Vyriausybė siekia labiau skatinti regionų plėtrą, tad šiuo metu aiškinamasi, kokių netradicinių idėjų būtų galima imtis, kad vystytųsi ne tik Vilnius ir Klaipėda, bet ir kiti šalies regionai.
VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Manto Nociaus teigimu, regionų plėtrai skatinti reikėtų ieškoti netradicinių sprendimų.
Nori netradicinių idėjų
VšĮ „Versli Lietuva“ praėjusią savaitę Panevėžyje pristatė naują Vyriausybės iniciatyvą. Pasak įstaigos generalinio direktoriaus Manto Nociaus, visos Vyriausybės į savo programas buvo įsirašiusios regionų plėtrą, tačiau ji nebuvo pakankama. Progreso variklis ilgokai buvo šalies sostinėje. Dabar susirūpinta, kaip vystysis ir kiti regionai, kaip regionų plėtrai kuo efektyviau panaudoti Europos Sąjungos paramą, nes laikas, kai bus galima tai daryti – ribotas. ES parama smarkiai mažinama, kai šalis pasiekia 75 procentus ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabar Lietuva pasiekusi 73 procentus, tad liko tik du procentai, kol bus riba, o tada parama gerokai sumažės ir patys turėsime remti kitus.
„Vyriausybė kviečia regiono verslą, savivaldą, visuomenę teikti projektus, kurie galėtų turėti esminę įtaką regionų plėtrai“, – sako M. Nocius.
Norima daugiau ES paramos verslui skirti regionams. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose įstaigos „Versli Lietuva“ atstovai kvietė verslininkus pagalvoti, kokios programos galėtų išjudinti situaciją. M. Nociaus teigimu, yra bendros problemos visai Lietuvai – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kreditavimo sunkumai, įvairūs suvaržymai ir tikrinimai, tačiau kiekvienas regionas turi ir savų, specifinių, rūpesčių. Nuspręsta, kad Šiaulių regionas bus bandomasis, jame sėkmingai įgyvendintos idėjos bus pritaikytos visoje šalyje. Pasak M. Nociaus, tai nereiškia, kad bandomieji projektai negali vykti ir kituose regionuose. Jo teigimu, Šiauliuose galėtų būti įgyvendinamos bendresnės visai šaliai iniciatyvos, tačiau bandomąjį projektą būtų galima pradėti ir kituose regionuose – tuose, kur būtų pasiūlytas sumanymas.
„Vyriausybė kviečia galvoti kūrybiškai“, – priminė verslininkams viešosios įstaigos vadovas.
Tad buvo norima per pirminį etapą išklausyti, ko reikia regionams, išgirsti idėjas.
Bėdų yra
Panevėžio pramonininkų asociacijos prezidentas Aleksas Varna sako, kad Panevėžys – pramonės miestas. Tam pritarė ir kiti verslininkai. Jų manymu, idėjas reikėtų plėtoti šia linkme ir prioritetus skirti pramonei skatinti. Mieste yra laisvų pramoninių plotų ir juos būtų galima išnaudoti. Galėtų atsirasti programos, skatinančios įmones persikelti iš sostinės. Paskata tai padaryti būtų mokestinės lengvatos, parama.
Pasak A. Varnos, negalima į šoną nustumti ir mokslo. Aukštųjų mokyklų absolventai kasmet rašo niekam nereikalingų mokslinių darbų. Verslui būtų labai didelė pagalba, jei studentai imtųsi nagrinėti kokios nors įmonės veiklą, pasiūlytų konkrečius sprendimus.
Panevėžio profesinio rengimo centro direktoriaus Broniaus Sadulos teigimu, kadangi Lietuvoje profesiniu orientavimu ir konsultavimu užsiima bendrojo lavinimo mokyklos, o moksleiviui iš jos perėjus į profesinę, mažėja mokinių, tad susikerta interesai. Bendrojo lavinimo mokyklos nėra suinteresuotos skatinti moksleivius anksčiau palikti mokyklos suolą. Pavyzdžiui, Estijoje, profesiniu orientavimu užsiima įsteigtos viešosios įstaigos. Lietuvoje mokytis profesijos dažnokai ateina tie, kurie negavo valstybės finansuojamo aukštojo mokslo krepšelio. O pastaruoju metu išryškėjusi tendencija, kai turintieji aukštąjį išsilavinimą ateina mokytis profesijos, rodo, kad jaunimas specialybę dažniausiai buvo pasirinkęs ne visai sėkmingai.
Kryptys aiškios, reikia sprendimų
Pasak Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, visi seniai žino, ką reikia daryti, tik būtina pradėti tai įgyvendinti. Tuo skatintoju galėtų būti ir VšĮ „Versli Lietuva“. Vyriausybėje dirba atsakingi už regionų politiką žmonės, jie turi surinkę informaciją apie šalies sritis. Tačiau reikėtų platesnio valdžios institucijų atstovų tinklo regionuose, nes dirbant vietoje labiau įsigilinama į konkretaus regiono reikalus ir jais rūpinamasi, į siūlymus atidžiau įsiklausoma ir sostinėje.
Kelių, kaip būtų galima skatinti regionus, gali būti įvairiausių. Pavyzdžiui, norinčiajam kurti verslą šalia „Via Balticos“ magistralės ar Kauno rajone – sąlygos vienokios, o Panevėžyje ar Pasvalyje – jau taikomos kitokios nuolaidos. Galima būtų skatinti konkretų objektą ar steigiant naują įmonę, perkeliant ją iš kitur, būtų galima mažinti mokesčius ir pan.
„Be ekonominių dalykų nieko nebus“, – mano V. Matkevičius.
Daiva SAVICKIENĖ
