Pavasariui į miestą žengiant spartesniu žingsniu, vis daugiau panevėžiečių laisvalaikį leidžia gryname ore. Tačiau miesto viešosios erdvės, parkai ir skverai tiesiog skęsta šiukšlėse. Tik ši netvarka akis bado miestelėnams, bet ne valdžiai.
Berčiūnuose esantis parkas poilsiautojus pasitinka ne paukščių čiulbėjimu ir žibuoklėmis, o krūvomis šiukšlių.
Netvarka bado akis
Kol ji dejuoja, jog tvarkytis nėra pinigų, ir laukia, kad tai padarytų kasmet rengiamos švarinimosi akcijos „Darom“ dalyviai, kitos savivaldybės savo žaliuosius plotus tvarko idealiai, nes pasitelkia gaunančiuosius socialines pašalpas ar viešuosius darbus turinčius atlikti nuteistuosius.
Vos tik atšilo, namų bendrijos, bendruomenės ir pavieniai gyventojai suskubo tvarkyti savo aplinką. Tačiau Savivaldybei priklausančios teritorijos, esančios atokiau nuo miesto centro ar nuošalesnėse vietose, tiesiog bado akis šiukšlių krūvomis, sulūžusiais suoliukais ir perpildytomis šiukšliadėžėmis, kurių turinį išnešioja konteinerių „sanitarai“ ir varnos. Gyventojai juokauja: jeigu už netvarką baudomis būtų baudžiama ir Savivaldybė, ji jau seniai būtų bankrutavusi.
„Jeigu tokios šiukšlių krūvos būtų supiltos po langais kokiam valdininkėliui, tą pačią dieną būtų išvežtos. O kitur gali dvokti kad ir metus. Mums grasina: jeigu netvarkysime aplinkos, apdės baudomis, bet savo plotų Savivaldybė pati susitvarkyti negali. Kaip sakoma, juokiasi puodas, kad katilas juodas“, – kalbėjo dvi Marijonų gatvės gyventojos.
Moterims nesuprantama, kodėl Savivaldybė skiria tūkstančius varnoms baidyti, bet nesugeba išvežti perpildytų šiukšliadėžių. Juk jeigu šiukšlės iš miesto parkų ir skverų bus laiku išgabenamos, čia nesiburiuos varnos. Dabar jos kaip skėriai apgula šiukšliadėžes ir ištampo viską, kas lesama.
„Mes mokame, kad mūsų namo aplinka būtų tvarkoma, tačiau švariai gyventi negalime, nes vos už kelių žingsnių, jau Savivaldybei priklausančiuose plotuose, suverstos šiukšlės. O kur tik atsiranda jų krūva, žiūrėk, netrukus ir šiukšlynas dygsta. Taip, mieste gyvena daug netvarkingų žmonių, bet kaip juos skatinti tvarkytis, kai pati miesto valdžia rodo blogą pavyzdį“, – kritikos negailėjo panevėžietės.
Nemaloni išvyka
Gyventojai skundėsi ne tik dėl netvarkomo Jaunimo parko Marijonų gatvėje, tame pat rajone esančio skverelio, Kultūros ir poilsio parko, bet ir dėl neprižiūrimo Berčiūnų parko, kuriame įsikuria ateitininkų stovykla.
Kaip pasakojo su visa šeima praėjusį savaitgalį į Berčiūnus dviračiais išsiruošusi Milda T., turėjusi būti jauki popietė gamtos prieglobstyje virto gana nemalonia išvyka. Gražus gamtos kampelis paverstas tikru šiukšlynu: ant suverstų šakų, senų lapų ir samanų krūvos gyventojai pradėjo pilti atliekas – plastikinius butelius, traškučių pakelius, vienkartinių indų, įvairių pakuočių atliekas. Tačiau šiuo atveju kaltinti tik netvarkingų poilsiautojų negalima, nes visoje teritorijoje tėra tik kelios šiukšliadėžės, o ir tos perpildytos.
„Važiavome pasigrožėti atbundančia gamta, tačiau, užuot išvydę žibutes, pamatėme krūvas šiukšlių. O pakrante eiti išvis neįmanoma, nes primėtyta atliekų. Ir kaip vaikams aiškinti, kad turime tausoti aplinką. Niekaip nesuprantu, kodėl visi miestai gali susitvarkyti su šia problema, o pas mus žaliosios erdvės skęsta šiukšlėse. Juk kiek žmonių daugelį metų gyvena iš socialinių pašalpų, tad gal bent šiukšles galėtų surinkti ar padaryti kitų visuomenei naudingų darbų už tai, kad juos išlaiko visi mokesčių mokėtojai“, – piktinosi Milda.
Skirtingas požiūris į tvarką
Tačiau atrodo, kad šiukšlės miesto parkuose ir skveruose bado akis tik miestiečiams, bet ne valdžiai. Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė „Sekundei“ teigė, kad šį pavasarį kaip niekad švaru, mat praktiškai visą žiemą nebuvo sniego, kuris paslėptų per kelis mėnesius susikaupusias šiukšles.
Be to, Miesto ūkio specialistai kartu su „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojais kiekvieną savaitę apvažiuoja miestą ir sutvarko problemines vietas.
„Negalime sakyti, kad skverai ir parkai skendi šiukšlėse: Sietyno, Sausio 13-osios skverai sutvarkyti, Jaunimo sodą tvarkėme praėjusią savaitę. Kiekvieną savaitę apžiūrime miestą. O Berčiūnuose esančios stovyklos, nors ir priklauso miestui, niekada netvarkome, nes tam trūksta lėšų. Visada privalome skaičiuoti pinigus“, – „Sekundei“ teigė V. Gylienė.
Pasak jos, nėra nieko nemokamo, net ir pasitelkus socialinių pašalpų gavėjus ar turinčiuosius dirbti viešuosius darbus mažai ką būtų galima padaryti. Mat kainuoja ir priemonės, ir įrankiai: šluotos, maišai, pirštinės, tektų mokėti ir žmogui, kuris prižiūrėtų dirbančiuosius. Tikimasi, kad atokesnės miesto erdvės bus sutvarkytos per visuotinę švarinimosi akciją, vyksiančią balandį.
„Su viešaisiais darbais gana sudėtinga. Tikimės miesto gyventojų pagalbos per talką balandį, kad būtų galima sutvarkyti ir paupius, ir atokesnes vietas“, – kalbėjo V. Gylienė.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras nieko paguodžiamo ar viltingo, kad bent šiais metais gyvensime tvarkingiau, negalėjo pasakyti. Visiems miesto tvarkymo darbams, įskaitant ir sniego valymą žiemą, ir šienavimą, šiemet skirta 2 mln. 380 tūkst. litų.
„Lėšų skirta tiek, kaip ir pernai. Tačiau brango paslaugos, kilo minimalus atlyginimas, tad tvarkomų plotų sumažės“, – iš anksto nuteikia, kad šiemet ir vėl parkai skęs aukštoje žolėje ir šiukšlėse, Ž. Kvedaras.
Viena iš išeičių – kad Savivaldybės įstaigos dalyvautų viešųjų darbų programoje ir tvarkyti aplinką pasitelktų ilgalaikius bedarbius ar nusižengėlius.
Prasti darbininkai
„Panevėžio specialaus autotransporto“ bendrovės direktoriaus Valento Bakšio teigimu, didžiausia problema ta, kad žmones pagal viešųjų darbų programą galima pasitelkti tik tvarkant plotus, kurie priklauso pačiai įmonei, bet ne miestui.
„Mes nesame savarankiški, darome tik tai, ką paveda Miesto ūkio skyrius, todėl ir žmonių, dirbančių pagal viešųjų darbų programą, jeigu nenurodė Savivaldybė, negalime siųsti tvarkyti miesto erdvių“, – sakė V. Bakšys.
Kasmet „Panevėžio specialus autotransportas“ priima žmonių, kurie už vieną ar kitą nusižengimą priversti atlikti visuomenei naudingų darbų, tačiau iš jų darbininkai gana menki. Rajone daug paprasčiau, nes dirbančiuosius prižiūri seniūnas, o mieste tenka skirti atsakingą asmenį. Dažnai būna taip, kad vienas įmonės darbuotojas padaro daug daugiau, nei keli besidarbuojantieji už nuobaudas.
„Tokių darbo našumas itin menkas. Sargybinių juk prie kiekvieno nepastatysi. Būna, kad ryte darbą skiri vienam žmogui, o atvažiavęs po pietų randi kitą – šis sutiko padirbėti už butelį. Apie našumą net negalima kalbėti, nes jiems svarbiausia atbūti valandas, tad dejuoja, kad neturi tokio darbo įgūdžių ar nemoka mosuoti šluota. Kita vertus, juk tokias nuobaudas dažniausiai gauna tik vengiantieji bet kokio darbo. Bet tai yra ir viena iš auklėjimo priemonių, todėl ja reikia naudotis“, – teigė V. Bakšys.
Lina DRANSEIKAITĖ
