinkdamiesi miestą susitikimui organizatoriai atsižvelgia ir į tokius kriterijus kaip miesto pasiekiamumas, jame esanti infrastruktūra.
P. Kennedy žodžiais, neseniai veiklą pradėjusi skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ yra didelis žingsnis yra priekį. Renginių organizatoriai pasitiki nacionalinėmis oro vežėjomis, tokiomis kaip „Lufthansa“ ar SAS. Lietuvai, anot pašnekovo, praverstų, jei naujoji oro bendrovė pasiūlytų daugiau tiesioginių skrydžių į didelius miestus.
„Ilguoju laikotarpiu būtina rasti lėšų ir Vilniuje pastatyti pasaulinio lygio suvažiavimų centrą vietoj sovietinių sporto rūmų. Jums reikia atsikratyti to siaubingo pastato ir pastatyti kitą, kuriuo galėtumėte didžiuotis, kuris neštų ekonominę naudą“, – toliau vardijo P. Kennedy.
J. Beniulienės teigimu, diskusija dėl naujo konferencijų centro mieste vyksta jau ne vienus metus. „Parodų rūmai „Litexpo“ yra gerai, bet, jei juos būtų galima perkelti į miesto centrą, būtų dar geriau. Su „Litexpo“ susijusios delegatų atvežimo išlaidos užaugina sąmatą. Būtų tobula, jeigu toks centras atsirastų centrinėje miesto dalyje. Vilnius įgytų didelį konkurencinį pranašumą“, – sakė Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė.
Pagal tarptautinius standartus patrauklus kongresų centras yra toks, nuo kurio pagrindinę miesto infrastruktūrą (viešbučius, parduotuves, kavines) galima pasiekti per 20 minučių pėsčiomis.
Pirmininkavimas (ne)naudingas
Praėjusį pusmetį Lietuvoje įvyko apie 300 pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Tačiau apie pirmininkavimo įtaką didesniam tarptautinių renginių skaičiui Vilniuje pašnekovai neturėjo vienos nuomonės.
„Pamatysite, kad pirmininkavimo ES Tarybai įtaka yra puiki. Daugiau žmonių sužinojo apie Lietuvą. Tie, kurie lankėsi Vilniuje, pamatė, kad tai – puikus miestas“, – sakė S. Greenhill. Anot jos, tvarkantis su aukšto lygio renginiais įgyta patirtis leidžia manyti, kad Lietuvos šansai organizuoti daugiau svarbių susitikimų ateityje yra didesni. Apie patirties naudą užsiminė ir J. Beniulienė.
P. Kennedy kalbėjo kiek kitaip: „Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu čia lankiausi kelis kartus. Miestas buvo daug judresnis nei įprastai. Pirmininkavimas parodė, kad renginiai miestui gali atnešti ekonominės naudos. Tačiau tai baigėsi. Mąstymas, kas bus paskui, buvo labai ribotas. Jeigu norėjote išlaikyti tą lygį, jums reikėjo dėl to stengtis prieš dvejus metus.“
