Lietuvai rengiantis po devynių mėnesių atsisveikinti su nacionaline valiuta, Panevėžys turi šansų įeiti į istoriją – įsiamžinti ant kolekcinės lietuviškos euro monetos.
Kolekcininkų gildijos vadovo Narimanto Savicko teigimu, pirmosios Lietuvos banko leistos kolekcinės monetos būdavo gerokai vertingesnės nei dabartinės.
Lietuvos bankas pradeda rinkti idėjas, ką pavaizduoti ant kolekcinių monetų, numatomų išleisti 2016-aisiais ir vėlesniais metais. Banko kvietimo teikti pasiūlymus sulaukusios Panevėžio savivaldybės komisija išrinko penkis Aukštaitijos sostinei reikšmingiausius simbolius.
Ant monetų, nugulsiančių numizmatų kolekcijose, komisija siūlo įamžinti J. Balčikonio gimnaziją, vyskupą Kazimierą Paltaroką, skulptorių Juozą Zikarą, režisierių, teatro legendą Juozą Miltinį bei Lietuvos knygnešius.
Pateiktas idėjas vertins Lietuvos banko pinigų kūrimo komisija, jos konsultantai – mokslininkai, menininkai, istorikai, numizmatikos žinovai. Pagal jų rekomendacijas dėl kolekcinių monetų išleidimo plano galutinį žodį tars Lietuvos banko valdyba.
Reikšmingi ne tik savo kieme
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko teigimu, svarstant, kas galėtų reprezentuoti Aukštaitijos sostinę, buvo pasirinkti simboliai, reikšmingi ne tik šiam regionui, bet ir visai Lietuvai.
„Svarbu, kad mūsų pasiūlymai būtų nacionalinio lygmens, nes kitaip maža vilties, kad Lietuvos bankas juos atrinktų pavaizduoti ant monetų. Ne vienas Panevėžys teikia savo idėjas. Lietuvos bankas kreipėsi į visas savivaldybes, pasiūlymus teikia ir ministerijos, ir kitos institucijos“, – paaiškino A. Astramskas.
Prieš 131 metus už apskrities bajorų, miesto Savivaldybės ir valstiečių lėšas statyta realinė mokykla, dabartinė Juozo Balčikonio gimnazija, buvo labai plataus regiono švietimo centru, joje dirbo ir mokėsi asmenybės, dariusios didžiulę įtaką Lietuvos valstybės raidai – Vasario 16-osios Akto signataras Kazimieras Šaulys, Jonas Jablonskis, vienas iš pagrindinių lietuvių krikščionių demokratų ideologų, Juozas Urbšys, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, Borisas Dauguvietis, režisierius.
Tačiau būti iškaldinta ant kolekcinės monetos gimnazija verta dėl kito ypač reikšmingo ir visai valstybei svarbaus fakto – 1915 m. spalio 1-ąją jos pastate Respublikos g. atidaryta pirmoji šalyje lietuviška gimnazija.
Nori ir vyskupo, ir režisieriaus
Ant monetos įamžinti siūlomas ir pirmasis Panevėžio vyskupijos vyskupas K. Paltarokas, kurio rūpesčiu mieste iškilo Kristaus Karaliaus katedra, vyskupijoje pastatyta 15 bažnyčių, netgi buvo pradėta statyti Panevėžio kunigų seminarija. Bet svarbiausia K. Paltaroko veiklos sritimi laikoma sielovada. Vyskupas parengė daugiau kaip 50 ganytojiškų laiškų – literatūros kūrinių, parašė Panevėžio bažnyčių istoriją, rengė vyskupijos parapijų istorijos knygą. Ji pasirodė tik 1998 metais.
Panevėžiečiai didžiuojasi, kad pirmasis profesionalus skulptorius lietuvis Juozas Zikaras kilęs iš šio krašto – Paįstrio seniūnijos. Šio Lietuvos bankui įamžinti siūlomo skulptoriaus daugelis kūrinių laikomi Nepriklausomos Lietuvos simboliais – Laisvės statula Kaune, kurios kopija puošia prezidentūrą, Knygnešio skulptūra Kauno karo muziejaus sodelyje. Gyvendamas Panevėžyje J. Zikaras taip pat sukūrė Lietuvos monetas, daugelio valstybės veikėjų bareljefus.
Miesto Savivaldybės komisija tikisi, kad Lietuvos bankas apsispręs išleisti kolekcinių monetų seriją ir su teatro genijaus maestro J. Miltinio atvaizdu. 1940-aisiais, Antrojo pasaulinio karo pradžioje, J. Miltinio teatro odisėją pradėjęs režisierius Panevėžį, tuomet tik provincijos miestelį, pakylėjo į tarptautinį teatro olimpą – į Aukštaitijos sostinę pažiūrėti J. Miltinio režisuotų spektaklių traukė žiūrovai ne tik iš visos Sovietų Sąjungos, bet ir Vakarų Europos.
Panevėžio kraštas didžiuojasi ir turtinga knygnešystės istorija. Mažame Garšvių kaimelyje įkurtai knygnešių draugijai priklausė ir žymiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. 2004-aisiais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Panevėžys neįvertintas
Lietuvos banko išleidžiamose kolekcinėse monetose įamžinami svarbūs valstybės ir pasaulio istorijos įvykiai, veikėjai, architektūros paminklai.
Pirmoji Lietuvos banko proginė 10 litų moneta, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms, nukaldinta 1993 m. iš vario ir nikelio lydinio.
Šių monetų tiražas siekė 10 tūkst., tačiau išplatinta 4 500.
Vėliau pradėtos leisti monetos iš tauriųjų metalų – sidabro ir aukso.
Lietuvos bankas jau yra išleidęs per 60 temų kolekcinių monetų.
Panevėžys, ko gero, vienintelis miestas, dar neįsiamžinęs proginėse monetose. Tik 2011-aisiais išleista sidabrinė 50-ies litų nominalo moneta, kurios reverse pavaizduota rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Aplink užrašyta: „GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ-BITĖ 150 ŽMONĖMS TAUTAI VALSTYBEI KULTŪRAI.“ Monetos averse – Lietuvos Respublikos herbas. Po juo užrašas: „50 LITŲ.“ Aplink užrašyta: „LIETUVA 2011 LIKIT SAVO NAMŲ IR TĖVYNĖS SARGYBOJE.“
Rašytojai įamžinti skirtų proginių monetų išleista 10 tūkstančių.
Panevėžio vardas minimas tik vienintelėje monetoje, nukaldintoje ne Lietuvos banko, o panevėžiečio kolekcininko Aleksandro Michelsono iniciatyva. Ši moneta buvo skirta Panevėžio miesto partnerio Kalmaro (Švedija) jubiliejui. Joje pavaizduota abiejų miestų simbolika. Moneta tikrai vertinga, nes iš viso jų tėra tik keturios. Viena saugoma A. Michelsono kolekcijoje, dvi – Kalmare ir viena monetų muziejuje.
A. Michelsonas neabejoja, kad visos monetos su Panevėžio simbolika bus įdomios kolekcininkams.
„Lietuviškos kolekcinės monetos turi paklausą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jos itin domina australus, amerikiečius – šalis, kur didelės lietuvių bendruomenės. Lietuviškos monetos turi didesnę vertę nei Latvijos latai ar estiškos kronos“, – sako kolekcininkas.
Tik jį stebina, kodėl Savivaldybės komisija Lietuvos bankui nepasiūlė įamžinti Panevėžio įkūrėjo Aleksandro.
Brangiausia mistinė moneta
Iki šiol viena brangiausių Lietuvos monetų laikoma 1997-aisiais tik 1500 egzempliorių tiražu išleista 1 lito nominalo auksinė moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75-erių metų sukakčiai. Antroji pagal vertę – 10 litų moneta, išleista Lietuvos bankui dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos pasaulyje“. Nors jų išleista 5500, tačiau visas tiražas iš karto buvo išplatintas.
Numizmatų itin vertinama yra ir 1994-aisiais nukaldinta moneta, skirta Lilehamerio (Norvegija) olimpinėms žaidynėms. Šiai monetai vertės suteikė jos detektyvinė istorija. Nors moneta buvo nukaldinta, tačiau dėl neva nesutarimų su Tarptautiniu olimpiniu komitetu į apyvartą nebuvo išleista. Kiek tokių monetų nukaldinta – istorija nutyli. Taip pat paslaptis, kokiais keliais ji atkeliavo į kai kurių numizmatų kolekcijas. Teigiama, kad laimingieji ją turintieji mistinę monetą vertina 3000 litų.
Monetų vertė priklauso nuo daugelio dalykų, viena iš jų – galimybė įsigyti. Net už menkavertę monetą, jei būtent jos trūksta iki pilnos kolekcijos, numizmatas gali sumokėti nuo kelių šimtų iki tūkstančių litų.
Latviški eurai išgraibstyti
Lietuvos kolekcininkų gildijos vadovo Narimanto Savicko teigimu, pirmosios LB leistos kolekcinės monetos būdavo gerokai vertingesnės nei dabartinės.
„Anksčiau Lietuvos bankas išleisdavo monetas ir jei nustatyto tiražo per tam tikrą laiką neišpirkdavo, likutį sunaikindavo. Tiražus ribodavo dar prieš šešerius metus, o dabar likučio nebenaikina, didesniais tiražais prieš keletą metų išleistų monetų dar galima nusipirkti, todėl jų vertė nekyla“, – teigė N. Savickas.
Anot jo, ne mažiau nei proginės monetos kolekcininkus domina ir į apyvartą išleidžiami pinigai. Pavyzdžiui, apyvartoje neberasite šimto tūkstančio tiražu išleistų 1 lito monetų su Valdovų rūmų vaizdu, taip pat lito, skirto Lietuvos banko 80-mečiui arba Žalgirio mūšio metinėms paminėti.
„Kadaise šiomis monetomis buvo galima grąžą gauti, bet jos nusėdo kolekcininkų ar šiaip mėgėjų kišenėse“, – sako N. Savickas.
Anot jo, jau sudėtinga būtų surasti ir mažais tiražais išleistų, todėl kolekcininkus labai dominančių vieno, dviejų, penkių eurų nominalo monetų, išleistų Latvijoje, Monake, San Marine, Vatikane.
Jei Europos Sąjungos Taryba vasarą priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1-osios, pirmoji kolekcinė 50 eurų nominalo aukso moneta būtų išleista jau 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį ir skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Numatytas tiražas – 5 000.
Tapusi euro zonos nare Lietuva tęstų nacionalinės numizmatikos tradicijas: kiekviena euro zonos narė turi teisę leisti tiek apyvartines progines, tiek kolekcines monetas.
Klausimas
Panevėžio savivaldybei tebesvarstant, ką pasiūlyti Lietuvos bankui, skaitytojų klausiame, kas, jūsų nuomone, geriausiai reprezentuotų Panevėžį ant LB planuojamų leisti kolekcinių monetų? Savo nuomonę siųskite el. paštu nuomone@onmedia.lt arba pareikškite paskambinę į redakciją telefonu.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
