Keista, kaip į politiką veržiasi žmonės be idėjų. Atrodo, ko ten išvis eiti, jei neturi, ką pasiūlyti, už ką kovoti, kam atstovauti? Bet eina. Ir dangstosi savo partija ir rinkėjais, kurie juos išrinko – esą atstovauja jiems.
Taip, politikai privalo atstovauti žmonių, kurie juos rinko, interesams. Tačiau rinkėjai paprastai tikisi, kad paskui galės jiems išsakyti savo problemas ir tie patys politikai sugalvos joms sprendimus. O kad rastum sprendimą, reikia būti kūrybiškam. Ir tik toks žmogus gali sugalvoti išties netikėtų idėjų – įkvepiančių, patraukiančių, vienijančių ir keičiančių.
Politikai be idėjų mažai siūlo (idėjų), bet dažnai kritikuoja (būdami opozicijoje) kitų siūlymus ir darbus (idėjas). Patys stengiasi kuo mažiau veikti (būdami daugumoje), kad tik neužkliūtų tokiems pat kritikams be idėjų. Taip ir sukasi beveidis rutinos ratas. Nėra idėjų – nėra sprendimų. Aklavietė.
Dar politikai be idėjų labai mėgsta pasinaudoti kitų idėjomis ir įdirbiu tarsi savo. Jei mieste, šalyje kas nors pasiūlė ar padarė kažką įdomaus, netikėto, traukiančio dėmesį, galima imti ir naudoti kaip savo. Pavyzdžius parinkau iš kito miesto – Kauno. Ten veikiantis vienas visuomeninis judėjimas, kai tik pastebi mieste įgyvendinamas geras iniciatyvas, kūrybiškai „pakiša“ jas po savo vėliava. Štai prieš porą metų senamiestyje vyko graži bendruomenės organizuota šventė. Tai ta organizacija įsidėjo į miesto laikraštį didelį skelbimą – kvietė kauniečius ateiti į šventę, prie kurios rengimo ji nė pirštu neprisidėjo.
Nutikimų, kai svetimas idėjas politikai pasisavino, būta ir daugiau. Prieš porą metų vienai kaunietei lankantis Briuselyje kilo mintis, kad Lietuva galėtų aprengti bene garsiausią vietos fontaną „Briuselio berniuką“ savo nacionalinės krepšinio rinktinės uniforma. Grįžusi išsakė sumanymą įvairiems žmonėms ir prašė pagalbos jį įgyvendinti. Bet idėja pasiekė aukščiausius miesto valdžios sluoksnius ir greitai buvo nusavinta. Pernai prie perrengto Briuselio berniuko fotografavosi tikrai ne tie, kurie tai sugalvojo.
Užtat labai smagu, kad minėdami savo leidinių – „Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ – jubiliejus galėjome prisiminti žmones, kurie sumanė ir įgyvendino savo idėją leisti mieste šiuos laikraščius – kas prieš devynis dešimtmečius, kas prieš dvidešimt metų. Ačiū jiems, kad dabar turime prasmingą darbą, tęstinumą ir esame reikalingi skaitytojams. Dėkojame visiems, mus sveikinusiems, linkėjusiems, pagerbusiems. Jums visiems sakome: AČIŪ.
Brigita SABALIAUSKAITĖ, Vyriausioji redaktorė
